Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Minko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)išsilavinimo, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2020 m. sausio 9 d. apie 19 val. 00 min., būdamas adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu ranka paėmęs už plaukų savo sutuoktinei A. G. juos tempė, taip pat vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į ranką, taip sukėlęs nukentėjusiajai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu I. G. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad narkologo įskaitoje neįrašytas, gydytas (duomenys neskelbtini). Apie įvykį, kuris buvo 2020 m. sausio 9 d. vakare, kelintą valandą tiksliai pasakyti negali, nežino, buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir jo žmona A. pastebėjo, kad jis yra išgėręs. Tada ji jam pradėjo priekaištauti, kad yra ir vėl išgėręs. Pamena, kad tarp jų vyko žodinis konfliktas. Kas vyko toliau, nieko neatsimena, nes kaip ir minėjo, buvo vartojęs alkoholį. Nepamena, kad būtų smurtavęs prieš savo žmoną, tačiau tikrai neatmeta galimybės, kad galėjo viskas būti būtent taip, kaip nurodyta įtarime. Pamena tik, kaip atvyko policijos pareigūnai ir išsivežė jį į areštinę. Daugiau apie įvykį papasakoti neturi ką. Dėl įvykio labai gailisi. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gali pagyventi pas draugą A. M., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), buto neatsimena (b. l. 39-40).

Papildomai apklaustas įtariamasis I. G. parodė, jog pamena, kad 2020 m. sausio 9 d. buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kad jį policija išvežė į areštinę. Ar smurtavo prieš savo žmoną, jis nepamena, bet tikrai neatmeta galimybės, kad galėjo jai tempti už plaukų ir vieną kartą ranka trenkti jai per ranką. Dėl įvykio labai gailisi, su žmona susitaikė, gyvena be konfliktų (b. l. 45-46),

Nukentėjusioji A. G. apklausta pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodė, kad 2020 m. sausio 9 d. apie 19.00 val. jai grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras I. G., būdamas neblaivus, pradėjo ant jos rėkti, grasinti, kad užmuš, keiktis necenzūriniais žodžiais, o vėliau ranka paėmė už plaukų ir tampė, dėl šio veiksmo ji patyrė fizinį skausmą. Tada ji paskambino į pagalbos centrą. Išgirdus triukšmą, atėjo marti I. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri gyvena šalia, tame pačiame name šalia esančiame korpuse. Jai bandant atidaryti duris, jos vyras I. G. bandė sutrukdyti atidaryti duris ir kumščiu vieną kartą smogė į ranką, po ko ji pajuto fizinį skausmą. (b. l. 12-13).

Papildomai nuotoliniu būdu, panaudojant tarnybinį mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 5A“, parodymus fiksuojant tyrėjos K. T. tarnybiniame pranešime, 2020 m. gegužės 4 d., apklausta nukentėjusioji A. G. parodė, kad ji ir I. G. yra susituokę apie 36 metus ir gyvena kartu adresu (duomenys neskelbtini). Ji grįžo namo iš darbo ir jos vyras I. buvo neblaivus. Jis pradėjo vadinti ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Konflikto metu jis ją paėmė už plaukų ir tempė už jų, dėl ko ji pajuto nedidelį fizinį skausmą. Po to jis ją įvarė į kampą ir vieną kartą trenkė jai per kairę ranką, dėl ko ji taip pat juto nestiprų fizinį skausmą. Ji jam tada pasakė, kad iškvies policiją, jis jai sakė, kad kviestų. Tada ji iškvietė policiją ir nuėjo pas savo marčią, kuri gyvena kitame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ji tada nepamena, ar viena, ar jos kartu su marčia grįžo atgal į butą ir laukė kartu policijos. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė I.. Jos marti paties įvykio, kai ją tempė už plaukų ir trenkė jai per ranką, nematė, kaip ir minėjo, atėjo į butą tik tada, kai iškvietė policijos pareigūnus. Anksčiau, dėl smurto prieš ją, maždaug prieš 5-6 metus, ji taip pat buvo kvietusi policiją. Taip pat jis prieš ją nuolat psichologiškai smurtauja. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė ir nesikreips. Šiuo metu civilinio ieškinio neteiks, jei pageidaus pateikti, pateiks jį vėliau. (b. l. 17).

Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 9 d. apie 19.15 val. pas ją užėjo jos anyta A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri pranešė, kad jos vyras I. G., gim. (duomenys neskelbtini)., smurtavo prieš ją, dėl ko ji iškvietė policiją, ir anyta nuėjo namo, o ji apsirengusi nuėjo pas ją. Pakeliui išgirdo triukšmą ir bandė užeiti į butą, tada pamatė, kaip I. G. smogė A. G. per rankas ir pradėjo ją stumdyti. Jos į butą neįsileido ir uždaręs duris jas užrakino ant vidinio užrakto. Pro uždarytas duris girdėjo konfliktą. Vėliau A. G. duris atidarė, jai vėl bandant įeiti į butą, I. G. bandė jas abi išstumti, tačiau išstūmė tik ją ir vėl nepateko į butą. Po ko atvažiavo policija (b. l. 22).

Papildomai nuotoliniu būdu panaudojant tarnybinį mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 5A“, parodymus fiksuojant tyrėjos K. T. tarnybiniame pranešime, apklausta liudytoja I. G. parodė, kad pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), tiksliai kurią dieną ir kurią valandą nepamena, bet žino, kad jau buvo vakaras, atėjo anyta. Ji atidarė jos buto duris ir koridoriuje ją sutiko, ji buvo labai susinervinusi, pasakė, kad ir vėl tas pats, kad vyras prie jos kimba ir greitai ji išbėgo. Tada ji taip pat greitai užsidėjo striukę ir taip pat išbėgo paskui ją. Ji gyvena netoliese, sekančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Ji jau eidama išgirdo riksmus, atidarė anytos buto duris, anyta buvo namuose su savo vyru. Kai ji atidarė duris, ją užsipuolė Anos vyras, sakydamas, kad „ko tu čia atėjai“. Jis jos neleido, prišoko prie durų, griebė už rankenos ir uždarė duris. Ji užėjusi į vidų taip ir nebuvo. Jos anyta tada vėl atidarė duris, ji laikė už rankenos ir jos vyras jai maždaug 2-3 kartus trenkė jai per ranką, su kuria laikė durų rankeną. Tada jis dar jai pasakė, kad jei nori, gali kartu išeiti ir bandė išstumti pro duris. Kadangi jam nepavyko jos išstumti pro duris, jis jas uždarė ir jie abu liko bute, o ji už durų, lauke. Kai buvo lauke, ji dar girdėjo, kaip jie konfliktavo, girdėjo tik žodinį konfliktą. Tada ji dar šiek tiek palaukė už durų ir greitai jau atvyko policija. Policiją iškvietė anyta pati, dar prieš ateinant pas ją į namus, nes atėjusi dar minėjo, kad tarp jų buvo konfliktas ir kad išsikvietė policiją. Ką dar ji tiksliai sakė, nebepamena, bet jai atrodo, kad ji buvo minėjusi, kad ją vyras tempė už plaukų, dėl to ir išsikvietė policijos pareigūnus (b. l. 23).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2020 m. sausio 9 d. 19.31 val. gautas A. G. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), nuosavame name pranešėjos vyras mušasi (b.l. 6-7).

2020 m. gegužės 6 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota bendrojo pagalbos centro pateikto skambučio garso įrašo, apžiūra. Atlikus apžiūrą nustatyta tokia skambučio eiga: "BPC darbuotoja: 112. Pranešėja: Laba vakara. BPC darbuotoja: Labas vakaras. Pranešėja: Aš noriu policiją iškviesti. BPC darbuotoja: Sakykit adresą. Fone girdisi vyro balsas, tačiau ką sako, nesuprantama. Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: O tai kokia gatvė? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). BPC darbuotoja: Vilnius? Pranešėja: Vilnius, taip. (duomenys neskelbtini).. BPC darbuotoja: (duomenys neskelbtini), taip? Pranešėja: Jo. BPC darbuotoja: Ar nuosavas namas? Pranešėja: Taip, nuosavas. BPC darbuotoja: Kas nutiko? Pranešėja: Vyras trečią dieną neduoda ramybės. BPC darbuotoja: O ką jis daro? Pranešėja: Mušasi va toliau kalba nesuprantamai. BPC darbuotoja: Greitoji reikalinga? Pranešėja: Ne, nereikalinga. BPC darbuotoja: Vaikų mažų yra namuose? Pranešėja: Ne, nėra. BPC darbuotoja: Jūsų vardas, pavardė? Pranešėja: A. G.. BPC darbuotoja: Laukite policijos, informuojame. Pranešėja: Ačiū, viso gero" (b. l. 28-29).

Alkotesterio 6810 ARAA-0133 duomenimis, kuriais I. G., 2020 m. sausio 9 d. 22.12 val.. buvo nustatytas 2,03 ‰ ( promilių) girtumas (b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad I. G. žodinio konflikto su savo žmona A. G. metu, tyčia paėmęs už plaukų savo sutuoktinei A. G. juos tempė, taip pat vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į ranką, tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiosios bei liudytojos I. G. parodymais. Nukentėjusioji duodama parodymus nurodė, kad 2020 m. sausio 9 d. vakare jai grįžus iš darbo, neblaivus sutuoktinis pradėjo su ja konfliktuoti, konflikto metu paėmęs tampė jai už plaukų, o atvykus jos marčiai I. G. ir norint atidaryti duris, kad ją įleisti, neleisdamas atidaryti durų kaltinamasis trenkė per ranką nukentėjusiajai. Liudytoja I. G. patvirtino, kad jai bandant įeiti į anytos butą, ir anytai darant buto duris, pro plyšį matė, kad jai buvo trenkta per ranką ir durų atidaryti neleista. Nukentėjusioji nurodė dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrusi fizinį skausmą. Kaltinamasis neneigė, kad būdamas išgėręs galėjo konflikto metu tampyti už plaukų žmoną ir suduoti jai per ranką, savo veiksmų neatsimena, tikėtina dėl nustatyto girtumo.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo I. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. I. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu– laisvės apribojimu bei įpareigojimais (b. l. 62-63).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į I. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

I. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje neteistas, vienas ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (b.l. 57), baustas administracine tvarka (b. l. 54-56), dirba (b. l. 53), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale negydytas ir nekonsultuotas (b.l. 61), bet 2019 m. gydytas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) (b.l. 60). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtini šie įpareigojimai: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 4) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kadangi tai nebuvo pirmas kaltinamojo smurto panaudojimo atvejis, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 42), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. I. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. sausio 9 d. 19.55 val. iki 2020 m. sausio 10 d. 13.56 val. (1 dieną) (b. l. 33, 41), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas voke (prie bylos viršelio), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 4) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu I. G. skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, 2) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, 3) visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 4) dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, I. G. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. sausio 9 d. 19.55 val. iki 2020 m. sausio 10 d. 13.56 val. (1 dieną), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską voke, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti I. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti I. G., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.