Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Vilma Šiukštienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo suinteresuotiems asmenims V. U., V. U., antstolei D. P.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymą nustatyti, kad skolininkui V. U. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. U., priklauso ½ dalis Sutuoktinės esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų.

3. Pareiškime nurodyta, kad antstolės D. P. vykdo priverstinį išieškojimą Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Skolininkas nepateikė nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo, todėl antstolė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

4. Priėmus patvarkymą, išieškotojui atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 667 straipsnyje numatyta teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

6. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad antstolės D. P. vykdo priverstinį išieškojimą Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė nustatė, kad skolininkas registruoto turto, į kurį būtu galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, arba pajamų neužtenka skolai padengti, todėl iš jos asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės. Antstolė areštavo skolininko ir sutuoktinio pajamas ir pasiūlė skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu. Tokio sutikimo skolininkui nepateikus, antstolė pateikė siūlymą išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko V. U. ir pajamų dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. U., nustatymo.

7. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Nagrinėjamu atveju dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotoja. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vedybų sutarčių registro ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad V. U. ir V. U. santuoka nėra nutraukta, pareiškimas ar ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme nėra paduotas; sutuoktinių turtas nepadalintas, nėra sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Be to, nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai.

8. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininkės turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Teisingiausias skolininkės turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojos, tiek skolininkės bei jos sutuoktinio interesus, būtų nustatant, kad skolininko V. U. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ jo sutuoktinės V. U. turimo turto.

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog V. U. nustatytina ½ V. U. gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Nustatyti kad skolininkui V. U. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis jo sutuoktinės V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų.

Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolėms vykdomąsias bylas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.