Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. G. turto vagystės) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal 178 straipsnio 2 dalį (dėl G. S. turto vagystės) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl R. D. ir Z. J. turto vagystės) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė V. R. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012 m. liepos 26 d.

Į atliktos bausmės laiką V. R. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gegužės 16 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 12 d. apie 23.00 val. iki balandžio 13 d. 7.30 val., tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, įsibraudamas į aptvertą namo teritoriją – kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ten slapta pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai R. G. priklausantį 900 litų vertės 18 pavarų dviratį „18-speed Extreme“ su prisegimo trosu-spyna, 500 litų vertės 6 pavarų dviratį bei 2 vnt. prisegimo trosų-spynų, kurių vienos vertė - 27 litai (bendrai už 54 litus), tuo padarydamas nukentėjusiajai R. G. 1454 litų turtinę žalą.

Be to, V. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 16 d., apie 23-24.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, Šiauliuose, įsibraudamas į rakinamą bendro naudojimo koridoriaus patalpą, esančią (duomenys neskelbtini) name, pirmoje laiptinėje, tarp 5 ir 6 aukštų, iš ten slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam G. S. priklausantį 581 lito vertės dviratį „Panther Action PRO-XR999“, tuo padarydamas nukentėjusiajam G. S. 581 lito turtinę žalą.

Be to, V. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 17 d. apie 00.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo 12-ame aukšte, Šiauliuose, įsibraudamas į rakinamą bendro naudojimo koridorių, iš ten slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam R. D. priklausantį 700 litų vertės dviratį „Hammer Soda“ bei nukentėjusiajam Z. J. priklausantį 500 litų vertės dviratį „Oasis-Explore 2“, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. D. 700 litų turtinę žalą bei nukentėjusiajam Z. J. 500 litų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. R. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad tris apysunkius nusikaltimus V. R. padarė būdamas anksčiau teistas 6 kartus (2 t. 33-45 b. l.), neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė pagal (BK 56 straipsnio 1 dalis), be to, V. R. yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t. 71-72 b. l.), (duomenys neskelbtini) policijos nuovados administracijos charakterizuojamas kaip bendraujantis su teistais asmenimis, galintis vykdyti turtinius nusikaltimus (2 t. 70 b. l.), nedirba, nėra registruotas darbo biržoje. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V. R. už padarytus nusikaltimus griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmė yra mažesnės negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežtos.

Apeliantas skunde nesutinka su jam paskirtų bausmių subendrinimu ir galutinės subendrintos bausmės dydžiu. Teigia, kad bausmės jam turėjo būti bendrinamos ne jas iš dalies sudedant, o griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, nes, anot nuteistojo, jo padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, t. y. esant nusikalstamų veikų ar nuosprendžių sutapčiai. Kai bausmės subendrinamos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikaltimų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Kokią kitos bausmės dalį reikia pridėti, įstatymų leidėjas nenurodo. Tai teismo diskrecinė teisė.

BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai, kuomet bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu: 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, 3) kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Visais kitais atvejais teismas bausmes bendrina bausmių sudėjimo būdu.

Idealia nusikalstamų veikų sutaptimi laikytini atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtinguose baudžiamojo kodekso straipsniuose. Pirmosios instancijos teismas už atskirus nusikaltimus V. R. paskirtas bausmes subendrino jas iš dalies sudėdamas, t. y. konstatavo realią nusikalstamų veikų sutaptį. Iš tikrųjų, bylos duomenys patvirtina, kad nusikaltimus V. R. padarė skirtingu laiku, skirtingose vietose, turtą jis pagrobė iš skirtingų asmenų. Taigi, teigti, kad teismas pasirinko neteisingą bausmių bendrinimo būdą, nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad bendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas prie griežčiausios bausmės (laisvės atėmimo 2 metams) pridėjo tik po labai nedidelę dalį iš bausmių, paskirtų už kitus du nusikaltimus (už kitus nusikaltimus apeliantui paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 metams 6 mėnesiams). Esant tokioms aplinkybėms, teigti, kad V. R. paskirta galutinė subendrina bausmė yra per griežta, taip pat nėra pagrindo. Nors nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas, nurodydamas, jog bausmes bendrina vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kartu be pagrindo nurodė ir šio straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija tai vertina kaip rašymo apsirikimą, neturintį įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, nes teismas aiškiai nurodė, kad bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant.

Skunde V. R. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam į bausmės laiką neįskaitė dar vienos suėmime išbūtos dienos, nes, nors suėmimas jam kitomis kardomosiomis priemonėmis buvo pakeistas 2012 m. gegužės 16 d., tačiau jis iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus buvo paleistas tik 2012 m. gegužės 17 d. Siekdamas patikrinti šį nuteistojo teiginį, apeliacinės instancijos teismas Šiaulių tardymo izoliatoriui pateikė prašymą nurodyti, kada V. R. nagrinėjamoje byloje buvo paleistas iš suėmimo. Iš tardymo izoliatoriaus gautoje pažymoje nurodyta, kad V. R., vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, pasibaigus kardomosios priemonės – suėmimo terminui, iš suėmimo buvo paleistas 2012 m. gegužės 17 d. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – BK 66 straipsnio (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Apelianto prašymas į bausmės laiką jam taip pat įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. gegužės 28 d. iki 2012 m. liepos 26 d. išbūtą laiką negali būti tenkinamas. Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad V. R. 2012 m. gegužės 28 d. buvo sulaikytas, o 2012 m. gegužės 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi suėmimas trims mėnesiams jam buvo paskirtas kitoje byloje (bylos Nr. 41-1-00888-12), o ne byloje, kurioje apeliantas nuteistas skundžiamu 2012 m. liepos 26 d. nuosprendžiu. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad bausmės pradžia yra skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o ne nuo suėmimo paskyrimo asmeniui dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė bausmės pradžią V. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012 m. liepos 26 d. Tenkinti nuteistojo prašymą ir bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo 2012 m. gegužės 28 d. nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. R. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gegužės 17 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.