- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-13
- Bylos Nr.
- 1-404-917/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 03-6-00044-16-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Civilinis ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, turintis (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą N. G., turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas (b. 2 t. 91-112 l.):
1) 2016-10-27 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 164 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmė atlikta);
2) 2016-12-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo atsakomybės pagal LR BK 182 str. 1 dalį ir 300 str. 1 dalį bei byla nutraukta LR BK 38 str. 1 d. 1 punkto pagrindu;
3) 2017-12-05 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. galutinė bausmė -80 MGL dydžio, tai yra 3012,80 Eur, bauda;
4) 2017-12-11 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 str. 1 d., 182 str. 1 d. galutinė bausmė - 20 MGL (753,20 Eur) bauda;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra, nuo 2016-06-21 dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistru ir turėdamas teisę bei įgaliojimus teikti paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, 2016 m. birželio 22 d. pagal A. L. prašymą organizavo kiemo (duomenys neskelbtini), Kaune, tvarkymo darbus: 2016-06-22 iš UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pagal sąskaitą Nr.08130820938 įgijo 10,38 eurų vertės ir 2016-07-01 pagal sąskaitą Nr.10302202660 įgijo 272,40 eurų vertės trinkelių ir bortelių, 2016-07-01 užsakė 50 eurų transportavimo paslaugas pagal sąskaitą Nr. 1034809156, įgytas medžiagas nurodė pristatyti (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame suorganizavo, kad medžiagos būtų išklotos, šiuos darbus įvykdė laikotarpiu nuo 2016-06-22 iki 2016-07-20, už atliktus darbus iš A. L. gavo iš viso 1200 eurų, kurie turėjo būti perduoti UAB „(duomenys neskelbtini), tačiau šių pinigų neperdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad darbus atliko tariamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, 2016-07-20 nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti sąskaitą faktūrą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu apmokėjimui, šią sąskaitą perėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, joje suklastojo D. B. parašą, kuris turėjo reikšti UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantavimą, kad sąskaita bus apmokėta, sąskaitą su D. B. parašu grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau sąskaitos niekas neapmokėjo, D. B. savo parašo autentiškumą paneigė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 867,22 (1200-10,38-272,40-50) eurų turtinę žalą, padarydamas LR BK 182 str. 1 dalyje ir 300 str. 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikasK. I. veikdama bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie 2017 m. sausio 15 d. apie 16.30 val. paskambinę į E. V. Š. namų, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laidinį telefoną ir panaudodami apgaulę, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam vyrui prisistačius daktaru ir nukentėjusiajai pasakius, kad jos draugė stipriai sužalojo kitą moterį, todėl reikalingi 2000 eurų skubiai operacijai ir tam, kad nebūtų parašytas pareiškimas policijoje, po ko nenustatytai moteriai prisistačius nukentėjusiosios drauge V. ir paprašius E. V. Š. paskolinti 2000 eurų, nes kitaip bus teisiama dėl kūno sužalojimo, po ko daktaru prisistačiusiam vyrui nurodžius, kad pinigus atvažiuos pasiimti neva sužalotos moters dukra M. B., ji, tuo metu tęsdama bendrininkų pradėtą nusikalstamą veiką, tą pačią dieną apie 16:45 val. nuvykusi į E. V. Š. namus, (duomenys neskelbtini), Kaune, suklaidino E. V. Š., prisistačiusi sužalotos moters dukra M. B. ir paėmė iš nukentėjusiosios 2000 eurų, tokiu būdu apgaule savo ir bendrininkų naudai įgijo svetimą turtą 2000 eurų.
Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, neginčijo kaltinamajame akte išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistru, pagrindinės pareigos buvo tokios, kad važinėdavo po Lietuvą, atlikdavo „Norfos“ parduotuvių techninę priežiūrą. Atsirado pasiūlymas su ponu L.. Buvo kalbėję su savo tuometiniu darbdaviu, kad galėtų padaryti šį projektą ir net reikiamas medžiagas nupirko, bet darbus atliko M. B.. Kaltinamasis pinigus sumokėjo M. B. iš savo asmeninių lėšų. Toks buvo susitarimas, tiek su pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ turėjo pervesti, grąžinti jam, nes jis darbininkams sumokėjo už atliktą darbą iš savo lėšų. Po to kilo konfliktas tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neišmokėtų atlyginimų, nes jis darbui naudojo savo nuosavą automobilį, kuriam buvo pasirašyta su darbdaviu nuomos sutartis, bet tuo laikotarpiu, kiek jis dirbo, už tą nuomos sutartį nei vieno euro nebuvo gavęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentą suklastojo jis pats. Nežino, kaip kilo mintis taip pasielgti, gal buvo tokia psichologinė būsena, negavo tuo metu atlyginimo. Supranta, kad apgauna savo darbdavį. Iš L. gavo 1200 eurų, ir iš tų 1200 eurų, jis 700 eurus sumokėjo M. B.. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta 867,22 eurų žala sutinka. Viso to priežastys buvo tokios, kad darbdavys jam neišmokėjo visų sutartų pinigų. Pono L. nenorėjo apgauti. Dėl šio įvykio labai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu turėjo tokių kaip ir depresijos problemų. Ligos priežastys buvo ūminis prostatitas. Paties L. kaip žmogaus nepažinojo, pasiūlymą iškloti trinkeles jam davė D. J.. L. kaip ir J. draugas buvo. J. kažkada buvo dirbęs su kaltinamuoju. Sąskaitas jis pats spausdino. Nauda jam buvo tas likutis – 500 eurų. Pats pasirinkau tokį veikimo metodą.
Kaltinamajam D. M. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, D. M. kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo yra visiškai įrodyta civilinio ieškovo, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga:
- 2016-09-02 UAB „IMBP“ pareiškimu policijai nustatyta, kad įmonė kreipėsi dėl D. M. piktnaudžiavimo patikėtu įmonės turtu, atliekant darbines funkcijas (b. 1 t. 18-80 l.);
-UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiam tyrimui pateiktais dokumentais nustatyta, kad išrašyta PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000168, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (trinkelių įrengimo) darbi pagal aktą, šie dokumentai ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėti ir pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. 1 t. 108-117 l.);
-A. L. pateiktais dokumentais nustatyta, kad pateikta rangos sutartis Nr.22/06/16/01, kasos pajamų orderio kvitas Nr.30, 2016-07-07 prekių paslaugų pirkimo kvitas, pagal kuriuos A. L. naudai UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama D. M., už 1200 eurų įrenginėjo trinkeles, 1000 eurų buvo perduoti D. M. (b. 1 t. 118-127 l., 2 t. 63, 64 l.);
-iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautais duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitas už patiektas prekes ir paslaugas nėra skolinga (b. 1 t. 130-139 l.);
-liudytojo E. G. parodymais nustatyta, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), nuo 2016-06-20 įmonėje meistru priėmė į darbą D. M., kuris turėjo įgaliojimus atlikti remonto darbus, juos organizuoti Kaune ir jo apylinkėse. 2016 m. liepą D. M. jam pranešė, kad savo iniciatyva rado klientą, kuriam reikia iškloti grindinio trinkeles. Užsakymo aplinkybes D. M. derino su tuo metu laikinai einančiu direktoriaus pareigas T. S.. Jis tuo metu atostogavo ir buvo išvykęs iš Lietuvos. Darbų atlikimo objektas buvo Kaune, Žaliakalnyje. Užsakymo vykdymui D. M. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliojimus pirkti prekes ir įrankius darbams atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Grynųjų pinigų patikėta nebuvo. D. M. nurodė, kad darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Atlikus darbus, D. M. pristatė darbų aktus, kuriuos tvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B. savo parašais ir asmeniniu laidavimu. Iki šios dienos pinigų už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo. 2016-08-29 D. M. buvo atleistas iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paties prašymu. Siekdamas atgauti pinigus už atliktus darbus, bendravo su D. B., kuris paaiškino, kad jokių dokumentų dėl darbų priėmimo ir užsakymo nepasirašinėjo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nebepriklauso, kadangi pardavė (b. 2 t. 35, 36 l.);
-papildomais liudytojo E. G. parodymais nustatyta, kad už D. M. atliktus darbus, t. y. trinkelių klojimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, D. M. jokie pinigai nebuvo ir neturėjo būti sumokėti. Kai D. M. jam pasakė, kad atliks trinkelių klojimo darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, jokia sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta nebuvo. Apie tai, kad atlikti trinkelių klojimo darbai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą, iš D. M. sužinojo 2016-07-20, kai gavo iš D. M. elektroninį laišką, kad jam jau reikia sąskaitos už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. 2016-07-25 jis parengė PVM sąskaitą-faktūrą Nr.0000168 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti už atliktą darbą, tai yra trinkelių klojimą, 1452 eurus. Šią suruoštą PVM sąskaitą-faktūrą jis išsiuntė elektroniniu paštu nurodytu internete www.rekvizitai.lt, taip pat išsiuntė šią sąskaitą faktūrą ir D. M. elektroniniu paštu, kuris turėjo įteikti ją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po maždaug savaitės paklausė D. M., kada bus atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimas. Deividas pasakė, kad pinigus pažadėjo, garantuos asmeniniu laidavimu. Tiksliai dienos nežino, D. M. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sąskaitą-faktūrą Nr.0000168, kurią E. G. buvo išrašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti už atliktus darbus bei atliktų darbų aktą, kuriuose buvo ranka parašyta, kad „apmokėjimą garantuoju asmeniniu laidavimu D. B. ir parašas, taip pat įrašas „darbus priėmiau, pretenzijų neturiu, direktorius D. B.“, parašas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimo negavo. Jis susitiko su D. B., parodė jam jo rašytą pavardę ir parašus ant sąskaitos faktūros bei darbų atlikimo akto, tačiau D. B. pasakė, kad šiuos dokumentus mato pirmą kartą ir tai yra ne jo raštas. 2016-08-24 gavo 2016-08-22 D. M. elktroninį prašymą atleisti jį iš darbo, kurį 2019-08-29 patenkino. Dėl D. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų daiktų inventorizacija atlikta nebuvo (b. 2 t. 39, 40 l.);
-papildomais liudytojo E. G. parodymais nustatyta, kad jis leido D. M. įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kokių nors prekių asmeninėms reikmėms, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi didesnes nuolaidas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ negu paprastas fizinis asmuo. D. M. darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu D. M. niekada jo neinformavo, kad nori ar ketina įsigyti kokias nors prekes prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu savo asmeninėms reikmėms. Visus atliktų darbų aktus D. M. siųsdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovui G. D. per Kauno autobusų stoties siuntų tarnybą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ D. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigytas mobiliojo ryšio telefonas iPhone S6, kuris buvo naudojamas, galimai yra sudėvėtas, nėra reikalingas (b. 2 t. 42-44 l.);
- papildomais liudytojo E. G. parodymais nustatyta, kad D. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ meistro pareigose dirbo nuo 2016-06-22 iki 2016-08-19. Ar visos medžiagos, nurodytos sąskaitose, pagal kurias D. M. pirko medžiagas, buvo panaudotos darbams atlikti, ar pasiimtos savo naudai, atsakyti neįmanoma, kadangi neaišku, ar D. M. jas sunaudojo darbams atlikti, ar pasiėmė savo reikmėms, todėl jokios pretenzijos dėl D. M. pirktų medžiagų ir nereiškiu. O visi įrankiai, nurodyti pateiktose sąskaitose faktūrose nebuvo grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis nežino, kokius įrankius, kuriuos įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, D. M. galėjo sunaudoti, sugadinti ar pamesti atliekant įvairius remonto darbus dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nei vieno įrankio, įsigyto pagal pateiktas sąskaitas-faktūras, jis negrąžino, dėl šių daiktų jis jam nieko nepasiaiškino (b. 2 t. 47, 48 l.);
-liudytojo T. S. parodymais nustatyta, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 m. kovo iki 2016 m. spalio. Dirbo statybos darbų vadovu. Įmonės buveinė yra Vilniuje. Nuo 2016 metų liepos mėnesio pabaigos iki 2016 metų rugsėjo 1 dienos buvo laikinai einantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, E. G. tuo metu atostogavo. 2016 m. vasarą, tiksliai mėnesio neatsimena, ieškojo darbuotojo, kuris galėtų užsiimti statybos remonto darbais. Pagal skelbimą, kiek atsimena, jam paskambino D. M., pakalbėjo su juo telefonu, nusprendė, kad jis yra tinkamas dirbti jų įmonėje, priėmė į darbą. D. M. buvo jam pavaldus, dažniausiai dirbo Kaune, užsiiminėjo smulkiais remontais. Jų santykiai buvo dalykiniai. D. M. darbų asmeniškai netikrino. 2016 m. vasarą, tiksliai mėnesio neatsimena, jam paskambino D. M. ir pasakė, kad turi pažįstamų, ar jam pažįstamas pasakė, kad turi objektą, kurį reikia iškloti trinkelėmis. D. M. pasakė, kad jis gali tai padaryti. T. S. sutiko. Daug apie tai su juo nekalbėjo, tik paklausė, ar atsiskaitys su jais užsakovai. D. M. patikino, kad taip. Ar tai buvo Lazūnų gatvėje, Kaune, nežino. Per daug D. M. nekontroliavo, nes žinojo, kad kad prieš tai jis užsiiminėdavo statybomis, pasitikėdavo juo. Asmeniškai D. M. jokių atlikto darbo dokumentų, kur klojo trinkeles, nedavė. Kiek jam žinoma, direktorius E. G. tuos dokumentus matė jau atlikus darbus. Žino, kad D. M., kai jau buvo atleistas, negrąžino įmonei UAB "IMBP" priklausančių įrankių, tarp kurių buvo perforatorius, kampinis šlifuoklis, suktukas ir kiti įrankiai. Priežasties, dėl kurios D. M. negrąžino įrankių, nežino (b. 2 t. 53 l.);
-liudytojo G. D. parodymais nustatyta, kad apie trejus metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, yra atsakingas už einamuosius smulkius remonto darbus, susijusius su Lietuvoje esančiais prekybos centrais „Norfa“. 2016 m. vasarą, tikslaus laiko nepamena, jam E. G. pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įdarbintas asmuo iš Kauno, D. M., paaiškino, kad kai reikės atlikti kokius nors su „(duomenys neskelbtini)“ susijusius darbus Kauno mieste, skambintų D. M.. D. M. turėdavo atlikti nurodytus darbus ir surašyti atliktų darbų aktą, kuriame būtų nurodyta, kokie darbai buvo atlikti, kokios buvo sunaudotos medžiagos, ir turėdavo būti objekto, kuriame atliekami remonto darbai, vadovo parašas. Prisimena, kad D. M. dirbo labai trumpai. Jis buvo nepareigingas darbuotojas, kadangi neatlikdavo nurodytų remonto darbų, jam skambindavo iš parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ vadovai ir klausdavo, kada bus atlikti darbai, kuriuos jau turėjo būti atlikęs D. M.. Jeigu atlikdavo kokius nors darbus parduotuvėse „(duomenys neskelbtini)“, jie būdavo atlikti nekokybiškai, reikėdavo jam atvažiuoti ir atlikti juos iš naujo. Su D. M. jo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu buvau susitikęs gal kokius šešis kartus, kai jis nemokėdavo ko nors atlikti ir jis atvažiuodavo į Kauną padėti jam atlikti darbus, arba juos atlikti už jį. Jokių kitų darbų, nesusijusių su smulkiais remonto darbais parduotuvėse „Norfa“ Kauno mieste, D. M. nėra nurodęs atlikti. Jis leisdavo įsigyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu medžiagas prekybos centre „Senukai“ tik tas, kurios susiję su remonto darbais parduotuvėse „Norfa“. Jokių įsigyti asmeninių daiktų UAB „IMBP“ vardu D. M. jo neprašė, jokio sutarimo apie tai, kad jis gali UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įsigyti kokias nors prekes sau, su juo nebuvo. Tiksliai datos nepamena, jam E. G. pasakė, kad kai važiuos pro Kauną, susitiktų su D. M. ir paimtų kažkokius dokumentus, susijusius su trinkelių klojimu. Datos nepamena, važiuodamas į Vilnių, Kaune susitiko su D. M.. Susitikęs su D. M., iš jo perėmė kažkokius dokumentus, kuriuos perdavė E.. Jis nebuvo atsakingas už D. M. atliekamus darbus, D. M. neprivalėjo jam atsiskaitinėti už atliktus darbus. Kai D. M. nebedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su juo susitikęs nebuvo, jokių tarpusavio santykių su juo neturi (b. 2 t. 55, 56 l.);
-liudytojo A. L. parodymais nustatyta, kad su šeima gyvena Kaune, (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu daugiau jokių asmenų negyvena. 2016 m. vasarą, tiksliai laiko nepamena, nusprendė namo kiemą iškloti trinkelėmis, ėmė ieškoti asmenų, galinčių atlikti trinkelių klojimo darbus. Sutuoktinės S. L. bendradarbės V. J. sūnus D. J. užsiima tokio pobūdžio darbais. Taip pas jį į namus atvažiavo D. J. kartu su asmeniu, kuris prisistatė D. M.. D. M. pamatė pirmą kartą. D. J. jau pažinojo iš anksčiau kaip žmonos bendradarbės sūnų. Kai atvyko D. J. ir D. M., D. pasakė, kad galės iškloti trinkeles. Su D. M. dėl to sudarė sutartį, sutartyje buvo įrašyti bendrovės rekvizitai. D. M. su savimi turėjo antspaudą, pasakė, kad yra šios bendrovės direktorius. D. jo paprašė, kad kai bus atlikti trinkelių klojimo darbai, jis šią sutartį sunaikintų. Jam tai nesukėlė jokių įtarimų, jis visiškai neteikė tam reikšmės. Sutarė, kad už trinkelių išklojimą sumokės 600 eurų. Į šią sumą įėjo ir medžiagos, ir apmokėjimas už atliktus darbus. D. M. iš karto sumokėjo 300 eurų avansą grynaisiais. D. nurodė, kad pats trinkelių neklos, o atsiųs dirbti kitus asmenis. Po kelių dienų atvyko trys asmenys, kurie išklojo trinkeles. Vienas iš šių asmenų pasivadino S., jo telefonas Nr.8~697 (duomenys neskelbtini). Kitų dviejų asmenų jokių anketinių duomenų nežino. S. pasakė, kad kloti trinkeles jį paprašė D. J.. S. su minėtais dviem asmenimis paruošė kiemą trinkelių klojimui, tačiau trinkelės buvo vėluojamos pristatyti. Jas turėjo pristatyti D.. Jis kelias dienas skambino D. ,klausė kada bus trinkelės, jis vis pasakydavo, kad jau pakrauta, kad jau pakeliui. S. skambino dėl trinkelių atvežimo D. J., o D. J. jam pasakė, kad skambintų dėl šių reikalų D. M.. Jis S. pasakė D. telefono numerį. Matė ir girdėjo, kad S. skambino D. dėl trinkelių atvežimo. Galiausiai po kelių dienų delsimo trinkelės buvo atvežtos, tuo metu kai jis buvo darbe. Per savaitę laiko pas jį kieme S. ir minėti du asmenys išklojo apie 30 m2 plote trinkeles. Kai darbai buvo baigti, pas jį į kiemą atvažiavo D. M. dėl likusio atsiskaitymo. Jis sumokėjo 300 eurų. Jokio pinigų priėmimo kvito jis jam neišrašė. Kai mokėjo pinigus D., šalia stovėjo S., kuriam D. M. perdavė mano duotus 300 eurų. Po šių darbų atlikimo daugiau jokių darbų atlikti D. ir S. neprašė, D. M. ir S. daugiau nesutiko. Apklausos metu pateiktą darbų atlikimo aktą dėl trinkelių įrengimo darbų UAB „(duomenys neskelbtini)a“ matė pirmą kartą. Nėra girdėjęs apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. B. nežino. Apklausos metu pateiktą PVM sąskaitą faktūrą dėl trinkelių įrengimo darbų Nr.0000168 mato pirmą kartą, D. M. jam nėra jos davęs, kas galėjo parašyti „apmokėjimą garantuoju asmeniniu laidavimu“ ir pasirašyti prie D. B. anketinių duomenų nežino. D. M. apibūdina kaip nepatikimą asmenį, vengiantį atlikti sutartus darbus. Trinkelių klojimo darbai jo kieme buvo atlikti, tačiau darbų atlikimo metu D. M. laiku neįvykdydavo susitarimų, kaip trinkelių laiku atvežimas, dažnai neatsiliepdavo telefonu. Asmens, kurio anketiniai duomenys M. B., nepažįsta, apie jį girdi pirmą kartą (b. 2 t. 58-60 l.);
-papildomais liudytojo A. L. parodymais nustatyta, kad už trinkelių klojimą D. M. sumokėjo iš viso 1200 eurų. Pirmosios apklausos metu nurodė 600 eurų sumą, nes apklausos metu neturėjo rangos sutarties, kurioje buvo nurodytos visos pinigų sumos, kurias jis sumokėjo D. M., todėl ir nurodė klaidingą pinigų sumą, kadangi neprisiminė tiksliai, kiek buvo sumokėjęs D. M. už atliktą trinkelių klojimo darbą. Jis D. M. pagal abipusį susitarimą už trinkelių klojimą turėjo sumokėti 1200 eurų ir juos sumokėjo, tai yra avansu sumokėjo D. M. 600 eurų 2016-06-22, 200 eurų 2016-07-06 ir 300 eurų 2016-07-07, taip pat sumokėjo 100 eurų už atvežtą žvyrą, būtiną trinkelių klojimui. Iš D. M. gavo kvitą Nr.30 600 eurų sumai bei rangos sutartį Nr.22/06/16/01. Minėtą iš D. M. gautą kvitą ir minėtą rangos sutartį jis pateikia apklausos metu (b. 2 t. 63, 64 l.);
- liudytojo D. B. parodymais nustatyta, kad šiuo metu serga sunkia nepagydoma liga, dėl taikomo intensyvaus gydymo negali tiksliai prisiminti datų bei tiksliai atkurti praėjusių gyvenimo aplinkybių. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi. Bendrovės veikla buvo įvairūs statybos darbai. 2016 metais susirgus sunkia nepagydoma liga, toliau dirbti negalėjo ir nusprendė parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas kažkokiems Ukrainos piliečiams, kurių anketinių duomenų nepamena. Pardavęs akcijas, kurį laiką buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Iki kada, neprisimena. Tiksliai datos nepamena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino asmuo, pasivadinęs D. M., pasakė, kad yra akcijas įsigijusių Ukrainos piliečių atstovas ir kad reikia susitikti pakalbėti dėl jo užimamų direktoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų. Tiksliai datos nepamena, D. M. atvažiavo prie jo namų Baltų pr. esančios parduotuvės „Iki“ , kur jis su juo susitiko. Pasakė, kad jie turi savą žmogų direktoriaus pareigoms užimti ir man reikia išeiti iš darbo. Jis iškart sutiko, kadangi dėl sveikatos būklės ir negalėjo toliau dirbti. Tiksliai datos, kada buvo atleistas iš direktoriaus pareigų neprisimena, jokių piktumų dėl jo išėjimo iš darbo nebuvo kilę. Tiksliai datos nepamena, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino asmuo ir pasivadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. G.. Apie šį asmenį jis išgirdo pirmą kartą. Jis jam pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu yra išrašyta sąskaita už atliktus darbus, kurioje yra jo parašas, kad apmokėjimą garantuoja asmeniniu laidavimu. Apie tai išgirdo pirmą kartą. E. G. atvažiavo pas jį prie namų, datos jis nepamena, parodė jam PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo įrašas „apmokėjimą garantuoju asmeniu laidavimu, jo pavardė ir parašas“. Jis, apžiūrėjęs šį dokumentą, pamatė, kad tai yra ne jo ranka surašyti minėti žodžiai ir taip pat ne jo parašas. Taip pat parodė atliktų darbų aktą, kuriame buvo jo anketiniai duomenys bei parašas. Šiame dokumente taip pat buvo ne jo ranka rašytas tekstas ir parašas. Apklausos metu jam buvo pateiktas atliktų darbų aktas, kuriame yra įrašas „darbus priėmiau, pretenzijų neturiu. Direktorius D. B.“, yra parašas. Jis kategoriškai teigia, kad šie įrašai išpildyti ne jo ranka, parašas taip pat parašytas ne jo ranka. Kas galėjo parašyti šį tekstą ir už jį pasirašyti, nežino. Apklausos metu jam buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra, kurioje yra įrašas „apmokėjimą garantuoju asmeniniu laidavimu“, yra jo pavardė ir parašas. Jis kategoriškai teigia, kad šis įrašas ir parašas yra parašyti ne jo ranka. Kas galėjo už jį pasirašyti, nežino. Tai tie patys dokumentai, kuriuos jam rodė ir E. G.. Jam susitikimo metu E. G. pasakė, kad šiuos dokumentus gavo iš D. M.. Tada E. G. jam pasakė, kad reikia pasikviesti ir D. M.. E. G. paskambino D. M. ir į šį susitikimą privažiavo D. M.. Jis paklausė D. M., kodėl šiuose dokumentuose parašyta jo pavardė ir parašas. Jis atsimena, kad kai E. G. parodė jam šiuos dokumentus, jis tuo metu dar buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos jau buvo parduotos. J. D. pasakė, kodėl rašomi sąskaitose jo anketiniai duomenys, kad nors jis ir yra formaliai direktorius, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje jau nedalyvavo. D. M. pasakė, kad šiuos dokumentus jam davė kažkokie kiti žmonės. Kokie žmonės, jis nenurodė. Jis E. G. ir D. M. pasakė, kad jie patys išsiaiškintų savo finansinius nesusipratimus. Jis niekada jokių darbų nėra atlikęs (duomenys neskelbtini) gatvėje, niekada nėra nieko girdėjęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų užsakiusi atlikti kokius nors darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jokių asmenų, gyvenančių (duomenys neskelbtini), nepažįsta. Asmens, kurio anketiniai duomenys, M. B. nepažįsta, apie jį girdi pirmą kartą (b. 2 t. 66-68 l.);
-liudytojo M. B. parodymais nustatyta, kad 2016 m. liepą, tiksliai dienos nežino, jam telefonu paskambino asmuo, vėliau susipažino, tai D. M. iš telefono Nr.8~(duomenys neskelbtini). Iki tol D. M. nepažinojo, kreipėsi dėl to, kad jis kloja trinkeles, paklausė, ar galėtų iškloti namo kieme trinkeles. Sutiko. Sutarė susitikti prie objekto, Kaune, (duomenys neskelbtini), kur reikės kloti trinkeles, apžiūrėti. Datos nepamena. Kartu su darbininkais M. J. ir D. V. atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune. Jis dirba su šiais darbininkais, atsiskaito su jais už dienos darbus fiksuotą sumą. Prie (duomenys neskelbtini), Kaune, sulaukė D. M.. A. D., apžiūrėjo darbų vietą apie 50 m2. Sutarė su D. M., kad darbų kaina bus 700 eurų. Būtinos medžiagas trinkelėms kloti ir pačias trinkeles turėjo pristatyti D. M.. Tuo metu namo savininko nebuvo, jis D. apie tai, kam priklauso šis kiemas neklausė, nesidomėjo, jam buvo nesvarbu. Trinkelių klojimo darbus atliko su minėtais darbininkais M. ir D.. Išklojus trinkeles, maždaug po trijų keturių dienų į (duomenys neskelbtini), Kaune, atvažiavo D. M. atsiskaityti. Tuo metu kieme buvo jis ir abu darbininkai bei S.. Namo savininko kartu nebuvo. D. M. sumokėjo 700 eurų. Jis D. M. išrašė sąskaitą kaip fiziniam asmeniui. Vieną egzempliorių atidavė D., kitą pasiliko sau. Iš kur D. M. gavo trinkeles, nežino, nesidomėjo, kai atvyko kloti trinkeles, jos jau buvo kieme. Išklojęs trinkeles, jis toliau bendravo su D. M.. Galėjo būti 2016 m. rugpjūtį pasakė D., kad jam reikėtų atsidaryti ar įsigyti kokią nors įmonę dėl socialinių garantijų, kad galėtų atlikinėti remonto darbus ir įdarbintų savo minėtus darbininkus. Jam D. pasakė, kad gali pasiūlyti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis sutiko. D. jam davė kažkokį dokumentą, kokį jis nežino, kurį jis nuvežė į Registrų centrą Kaune, kur jis buvo įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis suprato, kad yra bendrovės ir savininkas, ir direktorius. Jam D. už tai nieko nereikėjo sumokėti, D. jam leido padirbti įmonėje iš pradžių, jam tai jokių įtarimų nesukėlė. Kai tapo direktoriumi, iš karto namų adresu pradėjo gauti laiškus iš Sodros, kad bendrovė skolinga Sodrai. Jis paklausė D., kodėl taip yra, tačiau D. atsakė, kad nieko apie tai nežinojo. Taip pat namų adresu pradėjo gauti laiškus iš įvairių įmonių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga įvairioms bendrovėms už atliktus darbus. Išsigando, nusprendė stabdyti įmonės veiklą, apie tai pasakė D.. Jis nuvyko į Registrų centrą ir nutraukė bendrovės veiklą. Kol buvo šios įmonės direktoriumi, jokių darbų neatliko, jokios veiklos nevykdė, jokių dokumentų nepasirašė. Visi su bendrovės uždarymu susiję dokumentai, gauti laiškai buvo pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo skyriui Kaune, kur jis buvo apklausiamas liudytoju dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos. Dokumentų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, neturi. D. B. nepažįsta, girdi apie jį pirmą kartą. D. J. nepažįsta, girdi apie jį pirmą kartą. Nuo 2016 m. lapkričio dirba formaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jį įdarbino D. M.. Jam atrodo, jis yra šios įmonės direktorius. Šioje bendrovėje dirba, nes prašė D., ar gali jį kur nors įdarbinti dėl socialinių garantijų. D. sutiko jį įdarbinti. Jokių darbų kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas neatlieka, nėra atlikęs. Kas prieš jį buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, kas po jo buvo ir ar išvis buvo kitas direktorius, nežino. Gavosi taip, kad jis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau visiškai nesuprato kaip administruoti šią įmonę, neturėjo tam reikiamų žinių (b. 2 t. 70-72 l.);
-liudytojo D. J. parodymais nustatyta, kad tiksliai laiko nepamena ir aplinkybių, kuriomis susipažino su D. B.. Yra turėjęs galvos traumų, jam atliktos dvi kaukolės operacijos, labai bloga atmintis. Pas D. B. namuose niekada nėra buvęs. Galėjo būti 2016 m. vasara, kai atsitiktinai sutiko D. B.. Jis pats tuo metu niekur nedirbo. D. B. jam netikėtai pasiūlė užsidirbti tampant firmos direktoriumi. Jis nesuprato, ką reiškia tapti firmos direktoriumi, bet jam reikėjo pinigų. Tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasakė, kad pirmiausia jį įdarbins direktoriumi, o po to viską paaiškins. Jis sutiko, sutarė po kiek laiko vėl susitikti, kai D. paruoš dokumentus. Po kiek laiko, tiksliai nepamena, susitiko su D. B., jis jam tiesiog gatvėje padavė pasirašyti kažkokius dokumentus, kuriuos jis pasirašė ir nuvežė į Registrų centrą. Jis tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jis šioje bendrovėje realiai visiškai nedirbo, nevykdė jokios veiklos, bendrovė neturėjo jokių patalpų, nepildė jokių buhalterinių dokumentų, niekada nieko nėra pasirašęs. Šioje bendrovėje nedirbo jokie darbuotojai. D. B. žadėjo mokėti 1000 eurų atlyginimą per mėnesį, tačiau niekada tokių pinigų nemokėjo. D. B. daugiau nebuvo sutikęs. D. B. su juo vengė susitikti, neatsiliepdavo telefonu. Jis nežino, kaip jam išsidarbinti iš direktoriaus pareigų. Buvo kviečiamas apklausai į Finansinių nusikaltimų tyrimų valdybą, yra apklaustas specialiuoju liudytoju dėl UAB „(duomenys neskelbtini).s“ veiklos. Taip pat pažįsta D. M., pas jį dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ stogdengiu. Tiksliai nepamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2015 m. pabaigos ar 2016 m. pradžios. Su D. M. bendrauja, sutaria gerai, jokių piktumų neturi. Tiksliai datos nepamenu, galėjo būti 2016 m. vasara, jam mama V. J. pasakė, kad jos pažįstamiems A. ir S. L., gyvenantiems Kaune, Lazūnų gatvėje, reikia kieme iškloti trinkeles. Jis pagalvojo, kad D. M. gali žinoti, kas gali iškloti trinkeles, kadangi D. dirbo statybų srityje. Paskambino D., pranešė apie paslaugos būtinumą. D. sutiko važiuoti apžiūrėti vietą. Kur tuo metu dirbo D. ir ar iš viso, kur nors dirbo, nežinojo, nesidomėjo. Tiksliai dienos nepamena, galėjo būti 2016 m. vasara, buvo šilta, kartu su D. M. atvažiavo į Lazūnų gatvę, Kaune, susitiko su A. L.. Su A. L. dėl trinkelių klojimo kalbėjosi tik D. M.. Jis tiesiog atvežė D. M. pas A. L.. Jis negirdėjo, ką jie tarpusavyje kalbėjosi, visiškai nesidomėjo, kadangi jo šitas darbas nedomino, jis jo nesiruošė atlikti. Tai buvo D. M. ir A. L. reikalas. Ką jie tarpusavyje susitarė, nežino. Vėliau iš mamos sužinojo, kad trinkelės pas A. L. buvo išklotos. Kiek A. sumokėjo už trinkelių klojimą, nežino, kokie asmenys išklojo trinkeles, nežino. Apie trinkelių klojimą su D. M. nekalbėjo. Apklausos metu jam buvo pateikta PVM sąskaita-faktūra Nr.0000168, kurioje ranka yra parašytas tekstas “apmokėjimą garantuoju asmeniniu laidavimu D. B.“ ir yra parašas. Kategoriškai teigia, kad tekstas ir parašas yra parašyti ne jo ranka. Minėtą dokumentą mato pirmą kartą, apie jį nieko negali paaiškinti. Jam taip pat buvo pateikta atliktų darbų aktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kuriame yra ranka parašytas tekstas „darbus priėmiau, pretenzijų neturiu. Direktorius D. B.“, yra parašas. Kategoriškai teigia, kad tekstas ir parašas yra parašyti ne jo ranka. Šį dokumentą mato pirmą kartą, apie jį nieko paaiškinti negali, nieko nežino (b. 2 t. 75-78 l.);
- dokumentais nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl dalyje dėl turto pasisavinimo pagal LR BK 183 str. 1 dalį prokuroro 2017-09-22 nutarimu buvo nutrauktas, nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių LR BPK 3 str. 1 d. 1 punkto ir LR BPK 212 str. 1 punkto pagrindais (b. 1 t. 19-21 l.).
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Pagal BK 300 straipsnį nusikaltimo dalykas gali būti tik netikri arba suklastoti tikri dokumentai, tai yra atsakomybė numatyta už netikro dokumento pagaminimą arba tikro dokumento suklastojimą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą). Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule.
Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014). Pažymėtina ir tai, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Tik esminė apgaulė gali būti laikoma nusikalstama. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sąvokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje D. M. pasitvirtino. Faktiniais duomenimis – kaltinamojo D. M. visišku kaltės prisipažinimu, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje bei išdėstomomis aplinkybėmis, D. M. sukčiavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu bei suklastojo dokumentą, šios dvi veikos įvykdytos idealiojoje nusikalstamų veikų sutaptyje. Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje kaltinamasis įvykdė veikdamas tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų. Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina D. M. kaltę įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos atitinka šių nusikaltimų sudėtį ir kvalifikuotos teisingai bei įrodytos.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu civiliniu ieškovu buvo pripažintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pareiškė 869,32 EUR civilinį ieškinį (b. 2 t. 173-175 l.), kurį teisiamojo posėdžio metu palaikė. Kaltinamasis civilinio ieškinio neginčijo. Civiliniame ieškinyje patirta žala yra akivaizdi, reali, pagrįsta byloje esančiais dokumentais, todėl laikytina pagrįsta. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis).
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Kaltinamasis D. M. teistas, baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 113-121), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (3 t., b.l. 111-112), turi pastovią gyvenamąją vietą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajai skirtina BK 182 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis) ir BK 300 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda (BK 47 str.). Sąlygų taikyti kaltinamajai BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.
D. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. 2 t. 155-157 l.).
Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiam tyrimui pateikus PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000168 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų (trinkelių įrengimo) darbų aktą. (b. 1 t. 108-117 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;
-A. L. ikiteisminiam tyrimui pateiktus dokumentus: 2016-06-22 rangos sutartį Nr.22/06/16/01, kasos pajamų orderio kvitą Nr.30, 2016-07-07 prekių paslaugų pirkimo kvitą (b. 1 t. 118-127 l., 2 t. 63, 64 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 272 straipsniu, 276 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu.
D. M. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę – 30 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti subendrintą bausmę - 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. M. galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, šiuo laikotarpiu įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017-12-05 ir 2017-12-11 teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis bausmėmis ir D. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, šiuo laikotarpiu jį įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu, ir 100 (vieno šimto) MGL baudą (3766 eur), į šią baudą įskaitant pagal Kauno apylinkės teismo 2017-12-05 ir 2017-12-11 teismo baudžiamuosius įsakymus paskirtų ir sumokėtų baudų dalis.
Išaiškinti D. M., kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo jo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Jūsų pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį apie baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai per antstolį.
Civilinį ieškinį tenkinti ir civilinio ieškovo UAB „IMBP“ naudai iš D. M. priteisti 869,32 eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 32 cnt.).
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės padarytai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminiam tyrimui pateikus dokumentus: PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000168 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų (trinkelių įrengimo) darbų aktą (b. 1 t. 108-117 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;
-A. L. ikiteisminiam tyrimui pateiktus dokumentus: 2016-06-22 rangos sutartį Nr.22/06/16/01, kasos pajamų orderio kvitą Nr.30, 2016-07-07 prekių paslaugų pirkimo kvitą (b. 1 t. 118-127 l., 2 t. 63, 64 l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).