Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-560-478/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-15
Bylos Nr.
AN2-560-478/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Pažeidėjas
S. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-560-478/2017Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00153-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. (M.) apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas S. M. (M.) skundas dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2017 m. birželio 19 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. M. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. Č. 2017 m. birželio 19 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda už tai, kad jis 2017 m. birželio 16 d., 20.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugos diržo. Nesutikdamas su aukščiau nurodytu nutarimu, S. M. pateikė skundą Jurbarko rajono apylinkės teismui, tačiau šis 2017 m. liepos 26 d. nutartimi skundo netenkino, nurodant, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apkalbėtų, veiktų šališkai ar suinteresuotai bylos baigtimi.Apeliaciniame skunde S. M. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde apeliantas nurodo, kad tiek apylinkės teismo nutartis, tiek policijos pareigūnės nutarimas yra priimti vienašališkai, neįvertinus objektyviai visų byloje esančių reikšmingų aplinkybių, neįsigilinus, ar pakanka įrodymų jo kaltei pagrįsti, dėl ko jis buvo nepagrįstai nubaustas. Jokio nusižengimo jis nepadarė. Įvykio metu jis važiavo (duomenys neskelbtini). Automobiliu važiavo vienas, buvo prisisegęs saugos diržu ir jokių Kelių eismo taisyklių nepažeidė. Jį sustabdžiusi ir priėjusi pareigūnė matė, kad jis prisisegęs saugos diržą, tačiau vis tiek paprašė dokumentų ir nurodė eiti į tarnybinį automobilį. Atėjus į policijos tarnybinį automobilį, policijos pareigūnas M. T. pradėjo rašyti administracinio nusižengimo protokolą ir jam pasakė, kad „šį kartą mes laimėsim teismą, nes šitame automobilyje nėra vaizdo registravimo įrangos“. Iš šių žodžių jis suprato, kad tas pats pareigūnas jam prieš du metus buvo nepagrįstai surašęs protokolą, kurio pagrindu jis buvo nubaustas, tačiau teismas nuobaudą panaikino. Apelianto vertinimu, pareigūnai jį sustabdė atpažinę, žinodami, kad jų automobilyje nėra vaizdo registravimo įrangos, dėl ko galės jį nepagrįstai nubausti. Pareigūnas M. T. yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Visas šias aplinkybes jis buvo išdėstęs ir 2017 m. birželio 19 d. nutarimą priėmusiai pareigūnei G. Č., kuri nusistebėjo ir net sutriko. Apylinkės teismas visus jo paaiškinimus ignoravo, dėl ko nepilnai, neišsamiai ir neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeisdamas ANK 616, 617, 618 straipsniuose numatytus reikalavimus. Todėl administracinio nusižengimo bylos teisena turi būti nutraukta.Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. M. apeliacinis skundas netenkinamas.Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei įvertinęs apeliacinio skundo motyvus, daro išvadą, kad byloje nenustatyta jokių aplinkybių, susijusių su netinkamu įstatymo taikymu ar policijos pareigūnų šališkumu, kas galėtų turėti įtakos kitokio procesinio sprendimo priėmimui.ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Analizuojamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. M. apeliaciniame skunde bando įteigti, kad byloje yra surinkta nepakankamai įrodymų jo kaltei pagrįsti, t. y. vadovaujamasi tik policijos pareigūnų, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad prieš kelis metus administracine tvarka buvo nubaustas to paties pareigūno, kuris jį sustabdė įvykio dieną. Tuomet nuobauda teismine tvarka buvo panaikinta ir, S. M. vertinimu, tai yra pakankama priežastis pareigūnui kerštauti. Šiems teiginiams aukštesnės instancijos teismas nepritaria ir juos vertina kritiškai, kaip gynybinę apelianto poziciją.Pažymėtina, kad teismui panaikinus skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir bylą pažeidėjo atžvilgiu nutraukus, nutarimą priėmusiam pareigūnui nekyla jokios neigiamos pasekmės. Priimto procesinio sprendimo pagrįstumo tikrinimas teismine tvarka yra įstatyme numatyta teisinė priemonė, padedanti užtikrinti teisėtų sprendimų vykdymą, t. y. kaltų asmenų nubaudimą ir nekaltų asmenų išteisinimą. Šiuo atveju vyriausiasis patrulis M. T. ir S. M. nėra saistomi jokiais giminystės ar draugystės santykiais, o tai, jog kažkada anksčiau minėtas patrulis galimai nubaudė apeliantą (tai liudijantys duomenys teismui nepateikti), nepatvirtina jo šališkumo ar suinteresuotumo pakenkti S. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad Jurbarkas nėra didelis miestas, todėl Kelių eismo taisykles sistemingai pažeidinėjantys asmenys gali būti daug kartų baudžiami tų pačių pareigūnų, kas neprieštarauja jokiems įstatymams ar poįstatyminiams teisės aktams.Apygardos teismas įvertina tai, kad apeliantas neginčija, jog 2017 m. birželio 16 d., apie 20.10 val., važiavo Jurbarko mieste, Vytauto Didžiojo gatve, kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis neneigia, jog bendravo su prie jo vairuotos transporto priemonės priėjusia pareigūne, tačiau teigia, kad važiavo su užsegtu saugos diržu. Vis dėlto, kartu patruliavę pareigūnai M. T. ir S. B. matė priešingą apelianto teiginiams vaizdą. Tarnybiniu pranešimu (b. l. 8), surašytu tą pačią įvykio dieną Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkui, nustatyta, kad automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas 2017 m. birželio 16 d., važiuodamas (duomenys neskelbtini), pasilenkęs degėsi cigaretę ir akivaizdžiai nebuvo užsisegęs saugos diržo. „Volvo V70“ vairuotojas, pamatęs jų tarnybinį automobilį, padidino greitį, todėl policijos pareigūnams teko įjungti švyturėlius ir pažeidėjo transporto priemonę pasivyti, kuri sustojo tik pasukusi į Purienų gatvę. Automobilį nuėjo patikrinti tyrėja S. B., kuri supažindino vairuotoją su jo padarytu pažeidimu, tačiau šis su pažeidimu nesutiko, aiškino, kad jie jį medžioja. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareigūnė S. B. su apeliantu nėra susijusi jokiais darbo, giminystės ar draugystės ryšiais. Pats S. M. dėl šios pareigūnės šališkumo taip pat nekelia jokių abejonių. Abu policijos pareigūnai buvo apklausti pirmosios instancijos teisme, kur davė pirminį tarnybinį pranešimą atitinkančius parodymus. Pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi, todėl jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Pareigūnai akcentavo, kad įvykio metu matomumas buvo geras, pažeidėjo automobilio priekiniai langai nebuvo užtamsinti, todėl tiesiogiai stebėti pažeidimo padarymo faktą niekas netrukdė. Tai, kad S. M., policijos pareigūnams jį pasivijus ir sustabdžius, užsisegė saugos diržą, neeliminuoja pažeidimo padarymo fakto ir nuo administracinės atsakomybės jo neatleidžia. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas dėl galimai netinkamų policijos pareigūnų veiksmų (nepagrįsto jo sustabdymo bei nepagrįsto administracinio nusižengimo inkriminavimo) galėjo kreiptis į policijos komisariato viršininką, prašydamas ištirti galimai neteisėtus veiksmus pradedant tarnybinį patikrinimą pareigūnų atžvilgiu. Tačiau apygardos teismas neturi duomenų, kad oficialus raštas dėl pareigūnų šališkumo bei suinteresuotumo būtų pateiktas šių pareigūnų vadovybei. Tai tik patvirtina, kad S. M. iš tiesų suvokia, jog policijos pareigūnų buvo sustabdytas pagrįstai, tačiau jis vis tiek bando išvengti atsakomybės, kam pagrįstai užkirto kelią pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą.Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dviejų policijos pareigūnų parodymai yra patikimas įrodymų šaltinis, nekeliantis abejonių įvykio realumu bei priešingumu teisei. Apelianto parodymai bei paaiškinimai yra priderinti prie susiklosčiusios situacijos, t. y. video registratoriaus tarnybiniame pareigūnų automobilyje neįjungimo, tačiau šis prietaisas nebuvo įjungtas dėl objektyvių priežasčių – automobilyje veikė tik vienas maitinimo lizdas, kuriuo įvykio metu buvo naudotasi kraunant tarnybinį kompiuterį. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių nusižengimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, todėl naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir S. M. (M.) apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė