- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-23
- Bylos Nr.
- N-444-1228-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimo L. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnas 2009 m. gegužės 18 d. surašė L. T. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. gegužės 18 d., 21 val. 30 min., Kaišiadorių raj., Rumšiškėse, vairuodamas transporto priemonę, važiavo 132 km/h +/- 2 km/h greičiu, kai gyvenvietėje leistinas greitis 50 km/h, stabdomas policijos nestojo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad L. T. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135, 17 punktų reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 8 d. nutarimu L. T. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, padarymą skyrė 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams; nuobaudas subendrinęs teismas L. T. skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 3500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Teismas nusprendė, kad L. T. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, liudytojų parodymais. Liudytojų Ž. Š. bei R. A. parodymus teismas vertino, kaip nuoseklius, išsamius, detalius ir atitinkančius vieni kitiems, todėl netikėti jais nenustatė pagrindo. Teismas taip pat pastebėjo, kad L. T. kaltę ėmė neigti tik pradėjus bylą nagrinėti teisme, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą prisipažino viršijęs greitį, sutiko su greičio tikrinimo rezultatu. L. T. nurodymą, kad jis nesupratęs, kad stabdo ir jį, teismas laikė nepagrįstu. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą L. T. nurodytą aplinkybę, jog greičio matuoklis galėjo užfiksuoti kito motociklo greitį ar rodyti klaidingus parodymus. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad L. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pažeidėjo asmenybę.
II.
L. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teisme.
Nurodo, kad teismas nepilnai ištyrė surinktus įrodymus ir neteisingai juos įvertino. Nebuvo nustatyta, kurios iš kolonoje važiavusių transporto priemonių greitis buvo fiksuotas, nebuvo nustatyta, kokios spalvos transporto priemonę jis vairavo. Liudytojo Ž. Š. parodymai teismo posėdžio metu skiriasi nuo tarnybinio pranešimo. Mano, kad byloje surinkti įrodymai yra prieštaringi ir jų nepakanka konstatuoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Teigia, jog nei vienas kitas kolonoje važiavęs motociklininkas nebuvo nubaustas už greičio viršijimą, todėl kyla abejonių, ar 132 km/h greitis galėjo būti fiksuotas tik vienos iš kolonoje važiavusių transporto priemonių, kitiems važiuojant 50 km/h greičiu, vienas greta kito važiavusių motociklininkų greitis skirtųsi 82 km/h.
Teigia, jog iš pareigūnų veiksmų nebuvo galima suprasti, kad būtent jis buvo stabdomas, be to, jam būtų buvę nesaugu sustoti, nes būtų turėjęs kirsti kitų dešiniau važiuojančių transporto priemonių judėjimo kryptis.
Taip pat nurodo, kad tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodyta tyčia nepaklusti teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti. Teigia, jog ši aplinkybė byloje nebuvo įrodyta. Jis nesuprato, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę yra reiškiamas jam. Nurodo, kad aplinkybė, jog pareigūnas jį pasivijo ir pralenkė, rodo, kad jis važiavo leistinu greičiu ir nesiekė nepaklusti reikalavimui sustoti. Taip pat teigia, jog pareigūnas nesilaikė ATPK 130 straipsnio ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos VII skyriuje nurodytų transporto priemonių stabdymo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n statuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotus ATPK 124 straipsnio 6 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog L. T. kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais – administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, taip pat liudytojų Ž. Š. ir R. A. paaiškinimais. Minėtų liudytojų paaiškinimai yra nuoseklūs, jie detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šių liudytojų parodymais. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad nebuvo nustatyta jo motociklo spalva, o teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė, kad motociklas buvo žalios spalvos, nors tarnybiniame pranešime nurodyta, jog motociklas buvo mėlynos spalvos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apelianto padarytas pažeidimas nėra įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio aplinkybes policijos pareigūnai nurodė aiškiai ir išsamiai, jos iš esmės atitinka tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes bei kitus byloje surinktus įrodymus, vien klaida nurodant automobilio spalvą nesudaro pagrindo abejoti pareigūnų parodymais. Pažymėtina, kad asmens kaltė ar jos nebuvimas konstatuojama remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apelianto teiginys, jog kolonoje važiavo 7 motociklai, tačiau kiti nebuvo bausti už greičio viršijimą, vertintina kaip apelianto interpretacija bei nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų. Ši aplinkybė (kuri byloje nėra nustatyta), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra susijusi su nagrinėjama byla, kurioje sprendžiamas L. T. , o ne kitų asmenų administracinės atsakomybės klausimas. Taip pat pastebėtina, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu L. T. sutiko su protokole nurodytais greičio matavimo priemonės parodymais, taip pat paaiškindamas nurodė, kad viršijo leistiną greitį.
Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis nesuprato, jog policijos pareigūnai stabdo jį, kad stabdydami transporto priemones pareigūnai nesilaikė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos VII skyriuje nurodytų transporto priemonių stabdymo reikalavimų bei, kad buvo nesaugu sustoti nepagrįstos įrodymais, bei aukščiau minėtų kitų byloje surinktų įrodymų kontekste vertintinos kritiškai ir laikytinos pasirinktu gynybos būdu. Pastebėtina, kad kitų transporto priemonių vairuotojai suprato, kad yra stabdomi ir sustojo.
Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Apelianto veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, ATPK 30² straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. T. apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.