Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eduardo Maškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-01-23 nuosprendžio, kuriuo

A. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. ir nuteistas vienerių metų ir trijų mėnesių laivės atėmimo bausme;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šilalės rajono apylinkės teismo 2005-11-02 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 1 d. b) papunkčiu, laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimą santykiu: vieną laivės atėmimo dieną prilyginant dviems laivės apribojimo dienoms, prie subendrintos ir neatliktos vienerių metų devyniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-06-22 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos, trijų mėnesių dvidešimt šešių dienų laivės apribojimo bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai ir du mėnesiai laisvės atėmimo;

taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dviems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms;

A. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. ir nuteista vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme; taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir A. G. nuteisti už tai, kad naudodami fizinį ir psichinį smurtą siekė paveikti nukentėjusiąją M. B. : 2005 m. rugpjūčio 20 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini). gyvenamajame name, būdami apsvaigę nuo alkoholio, A. G. žodžiu grasindama susidoroti sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį kumščiu į krutinę bei bandė suduoti vieną smūgį į veidą, po ko A. B. žodžiais grasino susidoroti su M. B. bei jos vyru G. P. , siekė paveikti nukentėjusiąją, kad 2005 m. rugpjūčio 29 d., teisminio nagrinėjimo metu Šilalės rajono apylinkės teisme baudžiamojoje byloje Nr. 1-43-140 dėl jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono NOKIA 3510i vagystės duotų melagingus parodymus, naudingus įtariamajam A. B. , t.y. parodytų, kad jis telefono negrobė, o M. B. pati A. B. davė šį telefoną.

Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. B. ir A. G. prašo panaikinti 2007 m sausio 23 d. Šilalės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamuosius nuosprendžius.

A. B. skunde nurodo, kad 2005- 08- 20 vakarą kartu su A. G. ir E. M. atvyko pas nukentėjusiąją M. B. pareikalauti pinigų už parduotą veršį, kuris nuosavybės teise priklausė A. G. , o ne daryti fizinį ar psichinį poveikį dėl parodymų pakeitimo teisme, byloje dėl nukentėjusiajai priklausančio mobiliojo ryšio telefono vagystės. Tik išeinant jis nukentėjusiajai užsiminė, kad ši teisme duotų palankesnius parodymus jo atžvilgiu, tačiau užuomina buvusi be psichinio smurto. Nuteistasis nurodo, kad liudytojo G. P. parodymai yra abejotini ir melagingi, nes įvykio vietoje jo nebuvo ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat, kad nukentėjusiosios parodymai turi būti vertinami kritiškai, nes apie panaudotą smurtą policijai nepranešė, į gydymo įstaigą nesikreipė, o apie vertimą pakeisti parodymus prakalbo tik po devynių dienų teismo posėdžio metu. Nuteistojo nuomone, nukentėjusiajai naudingiau šį jų ginčą įvardinti kaip smurtinį konfliktą.

A. G. skunde nurodo, kad konfliktas tarp jos šeimos ir nukentėjusiosios kilo dėl leidimo naudotis karve ir dėl veršelio, kurį nukentėjusioji pasisavino, ir 2005-08-20 ginčas tik tąsa ankstesniojo konflikto. Nuteistoji taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik nukentėjusiosios bei jos sugyventinio G. P. parodymais, nes duomenų patvirtinančių jų nurodytas aplinkybes, byloje nėra surinkta, kadangi nukentėjusioji po konflikto į policiją bei į gydymo įstaigą nesikreipė, be to teismas nepagrįstai atmetė liudytojo E. M. parodymus.

Nuteistoji A. G. bei gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašo skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo. Nors apeliantai kaltais neprisipažino, jų kaltė visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo teisingai įvertintų duomenų visuma. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios parodymais. Juos papildo ikiteisminio tyrimo surinkti bei teismo metu patikrinti duomenys.

Nukentėjusioji M. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius, išsamius parodymus, kuriais abejoti teismui nėra pagrindo. M. B. buvo pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje dėl jai priklausančio mobiliojo ryšio telefono vagystės, kur baudžiamojon atsakomybėn dėl šio nusikaltimo patrauktas A. B. . Todėl manytina, kad nuteistieji ir liudytojas E. M. atvyko pas nukentėjusiąją turėdami tikslą daryti pastarajai įtaką, kad ši pakeistų nepalankius A. B. parodymus.

2005-09-07 apklausiamas kaip įtariamasis, nuteistasis A. B. nurodo, kad A. G. supykusi ant nukentėjusiosios vieną kartą pastarajai rankos kumščiu trenkė į paširdžius, o kai nuteistoji norėjusi dar trenki į veidą nukentėjusiajai, jos ranką sulaikė liudytojas E. M. (b. l. 23). Apie tai, kad nuteistoji A. G. trenkė kumščiu nukentėjusiajai, A. B. patvirtino ir 2005-09-21 akistatos su nukentėjusiąja, nuteistąja A. G. bei liudytoju E. M. metu (b. l. 27- 28, 30, 55), taip pat 2005-10-24 akistatos su M. B. metu (b. l. 32). Nuteistojo A. B. duoti parodymai 2006-12-11 teisiamajame posėdyje apie tai, jog A. G. konflikto metu netrenkė nukentėjusiajai, o jis ikiteisminio tyrimo metu tik apkalbėjęs A. G. dėl pykčio, vertintini kaip ne objektyvūs, nes jie prieštarauja aptartiems įrodymams. Pažymėtina, kad teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų tikrumu.

Liudytojas E. M. yra nuteistosios A. G. sūnus, jis yra suinteresuotas, jog parodymai būtų palankūs A. G. , todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jais nepatikėjo bei atmetė.

Liudytojo G. P. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio tyrimo metu išsamūs, nuoseklūs bei atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl abejoti jų tikrumu teismas neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių tiki nukentėjusiosios parodymais, todėl apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, teisingai kvalifikuotos nuteistųjų veikos, todėl tenkinti apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais, teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų A. B. ir A. G. skundus atmesti.