- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-19
- Bylos Nr.
- I-2996-422/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui D. D. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. D. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 201604 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, jog jis laikotarpiais nuo 2011 m. gruodžio 21 d. iki 2012 m. rugsėjo 19 d., nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. spalio 2 d., nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. gegužės 22 d. ir nuo 2015 m. vasario 22 d. iki 2015 m. vasario 26 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose ir laikotarpiais nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2010 m. lapkričio 27 d., nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2012 m. balandžio 22 d., nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2012 m. liepos 12 d., nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2013 m. spalio 9 d. ir nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 6 d. Baudos izoliatoriaus kamerose pažeidžiant teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normas. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą, t.y. neturtinę žalą, kurią vertina 201604 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija su pareiškėjo skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b.l. 13-19) nurodė, jog pareiškėjo nurodytais laikotarpiais teisės aktuose reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Be to, gyvenamosiose patalpose ne visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems tam tikrais laikotarpiais tekdavo santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto. Pažymėjo, kad Pravieniškių PN - AK yra ne kalėjimas ar kamerų tipo įstaiga, pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, kur dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti po bendrabučio ir lokalinio sektoriaus teritoriją, sportuoti sporto aikštynuose ir salėse, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, masiniuose renginiuose ir t.t. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Pravieniškių PN – AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išskirtinės blogesnės nei kitiems nuteistiesiems bausmės atlikimo sąlygos. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo skundas atmestinas. Prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. sausio 6 d. tam tikrais periodais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK perpildytose gyvenamosiose patalpose.
Atsakovas prašo taikyti pareiškėjo reikalavimui trejų metų ieškinio senaties institutą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. sausio 6 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose yra išaiškinęs, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimų pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN - AK pradžios. Skunde pareiškėjas nurodė, jog dėl jo pažeistų teisių jis jautė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Teismo nuomone, jausdamas tokius neigiamus potyrius, pareiškėjas turėjo suvokti, jog jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pabrėžtina, jog neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Teismo nuomone, pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl netinkamo gyvenamojo ploto į Pravieniškių PN - AK administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Pravieniškių PN - AK administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2016 m. sausio 6 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. balandžio 22 d. (b.l. 9), todėl praleido terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. balandžio 21 d. pareikšti.
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad skunde argumentuodamas savo pozicijos pagrįstumą, pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių dėl nesikreipimo į teismą įstatymo nustatytu terminu, gavęs atsiliepimą į skundą, kuriame yra prašoma jo reikalavimui taikyti ieškinio senatį, neprašė atnaujinti ieškinio senaties termino, nenurodė ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių, nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, o, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui.
Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. balandžio 21 d., atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pritaikius trejų metų senaties terminą laikytina, jog sprendžiant skundo reikalavimo pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. sausio 6 d.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Europos Žmogaus Teisių teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją. Tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, tokių kaip įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmė, fizinių ir psichinių įkalintojo savybių, kalinčio asmens amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. spalio 1 d. atliko laisvės atėmimo bausmę 7 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 34,90 kv.m., šioje patalpoje įrengta 12 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 2,9 kv.m. (b.l. 5,14,21).
Laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 8 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. ir nuo 2015 m. vasario 22 d. iki 2015 m. vasario 25 d. pareiškėjas kalėjo 9 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 16,20 kv.m., joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 2,7 kv.m. (b.l. 5,14,21).
Laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 4 d. iki 2013 m. spalio 9 d. pareiškėjas kalėjo Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas 14,61 kv.m., joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 2,4 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 6,15,22)
Nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki 2016 m. sausio 6 d. pareiškėjas kalėjo Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 14, kurios gyvenamasis plotas 4,89 kv.m., joje buvo 2 nuteistieji, todėl vienam asmeniui teko 2,5 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 7,16, 23).
Atsakovo atstovo pateikti rašytiniai duomenys apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, jų plotus ir jose kalėjusių asmenų skaičių jokiais kitais objektyviais duomenimis nepaneigti. Gavęs atsiliepimą į skundą, minėtų duomenų neginčijo ir pareiškėjas, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.
Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad ginčui aktualiais laikotarpiais pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma buvo pažeista 39 paras pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose ir 22 paras kalint kamerų tipo patalpose.
Byloje nėra jokių duomenų, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus dėl fizinių ar psichinių sveikatos sutrikimų, sukeltų permažo gyvenamojo ploto, todėl spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų (mažo gyvenamojo ploto) poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. D.D. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamojo ploto norma, pareiškėjui ginčo laikotarpiais kalint bendrabučio tipo patalpose buvo pažeista nežymiai (jam teko 2,7 kv.m., 2,9 kv.m.), be to, šis pažeidimas nebuvo tęstinis, truko neilgai. Ginčo kontekste, teismo nuomone, svarbios ir bausmės atlikimo Pravieniškių PN- AK bendrosios sąlygos - t.y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose ir t.t. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu, todėl darytina išvada, jog santykinai mažą patalpų plotą iš dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose (ABTĮ 57 str.).
Teismas pažymi, jog, nors pareiškėjas Baudos izoliatoriaus kamerose gyveno neilgai ir nepastoviai, tačiau vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (jam teko 2,4 kv.m., 2,5 kv.m.). Toks pažeidimas, teismo nuomone, sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl, nagrinėjamu atveju, vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Pagal CK 6.250straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Įvertinus pažeidimo trukmę, pobūdį, nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Pravieniškių PN- AK administraciją, Sveikatos priežiūros ar Psichologinę tarnybą, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, ar kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 150 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr.VIII-1029 redakcija), Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi ( Įstatymo įgyvendinimas), teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti D. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.