- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-12
- Bylos Nr.
- 2SA-149-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Marijonas Greičius, Danutė Kutrienė
- Pareiškėjas
- S. J., P. J.
- Suinteresuotas asmuo
- P. J.
Teisėja R. Patackienė Proc. sprendimo kategorijos:121.14;121.18;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. liepos 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-4249-723/2009, suinteresuotas asmuo P. J..
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėja S. J. su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. S2-4249-723/2009 pagal pareiškėjo P. J. prašymą dėl teismo leidimo išdavimo parduoti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys nesklebtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys nesklebtini) (buvusioji (duomenys nesklebtini), (duomenys nesklebtini), Vilniaus rajone; Įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis pareiškėją, nepilnamečio J. J. motiną, ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus tarnybą; panaikinti 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį ir atsisakyti išduoti leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą, nurodytą P. J. 2009-10-29 prašyme.
Nurodė, kad 2010 m. sausio 27 d. per savo atstovą sužinojo, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi leido buvusiam pareiškėjos sutuoktiniui P. J. parduoti nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir nebaigtą statyti ūkinį pastatą, esančius (duomenys nesklebtini), registruotus P. J. vardu. Prašė procesą byloje atnaujinti remiantis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kadangi teismas priimdamas 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų. Teismas į bylos nagrinėjimą nepagrįstai neįtraukė buvusios pareiškėjo žmonos S. J., nes pastaroji net po skyrybų gyveno parduotame name su buvusiu sutuoktiniu, nepilnamečiu sūnumi bei kitais jo šeimos nariais, todėl be rašytinio sutuoktinės sutikimo namas kaip šeimos turtas negalėjo būti parduotas (CK 3.84 str.). Į teismo nagrinėtą bylą, kurioje buvo išduotas leidimas namo pardavimui, teismas nepagrįstai neįtraukė Vilniaus rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus, todėl institucija negalėjo pateikti išvados dėl leidimo išdavimo parduoti šeimos turtą (CK 3.5 str. 4d. ir 3.178str.), nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. Senato nutarimu Nr. 41 išaiškinta, jog leidimai perleisti šeimos turtą - gyvenamąją patalpą, kur gyvena nepilnamečiai vaikai, išduodami vadovaujantis išimtinai nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.3str.) bei Civilinio kodekso ir kitų įstatymų reikalavimais. Nutarime taip pat nustatytas įpareigojimas pareiškėjui nurodyti ir išsituokusią motiną, kad ji galėtų apginti nepilnamečio vaiko interesus, taip pat teismai įpareigojami spręsti vaiko teisių apsaugos tarnybos dalyvavimo byloje klausimą (nutarimo 6; 6.1; 6.2; 8.2), todėl nesutiko, kad leidimas parduoti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąją patalpą (duomenys nesklebtini), Vilniaus rajone, būtų išduotas, kadangi sandoriai sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo busto), pripažįstami negaliojančiais, todėl leidimai perleisti, parduoti gyvenamąsias patalpas, kuriose nepilnametis gyvena, neturi būti išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-883/2002). Pareiškėjos pateiktas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo negali būti siejamas su jos ieškiniu, esančiu teisme (civ. byla Nr.2-500-723/2010), nes Civilinio proceso kodekso 582 straipsnio 5 dalis nustato, kad bylos dėl teismo leidimo išdavimo nagrinėjama neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės. Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi išduoto leidimo parduoti nekilnojamąjį turtą pagrindu 2009 m. lapkričio 30 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turto įgijėja J. T. byloje suinteresuotu asmeniu neturi būti traukiama, nes įstatymai dėl leidimų išdavimo parduoti nekilnojamąjį turtą, nustato tik tėvų ir vaikų teisių apsaugos institucijų dalyvavimą. Teismas nutartimi nurodęs, jog žemės sklypas bei ūkinis pastatas yra ne gyvenamosios patalpos ir tam nereikalingas leidimas, be pagrindo išskyrė tik gyvenamąjį namą kaip gyvenamąją patalpą, nes gyvenamasis namas, žemės sklypas, ir ūkinis pastatas yra vientisas daiktas ir jų negalima atskirti, todėl šiuo požiūriu gyvenamasis namas (gyvenamoji patalpa) yra neatskiriama dalis. Nei gyvenamasis namas, nei ūkinis pastatas, nei žemės sklypas negali būti parduoti, nes žemės sklypas nėra išskirstytas atskirai gyvenamajam namui, ūkiniam pastatui. Ir žemės sklypas kaip teritorija, ir ūkinis pastatas šiuo atveju skirti aptarnauti gyvenamąjį namą, o ne gyvenamasis namas juos aptarnauti. Todėl, atnaujinus procesą ir naikinant nutartį bei priimant naują nutartį, turi būti atsisakyta išduoti leidimą parduoti pagal visą 2009 m. spalio 28 d. pareiškėjo P. J. prašymo turinį, nes gyvenamosios patalpos samprata susijusi ne tik su kambariu, kuriame žmogus miega, bet ir su kitais nekilnojamais bei kilnojamais daiktais - tai ne ta gyvenamoji patalpa, kuri būna daugiabučiuose namuose.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi pareiškėjos S. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-4249-723/2009 atsisakyta priimti.
Teismas pažymėjo, kad Civilinio proceso kodekso 365 straipsnis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka. Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „užbaigtose" reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės, arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad bylose dėl teismo leidimo išdavimo teismas atlieka apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų dėl teisės sprendimu, teismas pripažino, kad tokio pobūdžio bylose negali būti sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, tuo labiau, kad teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties leisti P. J. parduoti gyvenamąjį namą (unikalus Nr.4199-7004-3018), esantį (duomenys nesklebtini), Vilniaus rajone, pagrindu 2009 m. lapkričio 30 d. buvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris, kurį pareiškėja ginčija civilinėje byloje Nr.2-500-723/2010.
Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą byloje, kurioje išduoto teismo leidimo pagrindu teisiniai veiksmai atlikti, negali būti nagrinėtinas, todėl pareiškimas dėl proceso atnaujinimo atsisakytas priimti, kaip nenagrinėtinas teisme (LR CPK 3str.6d., 137 str.2d.1p., 356 str.1d., 370 str.1d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėja S. J. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad pareiškėjos prašymas atitiko visus reikalavimus keliamus procesiniams dokumentams, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos prašymo ir turėjo jį priimti bei nagrinėti. Nesutiko su teismo išvada, jog bylos dėl teismo leidimų yra neužbaigtos, todėl proceso atnaujinimas jose negalimas, nes Civilinio proceso kodekso taisyklės nustatančios proceso atnaujinimo pagrindus nenustato jokių išimčių ir bylų pagal užbaigtumą neskirsto. Teismo nutartis išduoti teismo leidimą yra įsiteisėjusi, todėl proceso atnaujinimas yra galimas. Teismas spręsdamas klausimą dėl teismo leidimo išdavimo privalėjo į bylos nagrinėjimą įtraukti visus suinteresuotus asmenis ir išklausyti jų nuomonę kaip tai numatyta Civilinio proceso kodekso 39 skyriuje, tačiau nagrinėtoje byloje teismas tokio klausimo neišsprendė, todėl pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo išdavimo, nesprendžiami klausimai dėl teisės (CPK 582 str. 2 d.). Be to, dėl to, kad buvo parduotas namas pareiškėja liko be gyvenamosios vietos, todėl su nepilnamečiu sūnumi buvo priversta nuomotis kitą būstą. Nurodytais argumentais prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka pateiktas nebuvo.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą (CPK 370 str.), todėl teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta (CPK 263 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši norma pakartota Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje ir Teismų įstatymo 1 straipsnyje. Teisingumas savo prigimtimi yra moralinė kategorija, matas, kuriuo vertinamas žmogaus elgesys, jo veiksmai įvairiose gyvenimo srityse. Materialiuoju teisiniu požiūriu teisingumą galima apibūdinti kaip materialiosios teisės normų įgyvendinimą valstybės prievarta sprendžiant ginčus dėl teisės. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs ginčą, pasako, kuri šalis yra teisi, kurios reikalavimas pagrįstas. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik instancine teismų sprendimų peržiūrėjimo tvarka, o įsiteisėjęs sprendimas šalims įgyja res judicata galią ir turi būti vykdomas. Tačiau po sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima suabejoti priimto teismo sprendimo teisingumu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Tuo tarpu vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas bei siekis, kad galutiniu teismo sprendimu byloje nebūtų abejojama. Šiai situacijai įgyvendinti įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kartu tai yra savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese. Šios proceso stadijos išimtinumą lemia tai, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant konkrečiai įstatyme apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Šių aplinkybių – įstatyme apibrėžtų pagrindų – pasitvirtinimas suponuoja reikalingumą bylą išnagrinėti pakartotinai. Proceso atnaujinimo institutas, kuriuo siekiama užtikrinti teisingumą, privalo būti taikomas kartu su kitais teisės principais, tokiais kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Šis institutas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą. Paprastai šis proceso institutas gali būti taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės – instancinės sistemos kontrolės – būdais.
Šalies argumentai
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje jos buvęs sutuoktinis gavo teismo leidimą parduoti nekilnojamąjį turtą - gyvenamąją patalpą (duomenys nesklebtini), Vilniaus rajone, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, nes sprendžiant teismo leidimo išdavimo klausimą nebuvo įtrauka pareiškėja, kaip buvusi sutuoktinė bei į bylos nagrinėjimą neįtraukta Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Pirmos instancijos teismas 2010-02-12 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos S. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2d. 1p., 356 str.1d., 370 str.1d.).
Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą, o jeigu yra šio Kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai prašymą priimti atsisako.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino ir nepasisakė kokios aplinkybės sąlygojo, tai, jog nenustačius pareiškimo trūkumų jis nebuvo priimtas, kaip nenagrinėtinas teisme, t.y. nenurodė atsisakymo priimti pareiškimą pagrindų bei jų nemotyvavo. Dėl nurodytų procesinės teisės pažeidimų liko nepaneigta pareiškėjos teisė reikalauti atnaujinti procesą byloje dėl teismo įsakymo išdavimo jos buvusiam sutuoktiniui.
Nurodyti procesinės teisės pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį, bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p.).
Motyvuojamoji dalis
Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos S. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. S2-4249-723/2009 priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.