- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 2S-592-264/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. J., L. M.
- Advokatai
- Rasa Užkuraitienė
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos antstolės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-618-528/2013 pagal pareiškėjos antstolės J. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys R. J., L. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolė J. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti skolininkei L. M. baudą už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 str. 5 d. nustatyta tvarka po 1000 Lt už kiekvieną dieną nuo sprendimo įsigaliojimo. Pareiškime nurodė, kad 2010-07-01 antstolei buvo pateiktas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-18 išduotas vykdomasis raštas Nr.2-704-584/2009 dėl skolininkės L. M. įpareigojimo bendrai su išieškotoja R. J. naudotis mūriniu garažu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kadangi vykdomajame dokumente nėra nurodytas teismo sprendimo įvykdymo terminas, o skolininkė sprendimo neįvykdė ne tik per antstolės raginime įvykdyti sprendimą nurodytą terminą, bet ir iki šiol, kilus neaiškumų dėl tolimesnės teismo sprendimo vykdymo tvarkos, antstolė 2012-05-16 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Vadovaudamasi Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nutartimi c. b. Nr. 2-9970-615/2012, antstolė 2012-06-13 surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi antstolės J. Ž. teikimą dėl baudos skyrimo atmetė. Teismas nustatė, kad antstolės kontoroje nuo 2010-07-01 vykdomas 2010-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr.2-704-584/2009, kuriame nurodyta: pakeisti 1988-04-20 Kauno m. Požėlos r. liaudies teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartimi nustatytą naudojimosi garažu tvarką, nustatant, kad mūriniu garažu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu 5G1/p, esančiu (duomenys neskelbtini), ieškovė R. J. ir atsakovė L. M. naudosis bendrai. 2012-05-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2-9970-615/2012 antstolės prašymu antstolei išaiškinta, kad ji, vykdydama teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0161/10/00844, turi pagal šiuo metu galiojančios redakcijos CPK reikalavimus surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir rašytiniu pareiškimu bendra tvarka kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl CPK 771 str. 5 d. numatytos baudos skyrimo skolininkei, o teismas, nagrinėdamas tokį antstolės pareiškimą, turėtų įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, nuo kada skolininkė privalėjo leisti išieškotojai bendrai naudotis garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir ar šiuo atveju yra pagrindas skolininkei skirti baudą; 2012-06-13 antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1-7423, kuriuo nustatė, jog garažas (duomenys neskelbtini), stovi užrakintas ir išieškotoja iki šiol negali į jį patekti ir juo bendrai su skolininke naudotis, nes skolininkė atsisako perduoti raktą. Teismas nurodė, kad antstolė teismo prašo skirti skolininkei L. M. baudą CPK 771 str. 5 d. nustatyta tvarka. Minėta norma numatyta ne už antstolio nustatyto termino vykdyti sprendimą pažeidimą, bet už teismo nustatyto termino nevykdymą. Be to, neįvykdymo aktas surašomas, kai skolininkas neįvykdo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti/nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto (lėšų) perdavimu, o šiuo atveju pagal neįvykdyto sprendimo esmę turėjo būti perduodamas naudojimui turtas – garažas. Šiuo atveju nei vykdomajame rašte, nei teismo sprendime, nėra teismo nustatyto jokio termino (konkrečia data ar per tam tikrą dienų skaičių) sprendimo įvykdymui. Priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, bet šiuo atveju ir vykdymo tvarka, ir įvykdymo terminas nebuvo nustatyti (CPK 271 str. 1d.). Kadangi antstolė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo būtent CPK 771 str. 5 d. tvarka ir pagrindu, tai, nesant teismo nustatyto termino sprendimo įvykdymui, skirti baudą skolininkei nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja antstolė J. Ž. atskiruoju skundu (b. l. 55-56) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-12-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - skirti skolininkei baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai nuo vykdomo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško vykdomojo dokumento įvykdymo CPK 771 str. 5 d. numatyta tvarka. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad vadovaujantis CPK 771 str. 5 d. bauda skolininkei negali būti skiriama, nes nėra teismo nustatyto termino sprendimui įvykdyti. CPK 271 str. 1 d. nustato, kad priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką ir terminą. Jeigu teismas, priimdamas sprendimą nemanė, kad terminas reikalingas, jis ir nebuvo nustatytas. Antstolis vykdo tokį vykdomąjį dokumentą, koks jam yra pateiktas – jeigu pateiktas be termino, vykdomas be termino. Antstolis neturi teisės ir pareigos kreiptis į teismą dėl kokių nors sprendimo vykdymo terminų nustatymo. Jeigu neaišku, kaip sprendimas turi būti vykdomas - kreipiamasi į teismą dėl vykdymo išaiškinimo CPK 589 str. numatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas skundžiama 2013-12-12 nutartimi atsisakė skirti baudą motyvuodamas tuo, kad bauda CPK 771 str. 5 d. numatyta tvarkas apskritai negali būti skiriama, nors 2012-05-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-9970-615/2012, kuri yra įsiteisėjusi ir šalims turi įstatymo galią, jau konstatuota priešingai. Tai sukuria situaciją, kad teismo sprendimai vienas kitam visiškai prieštarauja. Kauno m. apylinkės teismas 2012-05-18 nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino būtent šio sprendimo vykdymo tvarką - kad antstolė, vykdydama teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0161/10/00844, turi pagal šiuo metu galiojančios redakcijos CPK reikalavimus surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir rašytiniu pareiškimu bendra tvarka kreiptis į Kauno m. apylinkės teismą dėl CPK 771 str. 5 d. numatytos baudos skyrimo skolininkei, o teismas, nagrinėdamas tokį antstolės pareiškimą, turėtų įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, nuo kada skolininkė privalėjo leisti išieškotojai bendrai naudotis garažu, ir ar šiuo atveju yra pagrindas skolininkei skirti baudą. Šiuos veiksmus antstolė ir atliko.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas surašomas, kai skolininkas neįvykdo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti/nutraukti veiksmus, nesusijusius su turto (lėšų) perdavimu, o šiuo atveju pagal neįvykdyto sprendimo esmę turėjo būti perduotas naudojimui turtas - garažas. Tačiau joks turtas šioje vykdomojoje byloje neturi būti perduodamas, o vykdomosios bylos esmė yra skolininkės įpareigojimas atlikti tam tikrus veiksmus - leisti išieškotojai naudotis garažu bendrai, t. y., suteikti galimybę į garažą patekti.
4. Teismui pripažinus, kad skolininkei baudos skirti negalima, sprendimo vykdymas lieka apskritai neįmanomas, nes skolininkė galėtų jo visiškai nevykdyti ir nesulaukti už tai jokios atsakomybės, o antstolis neturėtų jokių kitų priemonių įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 60-62) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013-12-12 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - skirti skolininkei baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai nuo vykdomo teismo sprendimo įsiteisėjimo iki visiško vykdomojo dokumento įvykdymo CPK 771 str. 5 d. numatyta tvarka. Teismo sprendimas, priimtas 2009 m. gruodžio 21 d., yra įsiteisėjęs. Vykdomajame dokumente yra aiškiai nurodyta, kad išieškotoja ir skolininkė garažu naudosis bendrai, kas aiškiai suponuoja ir pareigą netrukdyti viena kitai garažu naudotis, o bet kokie trukdymai traktuojami kaip teismo sprendimo, kuriuo nutarta garažu naudotis bendrai, nevykdymas. Toks L. M. elgesys traktuojamas kaip svetimo turto užvaldymas, nes jai priklauso tik ¾ mūrinio garažo, esančio (duomenys neskelbtini). L. M. laiko garažą užrakintą ir atsisako atrakinti garažo duris. Kauno m. apylinkės teismas 2012-05-18 nutartimi išaiškino sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje, kuria skolininkės L. M. kasacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo atmestas, konstatavo, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalims nustatyta bendrai naudotis garažu. Kad būtų toks teismo sprendimas įvykdytas, skolininkė vykdymo procese turėjo atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. netrukdyti, leisti išieškotojai patekti į garažo patalpą ir juo naudotis. Skolininkei neatlikus nurodyto pobūdžio būtinų įvykdyti teismo sprendimą veiksmų, toks sprendimas vykdytinas priverstinai pagal CPK išdėstytas taisykles. Pagal CPK 771 straipsnio 1, 5 dalis tuo atveju, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir jį perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, kuris sprendžia dėl šio straipsnio 5 dalyje nustatytos baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. Tuo tarpu skundžiama 2013-12-12 nutartimi atsisakoma skirti baudą CPK 771 str. 5d. tvarka ir pagrindu. Tai sukuria situaciją kai teismo sprendimai vienas kitam visiškai prieštarauja. Skolininkė L. M. nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, nejaučia atsakomybės ir nesulaukia už tai jokio atpildo.
Suinteresuoto asmens L. M. atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 64-66) prašo: atskirąjį skundą atmesti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą vykdomojoje byloje Nr. 0161/10/0084 bei spręsti klausimą dėl patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą teisėtumo; priteisti iš antstolės J. Ž. 400 Lt už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Apeliantės argumentai, kuriais yra aiškinama teismo sprendimo nutarties esmė CPK 271 straipsnio 1 dalies kontekste yra nepagrįsti ir atmestini. Teismo sprendimas yra vykdomas tiksliai kaip numatyta sprendime. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo, nenustatydamas proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu. Pati pareiškėja sutinka, kad teismo sprendimui įvykdyti nebuvo nustatytos nei sąlygos, nei terminas, privalomi CPK 771 str. 5 dalyje, nes sutinkamai su minėta norma turi būti nustatytas teismo terminas įvykdyti sprendimą, turi būti priimtas sprendimas įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus ir turi būti nevykdymas sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Pareiškėja netinkamai aiškina teismų nutartis, kadangi Kauno m. apylinkės teismas 2012-05-18 nutartyje nurodė kokių veiksmų pareiškėja turi imtis, t.y. išsprendė vykdymo klausimą, tačiau teismas nenurodė galimo rezultato, kai antstolė atliks veiksmus, dėl kurių teismas pasisakė 2012-05-18 nutartyje, kadangi sprendimas dėl baudos skyrimo galimas tik ištyrus visapusiškai visus įrodymus t.y. išnagrinėjus bylą iš esmės, kas nebuvo padaryta minėtoje nutartyje, todėl laikyti, kad nutartį, kuria iš esmės buvo išspręstas baudos klausimas, prieštaraujančia negalima. Neperdavus garažo dalies nėra galimybės naudotis daiktu bendrai. Pareiškėja suprasdama, kad turi teismo sprendimą, kuriame nėra nustatytas sprendimo vykdymo terminas, taiko sprendimo, kuriam nustatytas įvykdyti terminas, nevykdymo pasekmes, todėl kyla pagrįsta abejonė dėl pareiškėjos nešališkumo šioje situacijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi už teismo sprendimo nevykdymą neskyrė baudos skolininkei.
Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 str., 586-587 str.). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 str. 1 d.). Remiantis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 str. 5 d.).
Iš nagrinėjamos civilinės bylos ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0161/10/00844 medžiagos nustatyta, kad antstolės vykdomas 2010-01-18 Kauno miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-704-584/2009. Įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009 išspręsta naudojimosi garažu (duomenys neskelbtini), tvarka, nustatant, kad šiuo garažu R. J. (1/4 garažo dalies savininkė) ir L. M. (3/4 garažo dalies savininkė) naudosis bendrai. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9970-615/2012 tenkintas antstolės pareiškimas ir antstolei išaiškinta, kad ji, vykdydama teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0161/10/00844, turi pagal šiuo metu galiojančios redakcijos CPK reikalavimus surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir rašytiniu pareiškimu bendra tvarka kreiptis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl CPK 771 str. 5 d. numatytos baudos skyrimo skolininkei, o teismas, nagrinėdamas tokį antstolės pareiškimą, turėtų įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, nuo kada skolininkė privalėjo leisti išieškotojai bendrai naudotis garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), ir ar šiuo atveju yra pagrindas skolininkei skirti baudą. Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį paliko nepakeistą. 2012-06-13 antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S1-7423, kuriuo nustatė, jog garažas stovi užrakintas ir išieškotoja iki šiol negali į jį patekti ir juo bendrai su skolininke naudotis, nes skolininkė atsisako perduoti raktą, bei kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkei skyrimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė.
Minėta, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti tam tikrus veiksmus, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Taigi, skiriant baudą šiuo pagrindu, turi būti nustatytas terminas per kurį skolininkė turi įvykdyti sprendimą. Šiuo atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-704-584/2009, kuriuo išspręsta naudojimosi garažu (duomenys neskelbtini), tvarka, nustatant, kad šiuo garažu R. J. ir L. M. naudosis bendrai, nėra teismo nustatyto termino, per kurį šis teismo sprendimas turėtų būti įvykdytas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nesant teismo nustatyto termino sprendimo įvykdymui, skirti baudą skolininkei L. M. už teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį nėra teisinio pagrindo.
Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nutarčiai, kuria išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-18 nutartyje nurodė, kad teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu, turėtų įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, nuo kada skolininkė privalėjo leisti išieškotojai bendrai naudotis garažu (duomenys neskelbtini), ir ar šiuo atveju yra pagrindas skolininkei skirti baudą. Taigi, teismas, aiškindamas sprendimo vykdymo tvarką, nenagrinėjo baudos skyrimo skolininkei klausimo. Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neapriboja antstolės teisės teikti teismui prašymą dėl baudos skolininkei taikymo CPK 585 straipsnio 2 dalyje, 616 straipsnyje nustatytais pagrindais.
Pažymėtina, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti tiktai pats skolininkas, nevykdymo svarbu konstatuoti ne tik patį sprendimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir sprendimo neįvykdymo priežastis, realias šio sprendimo įvykdymo galimybes. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1592-214/2014 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei R. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės 2014-02-21 priėmė sprendimą, kuriuo atidalino R. J. tenkančią 25/100 dalį garažo, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su L. M. ir pripažino L. M. nuosavybės teisę į 25/100 dalis garažo bei priteisė R. J. iš L. M. 6000 Lt piniginę kompensaciją už R. J. 25/100 dalį bendroje garažo nuosavybėje; nors šis sprendimas neįsiteisėjęs, tačiau akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju 2009 m. vasario 2 d. sprendimo vykdymo klausimas tapo nebeaktualus.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Suinteresuotas asmuo L. M. prašo priteisti iš antstolės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. CPK 443 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ypatingąja teisena nagrinėjant bylas dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas yra atmestas. Šiuo atveju antstolė, kaip savo procesinę veiklą vykdantis asmuo, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, o kreipėsi į teismą iš vykdymo proceso metu kylančiais klausimais įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to suinteresuotajam asmeniui L. M. iš pareiškėjos antstolės J. Ž. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.