- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1-1561-893/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10159-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Kaltinamasis
- V. L.
- Advokatai
- Romualdas Brilius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. L. 2019 m. kovo 11 d., apie 22.15 val., Vilniuje, Ozo gatvėje, ties pastatu Nr. 25, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,01 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Apklaustas teisme kaltinamasis V. L. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja buvo įvardinta kaltinamojo žmona R. L..
Teismo posėdžio metu apklausta kaip galima laiduotoja R. L. pripažino, kad po minėto įvykio kaltinamasis labai pergyvena. Ji galėtų daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, nes jų santykiai glaudūs.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytojas G. Č. patvirtino, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmiau nurodyto įvykio metu buvo sustabdytas ir kad šį automobilį vairavo kaltinamasis, iš kurio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, o kalba buvo nerišli. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. T-A 2290/2019(01) konstatuota, kad V. L. kraujyje, paimtame 2019-03-11, 23.08 val., nustatyta 2,01 promilių etilo alkoholio koncentracija (b. l. 14).
Dėl BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įvykio metu galiojusi įstatymo redakcija) atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismo vertinimu, V. L. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas, tačiau ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad V. L. kraujyje nustatyta 2,01 promilių etilo alkoholio koncentracija. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog V. L. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismui buvo pateiktas kaltinamojo žmonos R. L. prašymas, kad ji sutinka būti kaltinamojo V. L. laiduotoja (BK 40 straipsnio 1 dalis). V. L. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimų nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, V. L. šią sąlygą atitinka, nes jis nėra teistas, akivaizdžiai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi šeimą. Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. L. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Nagrinėjamu atveju kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo žmona R. L.. Ji išsakė požiūrį į kaltinamojo įvykdytą nusikaltimą. Laiduotoja nurodė, kad jos ir kaltinamojo santykiai yra glaudūs. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja R. L. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas V. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką V. L. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalis). Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. L. vairavo automobilį Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Kaltinamasis, vairavo automobilį, kai jo kraujyje rasta 2,01 promilių alkoholio, tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis V. L. vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. įvykio metu vairuotas pirmiau nurodytas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. V. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kelių transporto priemone - minėtu automobiliu, taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui, ir nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, dėl to taikyti konfiskavimą netikslinga. Teismo vertinimu, šiuo atveju taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, iš V. L. valstybės naudai išieškotina jo vairuoto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma be PVM mokesčio – 6265 eurai. Manytina, kad nustatant konfiskuotino turto vertę šiuo atveju PVM mokestis iš 7580 eurų sumos turėtų būti išskaičiuotas, kadangi kaltinamasis nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra pridėtinės vertės mokesčio objektas. Analogiškos pozicijos dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje.
Ikiteisminio tyrimo metu V. L. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – V. L. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos Nr. 1-1561-893/2019 viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
V. L. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos (jo žmonos) R. L. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo – taikymo V. L. pradžios, t. y. nuo 2019 m. kovo 12 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš V. L. valstybės naudai automobilio Nissan Note, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6265 eurus.
V. L. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti. Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, V. L. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.
Išaiškinti V. L., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti R. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.