- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- I-5976-281/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00556-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Rytis Krasauskas, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- E. Ž.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Violeta Bazienė
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjai E. Ž. ir jos atstovei advokatei Violetai Bazienei, viešame teismo pasėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Ž. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. Ž. 2014-01-27 teismui padavė skundą, kuriuo prašė: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - ir Fondo valdyba) 2014-01-14 sprendimą Nr. (6.5)I-394 ir įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos 2013-12-22 skundą iš naujo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).
Pareiškėja 2014-10-16 teismui padavė patikslintą skundą, kuriuo prašė: panaikinti Fondo valdybos 2014-01-14 sprendimą Nr. (6.5)I-394; priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010-2011 metus, viso - 20 363, 31 Lt; priteisti iš atsakovo 480, 00 Lt už advokato paslaugas ir kitas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 41-44).
Pareiškėja skunde nurodė siekianti, kad jai būtų priteista 2010 – 2011 metų laikotarpiu dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 str. nuostatų taikymo neišmokėta senatvės pensijos dalis. Remiasi Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, kuriame pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos prieštaravo Konstitucijai. Dėl to pareiškėjai minėtu laikotarpiu susidarė 20 363, 31 Lt pensijos nepriemoka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja 2014-10-16 patikslintą skundą palaikė ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos 2014-10-16 patikslintą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 47-51).
Nurodė, kad pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, atsižvelgus į jos turėtas draudžiamąsias pajamas. Teisės aktai nesuteikia teisės atsakovui abejoti įstatymo konstitucingumu ir nevykdyti jo nuostatų, kol toks įstatymas nepripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Taigi Vilniaus skyrius veikė teisės aktų nustatyta tvarka.
Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepimo į pareiškėjos 2014-10-16 patikslintą skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2007-04-17 paskirta 1064, 62 Lt per mėnesį dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 8), tačiau ji nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas (b. l. 5-6).
Nustatyta, kad 2013-12-12 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus skyrių dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo ir Vilniaus skyrius 2013-12-19 raštu Nr. (10.1) 3-156669 pateikė informaciją apie pensijos dydį, mokėjimą bei nurodė, kad išmokėti pensijos nepriemokos nėra pagrindo (b. l. 10-11, 62).
2013-12-22 pareiškėja padavė skundą Fondo valdybai, kuri 2014-01-14 sprendimu Nr. (6.5)I-394 nurodė, jog pareiškėja, kreipdamasi į Fondo valdybą, praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2013-01-01) numatytą 3 metų Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminą, todėl skundą nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja iki 2014-02-12 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, taip pat pažymėjo, kad Vilniaus skyrius 2013-12-19 raštu Nr. (10.1) 3-156669 pareiškėjai pateikė išsamią ir teisingą informaciją, todėl pagrindo naikinti šį raštą nėra (b. l. 12-13, 24).
Teismas pažymi, kad nors šiuo atveju Fondo valdyba 2014-01-14 sprendimu Nr. (6.5)I-394 atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-12-22 skundą kaip paduotą praleidus Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo terminą, tačiau šiame administraciniame akte Fondo valdyba taip pat pažymėjo, kad Vilniaus skyrius 2013-12-19 raštu Nr. (10.1) 3-156669 pareiškėjai pateikė išsamią ir teisingą informaciją, todėl pagrindo naikinti šį raštą nėra. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą analogiškų bylų nagrinėjimo praktiką (2014 m. balandžio 22 d. nutartis Nr. A143-816/2014, 2014 m. gegužės 26 d. nutartis Nr.A502-633/2014, 2014 m. birželio 19 d. nutartis Nr.A602-686/2014, 2014 m. birželio 19 d. nutartis Nr.A756-811/2014, 2014 m. liepos 2 d. nutartis Nr.AS822-450/2014 ir kt.) laikytina, kad nagrinėjamu atveju, Fondo valdybai konstatavus, jog Vilniaus skyriaus 2013-12-19 raštas Nr. (10.1) 3-156669 yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. kad pareiškėjai pagrįstai neišmokėta senatvės pensijos nepriemoka, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra buvo baigta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2014-01-14 priėmus sprendimą Nr. (6.5)I-394, todėl šiuo atveju pareiškėjai nėra procesinės kliūties inicijuoti ginčą teisme dėl senatvės pensijos nepriemokos priteisimo.
Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl to, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjai sumažintos senatvės pensijos dalį.
Žemesnės instancijos teismas
1994 m. liepos 18 d. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 7 str. nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.
2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., 5 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą bei asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas. Pastariesiems Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas - iki 2011 m. gruodžio 31 d.
Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.
Laikinojo įstatymo 8 str. 2 d. nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama pagrindinė valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis, nustatyta šio įstatymo 6 straipsnyje, ir priedas už šios stažo metus. Šio straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos, jeigu pensijos gavėjas yra individualios įmonės savininkas, tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos narys, tačiau individualioji įmonė ar ūkinė bendrija veiklos laikinai nevykdo ir yra tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka (3 d.). Draudėjai duomenis apie dirbančių pensijų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas privalo teikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams kas mėnesį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka (4 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Laikinojo įstatymo 8 str. buvo panaikintas ir neteko galios nuo 2012-09-01.
Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d. tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Pažymėtina, kad šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d., tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.
Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjos teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A-575-1831/2011).
Nustatyta, kad pareiškėjai nuo 2007-04-17 paskirta 1064, 62 Lt per mėnesį dydžio valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, tačiau ji nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 str. nuostatas. Kaip minėta, Laikinojo įstatymo 8 str. nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tuo tarpu ginčo dėl Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatų nėra, be to, jų konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu. Remiantis Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, pareiškėjai laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo susidarė 20 363, 31 Lt senatvės pensijos nepriemoka.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų, darytina išvada, kad Fondo valdybos 2014-01-14 sprendimas Nr. (6.5)I-394 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 3 p. pagrindu.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei aplinkybes, konstatuotina, kad siekiant užtikrinti realią ir veiksmingą asmens pažeistų teisių gynybą, pareiškėjai kilusios pasekmės dėl prieštaraujančių Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. taikymo, perskaičiuojant jos senatvės pensiją, turi būti visiškai pašalintos, t. y. turi būti priteista visa pensijos nepriemoka, susidariusi dėl antikonstitucinių Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Pareiškėjai iš Vilniaus skyriaus priteistina 20 363, 31 Lt senatvės pensijos nepriemoka.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartimi adm. byloje Nr. A143-816/2014, darytina išvada, kad yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas patenkintas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d., jai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.
Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Civilinio proceso kodekso 98 str. 2 d. įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.
Pareiškėjai E. Ž. nagrinėjamoje administracinėje byloje atstovavo advokatė Violeta Bazienė ir už skundo surašymą bei atstovavimą pirmosios instancijos teisme prašoma priteisti 2 670,00 Lt (b. l. 1-4, 16, 71-72). Advokatė Violeta Bazienė dalyvavo 2014-11-11 teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kuris truko 12 min. (b. l. 71-72). Rekomendacijų 9 p. nustatyta, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punkto nuostatomis, išlaidos, susijusios su pareiškėjos atstovės dalyvavimu 2014-11-11 teismo posėdyje, nevertintinos. Taip pat nustatyta, kad advokatė V. Bazienė pareiškėjai šioje administracinėje byloje surašė 2014-01-27 skundą ir 2014-10-16 patikslintą skundą, ir už šias paslaugas pareiškėja sumokėjo advokatei V. Bazienei iš viso 960, 00 Lt (po 480, 00 Lt už kiekvieno skundo surašymą) (b. l. 17, 34, 35, 69, 70). Rekomendacijų 8.2 p. nustatyta, kad už skundo (ieškinio) surašymą rekomenduojama priteisti maksimaliai 3 minimalios mėnesinės algos dydžius, todėl bendra maksimali leidžiama pareiškėjai galima priteisti suma už kiekvieno iš skundų surašymą šiuo atveju būtų 6 105, 00 Lt (3×1000,00 Lt) +(3×1035, 00 Lt) (2014-01-27 skundo surašymo laikotarpiu nustatyta 1000,00 Lt dydžio MMA, o 2014-10-16 patikslinto skundo surašymo laikotarpiu – 1035 MMA). Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo 480, 00 Lt už advokato paslaugas ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš viso 960, 00 Lt, kurios yra pagrįstos šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir jai priteistina 960, 00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos E. Ž. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014-01-14 sprendimą Nr. (6.5)I-394.
Priteisti E. Ž. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 20 363, 31 Lt (dvidešimt tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt tris litus trisdešimt vieną centą (5897,62 € (penkis tūkstančius aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus šešiasdešimt du euro centus)) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį.
Nustatyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui šio sprendimo įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Priteisti pareiškėjai E. Ž. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 960, 00 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt litų (278,04 € (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus keturis euro centus)) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.