Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-82-322/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-02-26
Bylos Nr.
1-82-322/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-150035-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Kaltinamasis
Z. K.
Advokatai
Dalius Gintautas
Baudžiamoji byla Nr. 1-82-322/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-150035-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.2.19.3.1; 2.3.6.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 26 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant prokurorei Deimantei Banaitienei,kaltinamajam Z. K.,gynėjui advokatui Daliui Gintautui,vertėjai D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. K. gimęs (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikoje, latvis, Latvijos pilietis, vedęs ir turintis vieną išlaikytinį( iš jo žodžių), dirbantis (duomenys neskelbtini) ( iš jo žodžių), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis Z. K. 2019 m. balandžio 13 d. apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini) Ryga – Šiauliai – Tauragė - Kaliningradas (duomenys neskelbtini) kilometre, siekdamas paperkamų valstybės tarnautojų neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tai yra, kad jam nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalyje, žodžiu ir įrašydamas mobiliojo ryšio telefono ekrane skaičius siūlė 200 Eur kyšį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkui R. G. ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiajam patruliui A. K..

Z. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad vyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną greitį. Tuo metu kai jį stabdė jis labai išsigando, nes jo draugas Italijoje su tokia mašina buvo pakliuvęs į situaciją, kai prie draugo automobilio prisistatė žmonės, kurie teigė, kad ieško narkotikų, bet paėmė pinigus ir nuvažiavo, paaiškėjo, kad tai nebuvo policijos pareigūnai. Todėl kai jį stabdė mašina be jokių skiriamųjų ženklų jis pamanė, kad tai yra identiška situacija, kuri atsitiko jo draugui, todėl jis paslėpė turėtus pinigus po sėdyne, o kelnių kišenėje pasiliko 200 Eur. Pirmiausia manė, kad reikia bėgti, buvo šoko būsenoje, nes mašina be skiriamųjų ženklų, o žmonės su odinėmis striukėmis, bet maždaug po 10 minučių, kai priėjo prie to automobilio tai suprato, kad tai policijos pareigūnai. Vienas pareigūnas priėjo prie jo mašinos, bet jis nekalbėjo rusiškai. Po to, priėjo kitas ir parodė kortelę. Jis ( Z. K.) pagalvojo, gal tai suklastota kortelė, todėl paprašė, kad duotų jam kortelę apžiūrėti, bet jam kortelės nedavė, tik tas pareigūnas, kuris kalbėjo rusiškai pasakė, kad yra viršytas greitis ir gali būti paskirta 200 Eur bauda ir mėnesiui atimtos vairuotojo teisės. Pinigus, 200 Eur, turėjo kišenėje, gali būti, kad kažkuriuo mementu laikė pinigus rankose, neprisimena. Buvo 4 kupiūros po 50 eurų. Sėdėdamas policijos automobilyje pareigūnų klausė gal galima, kad neatimtų teisių, bet vietoje susimokėti baudą nesiūlė. Kai priėjo prie policijos automobilio mobilųjį telefoną turėjo, nes tuo metu telefono ekrane „žiūrėjo pirkimus“, bet jokio teksto nerašė. Kai sėdėjo policijos automobilyje taip pat jokio teksto į savo mobiliojo telefono ekraną nerašė, nes kai buvo nuvežtas į policijos komisariatą buvo tikrinamas jo telefonas, bet jokių įrašų telefone nebuvo. Policijos pareigūnui, sėdėdamas automobilyje, savo telefoną vieną kartą buvau padavęs, gal būt tada rodė pirkimo-pardavimo sutartį, nes policijos pareigūnai jo klausė „kieno ši mašina“, o prancūziškose dokumentuose jis nebuvo nurodytas kaip savininkas.

Policijos pareigūnams pinigų dėl to, kad nebūtų nubaustas, kad nebūtų surašytas protokolas, jis nesiūlė, o jeigu jie teigia, kad jis pinigus siūlė tai jie iš karto turėjo sakyti, kad jis turės problemų, tačiau nieko tokio jie nekalbėjo. Jis policijos pareigūnams nesakė, kad duoda jiems 200 Eur, kad jie neatimtų pažymėjimo, tik sakė : „ jeigu atimsite vairuotojo teises, aš neteksiu darbo“. Neprisimena ar prašė nerašyti protokolo, pamena, kad prašė neatimti teisių.

Pamena, kad vyresnio amžiaus pareigūnas, išlipęs iš tarnybinio automobilio nuėjo už automobilio priekio ir į jį( Z. K. ) žiūrėjo, tuomet jis nuėjo prie to pareigūno ir jis paklausė: „Nori sumokėti baudą, kur tavo pinigai?“. Tuomet jis pareigūnui atsakė – kišenėje. Pareigūnas nesakė mokėti baudą, nes jis būtų susimokėjęs. Pareigūnas tik įsėdo į mašiną ir pasakė: „už tai kad tu man siūlei pinigus - atsakysi“. Jis pareigūnui pasakė, kad jam pinigų nesiūlė, kad pinigai buvo kišenėje. Po to atvyko operatyvinė grupė.

Pareigūnas sakė jam, kad jis siūlo pinigus ir tai yra „ kriminalinis atvejis“, bet neperspėjo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Z. K. kaltė įrodyta.

Liudytojas A. K., policijos pareigūnas, paaiškino, kad 2019 m. balandžio 13 d. dirbo su kelių policijos viršininku R. G., patruliavo (duomenys neskelbtini), važinėjo nežymėtu automobiliu BMW. Automobilyje esantis greičio matuoklis VIZIR užfiksavo, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis „stipriai“ viršijo leistiną važiavimo greitį, todėl buvo nuspręsta stabdyti automobilį, nes jis kėlė grėsmę eismo saugumui. Su švyturėliais ir garso signalu sustabdžius automobilį jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, parodė tarnybinį pažymėjimą, tačiau vairuotojas pradėjo kalbėti rusiškai, o kadangi rusų kalbą tik iš dalies supranta ir atsakyti rusiškai nemoka, tai pasikvietė kolegą R. G., kuris toliau bendravo su vairuotoju viršijusiu greitį. Ar pats tuo metu liko stovėti prie sustabdyto automobilio su R. G. ar nuėjo į tarnybinį automobilį paruošti kompiuterį tiksliai nepamena, bet vėliau kai atsisėdo į tarnybinį automobilį rašyti protokolo( sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje) tai vairuotojas stovėjo prie tarnybinio automobilio keleivio pusės ir kalbėjo su kolega R. G.. Vairuotojas rankoje laikė pinigus kupiūromis po 50 Eur ir telefono ekrane rodė sumą „200“ ir pasakė rusiškai: „ Davai, davai, nerašyk protokolo“, minėjo, kad vairuotojo pažymėjimas jam reikalingas darbui. Be to, vairuotojas klausinėjo apie vaizdo kameras, ar yra daromi vaizdo įrašai automobilyje, iš to jis ( A. K.) suprato, kad rodydamas pinigus pažeidėjas nenorėjo kalbėti, nes yra vaizdo kameros ir dėl to rodė gestais. Kai pažeidėjas sėdėjo tarnybiniame automobilyje, jis dar kartą telefone parodė sumą skaičiais „200“. Toliau su vairuotoju bendravo R. G. ir buvo iškviesta policijos operatyvinė grupė dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus, tai yra dėl to, kad sustabdyto automobilio vairuotojas bandė juos papirkti, siūlydamas 200 Eur. Kad siūlo kyšį suprato iš to, kad vairuotojas laikė pinigus rankoje, prašė nerašyti protokolo ir rodė telefoną su ekrane įrašytu skaičiumi „200“. Rusų kalbą supranta šiek tiek, bet kalbėti rusiškai nemoka. Ką kalbėjo R. G. su pažeidėju labai mažai suprato, tačiau suprato, kad pažeidėjas prašė nerašyti protokolo ir rodė pinigus. Suprato, kad ne baudą susimokėti pažeidėjas nori, o nori išvengti atsakomybės, nes kalbėjo „nerašyk protokolo“ ir rodė pinigus, todėl mano, kad bandė papirkti, nes padarė pažeidimą - viršijo leistiną greitį virš 50 km/val., nes važiavo 144 km/val. greičiu. Už šį pažeidimą yra numatyta 225 Eur bauda ir mėnesiui laiko teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Liudytojas R. G., policijos pareigūnas, paaiškino, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 11 val. vykdant tarnybą – eismo kontrolę automobiliu BMW be skiriamųjų ženklų, bet su garso ir šviesos signalais ir specialia filmavimo ir greičio matavimo įranga, kelyje (duomenys neskelbtini), pastebėjo dideliu greičiu priešpriešais atvažiuojantį automobilį , kuris atlikinėjo lenkimo manevrus, akivaizdžiai matėsi šio automobilio ir kitų automobilių tame kelio ruože greičių skirtumas, todėl buvo priimtas sprendimas pamatuoti jo važiavimo greitį ir sustabdyti. Pamatavus ir užfiksavus, paaiškėjo, kad greitis buvo viršytas daugiau kaip 50 km/val. nei yra leistinas greitis toje vietoje. Kadangi pažeidimas buvo tęsiamas, vairuotojas tą greitį palaikydamas lenkė kitas transporto priemones, taip kilo grėsmė eismo saugumui ir buvo priimtas sprendimas automobilį sustabdyti, juo labiau, kad to automobilio valstybiniai numeriai buvo ne Lietuvos Respublikos. Pasivyti ir sustabdyti automobilį nors ir panaudojus garso ir šviesos specialiuosius signalus buvo sudėtinga dėl didelio to automobilio greičio. Sustabdžius automobilį kolega A. K. nuėjo paaiškinti vairuotojui padaryto pažeidimo esmę, kad yra užfiksuotas leistino greičio viršijimas ir pakviesti vairuotoją į tarnybinį automobilį supažindinti su greičio parodymais. Matė kaip nuėjęs prie vairuotojo A. K. parodė vairuotojui savo pažymėjimą, pasakė keletą žodžių ar sakinių ir iš karto pakvietė jį ( R. G.), kad kalbėtų su vairuotoju, nes vairuotojas buvo „rusakalbis“. Tada jis( R. G.) priėjęs prie sustabdyto automobilio prisistatė, parodė tarnybinį pažymėjimą, paaiškino, kad buvo viršytas greitis, padarytas KET pažeidimas ir paprašė vairuotojo pateikti dokumentus ir eiti prie tarnybinio automobilio, kur jis bus supažindintas su greičio parodymais. Vairuotojas iš karto paklausė, ar už šį pažeidimą yra taikomas vairuotojo teisių atėmimas, jam buvo atsakyta, kad taikomas vairuotojo teisių atėmimas ir tuomet net neišlipdamas iš savo automobilio vairuotojas pasakė: „ galiu jums duoti pinigų, tik neįforminkite to pažeidimo“. Vairuotojas iš karto buvo įspėtas, kad pinigus policijos pareigūnams Lietuvoje siūlyti draudžiama ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė ir dar kartą paprašyta vairuotojo ateiti prie tarnybinio automobilio tikslu supažinti su greičio matavimo prietaiso parodymais. Vairuotojas padavė dokumentus ir jis ( R. G.) su kolega A. K. parėjo į tarnybinį automobilį, atsisėdo, o vairuotojas liko stovėti šalia tarnybinio automobilio keleivio pusės. Atidarius tarnybinio automobilio langą ir monitoriuje parodžius užfiksuoto greičio rodmenis vairuotojas, prieš tai jau būdamas perspėtas, kad negalima siūlyti pinigų, rankoje tuo metu laikydamas eurų kupiūras po 50 Eur paklausė, ar tarnybiniame automobilyje yra filmavimo vaizdo ir garso įrašymo įranga. Jam buvo atsakyta, kad yra filmavimo vaizdo ir garso įranga. Tada jis į savo mobilųjį telefoną įrašė skaitmenis „200“ ir jiems parodė taip duodamas suprasti, telefonu ir pinigais, kad jis gali duoti 200 Eur. Vairuotojui buvo pasakyta, kad bus įformintas kelių eismo taisyklių pažeidimas. Tada jis paklausė ar gali atsisėsti į tarnybinio automobilio galinę sėdynę, nes lauke tuo metu buvo šaltas oras. Vairuotojas atsisėdęs į tarnybinio automobilio galinę sėdynę naudojosi savo mobilaus ryšio telefonu, paskui padavė jam( R. G.) savo telefoną ir pasakė „paskaityk“. Telefono ekrane buvo parašyta: „ aš išlipsiu iš automobilio, nueisiu į savo automobilį, atsisėsiu, man atneškite mano dokumentus ir aš atsiskaitysiu pinigais“. Tada vairuotojas dar kartą buvo perspėtas, kad jo veiksmai yra neleistini, bet jis dar kartą pakartojo kad jis turės problemų, kadangi jo darbas susijęs su vairavimu ir dėl teisių atėmimo jis neteks darbo, todėl jis gali sumokėti tiesiogiai 200 Eur ir viskas tuo baigta. A. K. įformino pažeidimą, suvedinėjo duomenis į kompiuterį automobilio viduje. Vairuotojas tuo metu sėdėjo tarnybinio automobilio galinėje sėdynėje. Vienu metu jam( R. G.) išlipus iš tarnybinio automobilio, vairuotojas taip pat išlipo ir priėjęs pasakė: „ kam jūs čia įforminant tą pažeidimą, nueik pas savo kolegą, pasikalbėk, duosiu 200 Eur, kiekvienam po 100 Eur ir vakare su žmonomis pavakarieniausite, aš esu Latvijos pilietis ir niekur šita informacija neišeis, niekas nesužinos ir viskas bus tvarkoje“. Iš to jis( R. G.) suprato, kad vairuotojas siekia juos papirkti, kad nebūtų įformintas KET pažeidimas kaip numatyta įstatymuose, todėl buvo pranešta budėtojui apie galimą pareigūnų papirkimą. Atvykus operatyvinei grupei, vairuotojo buvo paprašyta išimti pinigus iš kelnių kišenės, tuos pačius kur jis turėjo rankoje nuo pat pradžių. Buvo 4 kupiūros po 50 Eur. Vairuotojas pinigus siūlė 3 ar 4 kartus. Vairuotoją dėl bandymo papirkti, kad yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, pirmą kartą įspėjo prie jo automobilio ir po to dar eigoje keletą kartų pakartojo, tik neprisimena kuriuo metu, jam buvo pasakyta, kad pažeidimas bus įformintas ir negalima siūlyti pinigų policijai, nes tai yra draudžiama. Vairuotojas su pažeidimu jis sutiko, neginčijo, pagrindinis jo prašymas buvo neįforminti pažeidimo, nes jo veikla susijusi su vairavimu ir jis neteks darbo. Kadangi viršytas greitis buvo virš 50 km/h jam buvo paaiškinta, kad yra numatyta bauda nuo 450 iki 550 Eur ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 mėnesio iki 6 mėnesių, tačiau jis nėra baustas administracine tvarka už šio straipsnio pažeidimą, todėl jam bus pasiūlyta administraciniu nurodymu, susimokėti pusę minimalios baudos, tai yra 225 Eur, protokole nurodytame banke ir sumokėjus kitą dieną prasideda teisės vairuoti transporto priemones atėmimo minimaliam laikotarpiui, tai yra vienam mėnesiui, terminas. Kalbos apie tai, kad jis nori susimokėti baudą vietoje, nebuvo.

Kaltinamojo Z. K. kaltė įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga:

- 2019-04-13 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, tai kelio atkarpa, esanti Kuršukų kaimo ribose, (duomenys neskelbtini) kilometre; kelio dešiniame kelkraštyje priekiu į Šiaulių pusę stovi pilkos spalvos automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtu avariniu signalu, automobilio salone įrengta filmavimo kamera, fiksuojanti automobilio salono vidų, taip pat įrengta filmavimo kamera , fiksuojanti automobilio priekyje esantį vaizdą. Automobilio BMW priekyje stovi automobilis Hyundai Santafe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 1 tomas, b.l. 6-11);

- administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2019-04-13, 10 val. 52 min., (duomenys neskelbtini) kilometre, Z. K., vairuodamas automobilį Hyundai Santa Fe valt. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas 144 km/ val. greičiu viršijo leistiną 90 km/ val. greitį 52 km./ val., tuo pažeidė (duomenys neskelbtini)1 punktą už ką numatyta atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalį ( b.l. 15-16);

- asmens apžiūros protokolu ir daiktų apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuota įvykio vietoje atlikta Z. K. asmens apžiūra ir jos metu paimtų daiktų apžiūra; asmens apžiūros metu Z. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Samsung Note su SIM kortele ir 4 kupiūras po 50 Eur; apžiūrint mobiliojo telefoną SIM kortelė, kurios tel Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo išimta, nes reikalingi specialūs įrankiai, o apžiūrėjus telefono SMS žinučių lange paskutinį rašytą tekstą, tokio teksto kaip „ 200 eurų su euro ženklu“ nebuvo; apžiūrėtos keturios 50 Eur kupiūros, visų kupiūrų averso ir reverso pusėje yra skaičius „50“, o kupiūrų reverso pusėje atitinkamai skaičiai: „S40568030629“, „RC2516041489“, „ RC2516041525“ ir „RC2516041471 ( 1 tomas, b.l.17-29);

-nutarimu grąžinti daiktus ir nutarimu dėl pinigų perdavimo bei kvitu, iš kurių matosi, kad asmens apžiūros metu paimtas mobilusis telefonas grąžintas Z. K., o pinigai perduoti saugoti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui( 1 tomas, b.l.32-35);

- daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo ir garso įrašo( CD) iš tarnybinio automobilio BMW 530XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Užfiksuota įrašo data 2019-04-13, laikas 10 val. 52 min., kuomet sustoja tarnybinis automobilis, kuriame sėdi du neuniformuoti pareigūnai. Užfiksuotas pareigūnų išlipimo ir įlipimo į automobilį laikas, taip pat užfiksuotas pokalbis rusų kalba tarp pareigūno( abu pareigūnai sėdi automobilyje) ir asmens, kurio vaizdo kamera nefiksuoja, kadangi jis yra ne automobilyje; 11 val. 02 min. kamera fiksuoja kaip į automobilio galą atsisėda vyras ir pasilenkęs link pareigūno parodo savo mobiliojo ryšio telefoną, pokalbis vyksta rusų kalba; 11 val. 08 min. iš automobilio išlipa pareigūnas, po to vyras; 11 val. 11 min. pareigūnas į automobilį grįžta ir sako kitam automobilyje sėdinčiam pareigūnui: „ nu siūlo ansai 200 eurų. Reikia kviesti oper. grupę ir viskas“; iškviečiama operatyvinė grupė( b.l.38);

- papildomo daiktų( vaizdo ir garso įrašo iš tarnybinio BMW automobilio) apžiūros protokolu ir vaizdo ir garso įrašo metu užfiksuoto pokalbio vertimo iš rusų kalbos į lietuvių kalbą stenograma, kuriuose užfiksuota nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, pokalbis tarp kaltinamojo ir pareigūnų, kuomet siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už leistino greičio viršijimą, po to kai pareigūnai jam pasakė, kad surašys jam protokolą, siūlo pareigūnams kyšį ( b.l.45-52 ir 185-187)

-akistatų protokolais, kurių metu Z. K. buvo suvestas į akistatą su pareigūnais A. K. ir R. G., pareigūnai patvirtino, kad Z. K. siūlė pareigūnams kyšį, sakė, kad gali susimokėti kiek reikia ir kad nereikia forminti jokio pažeidimo, tai darė ne vieną kartą, turėdamas rankoje pinigus , įrašydamas pinigų sumą savo mobiliojo ryšio ekrane, nors pareigūno buvo įspėtas, kad už bandymą papirkti pareigūną yra numatyta baudžiamoji atsakomybė ( 1 tomas, b.l.93-94 ir 103-104).

Įrodymų vertinimas.

Kaip matosi iš 2019 m. balandžio 10 d. plano dėl tikslinės policinės priemonės vykdymo Nr. 86-IL-1869, siekiant sugriežtinti transporto priemonių vairuotojų kontrolę keliuose, 2019 m. balandžio 13 d. Telšių, Mažeikių, Kelmės ir Akmenės miestuose( rajonuose) buvo vykdoma tikslinė neviešo pobūdžio policinė priemonė – patruliavimas (du pareigūnai- R. G. ir A. K.), kurio metu naudojant spec. priemones - tarnybinį automobilį ( BMW 530XD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepažymėtą skiriamaisiais ženklais ), priverstinio stabdymo įrenginį, alkoholio matuoklį ir greičio matuoklį „Vizir“ buvo fiksuojami kelių eismo taisyklių pažeidimai( b.l.53). Patruliavimo metu 2019 m. balandžio 13 d. 10 val. 52 min., (duomenys neskelbtini) kilometre, patrulių automobilyje įrengtas greičio matuoklis užfiksavo, kad automobilis Hyundai Santa Fe valt. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas Z. K., važiavo 144 km/ val. greičiu ir viršijo leistiną 90 km/ val. greitį 52 km./ val., tuo pažeidė (duomenys neskelbtini)1 punktą dėl ko automobilis buvo sustabdytas ir vairuotojui rašomas administracinio nusižengimo protokolas pagal administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalį ( 1 tomas, b.l. 15-16).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matosi, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 11 val. Latvijos pilietis, Z. K., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, siūlydamas susitarti kitaip ir susimokėti, laikydamas rankoje pinigus, siūlė policijos pareigūnams kyšį ( 1 tomas, b.l.4).

Nors kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka daro išvadą, kad kaltinamojo Z. K. kaltė dėl siūlymo duoti kyšį yra įrodyta.

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, taigi turi būti nustatyta, kad papirkėjas veikė suvokdamas, jog jis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui neteisėtai siūlo, žada, susitaria duoti arba duoda kyšį už tai, kad šis veiktų (neveiktų) jo naudai, ir nori, kad valstybės tarnautojas priimtų kyšį bei patenkintų jo interesus. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016).

Kaip matosi iš kaltinamojo parodymų, jis kaltu neprisipažino, aiškino, kad jokių pinigų pareigūnams jokiu metu nesiūlė, kad 200 Eur turėjo kišenėje, bet jie nebuvo skirti pareigūnams, tiesiog tuos pinigus jis pasiėmė( kitus paslėpė savo automobilyje po sėdyne), tuo metu kai jo vairuojamą automobilį sustabdė mašina be jokių skiriamųjų ženklų ir prie mašinos atėjo ne uniformuoti asmenys, o žmonės su odinėmis striukėmis; nurodė, kad jis labai išsigando, nes jo draugas Italijoje buvo pakliuvęs į analogišką situaciją kai iš jo atėmė pinigus. Pirmiausia ketino bėgti, bet maždaug po 10 minučių suprato, kad tai policijos pareigūnai; sėdėdamas savo automobilyje policijos pareigūnui, kad gali susimokėti iš karto baudą, nesakė, pinigus - 4 kupiūras po 50 eurų, turėjo kišenėje, gali būti, kad kažkuriuo mementu laikė pinigus rankose ir tik klausė pareigūnų gal galima, kad neatimtų teisių, bet vietoje susimokėti baudą nesiūlė, savo mobiliojo ryšio telefone jokio teksto nei skaičių nerašė ir pareigūnui nerodė, galimai savo telefoną vieną kartą pareigūnui buvo padavęs kai norėjo parodyti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Policijos pareigūnams nesakė, kad duoda jiems 200 Eur, kad jie neatimtų pažymėjimo, tik prašė neatimti teisių, nes jis neteks darbo. Neprisimena ar prašė nerašyti protokolo, pareigūnas sakė jam, kad jis siūlo pinigus ir tai yra „ kriminalinis atvejis“, bet neperspėjo dėl atsakomybės..

Kaltinamojo versija dėl to, kad jis 200 Eur pasiėmė ( vėliau šie pinigai buvo paimti asmens kratos metu), ne pareigūnų papirkimui, o manydamas, kad jį sustabdė ne policijos pareigūnai, o asmenys, galimai norintys atimti iš jo pinigus, vertintina kritiškai, kaip gynybinė, nes kaltinamojo automobilis buvo stabdomas panaudojus tarnybiniame policijos automobilyje įrengtus garso ir šviesos signalus, taigi kaltinamasis negalėjo nesuprasti kas jį stabdo, juo labiau, kad jis važiavo 144 km/ val. greičiu, tai yra žymiai viršijo leistiną greitį. Kita vertus, po to kai pareigūnas kaltinamąjį informavo dėl ko šis yra sustabdytas ir parodė savo pažymėjimą ir prisistatė tai kaltinamajam neturėjo kilti jokių abejonių dėl pažymėjimo galimo suklastojimo, todėl tokie teiginiai yra vien gynybinė kaltinamojo versija. Kaltinamojo parodymai apie tolimesnes įvykio aplinkybes vėlgi yra paneigti liudytojų, policijos pareigūnų A. K. ir R. G. parodymais bei byloje esančiu vaizdo ir garso įrašu iš policijos tarnybinio automobilio. Šiais įrodymais nustatyta, kad sustabdžius Z. K. vairuojamą automobilį pareigūnas A. K. iš karto vairuotoją informavo, kad šis padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes viršijo leistiną greitį dėl ko jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Kaip matosi iš pareigūno R. G. parodymų, vairuotojas buvo pakviestas ateiti prie tarnybinio automobilio ir susipažinti su greičio matavimo prietaiso parodymais, tačiau vairuotojas išgirdęs, kad už nusižengimą yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, net neišlipdamas iš savo automobilio pasakė: „... galiu jums duoti pinigų, tik neįforminkite to pažeidimo“ ir nors vairuotojas iš karto buvo įspėtas, kad pinigus policijos pareigūnams Lietuvoje siūlyti draudžiama ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, tik atėjęs prie tarnybinio automobilio ir pro atidarytą langą monitoriuje pamatęs užfiksuotą jo vairuojamos transporto priemonės greitį bei paklausęs ar tarnybiniame automobilyje yra vaizdo filmavimo ir garso įrašymo įranga ir gavęs teigiamą atsakymą, rankoje laikydamas 50 Eur nominalo kupiūras ir rodydamas savo mobiliojo ryšio telefono ekrane skaičių „200“, kaip nurodė pareigūnai A. K. ir R. G., vėlgi davė jiems suprasti, kad gali duoti 200 Eur. Pareigūnui A. K. tarnybiniame automobilyje įforminant kelių eismo taisyklių pažeidimą, Z. K. pasiprašė leidžiamas atsisėsti į tarnybinį automobilį, nes buvo šaltas oras, ir, sėdėdamas galinėje automobilio sėdynėje primygtinai prašė neįforminti pažeidimo, prašė susitarti, kurį laiką naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu, kurį po to padavė priekinėje keleivio sėdynėje sėdinčiam pareigūnui R. G., kuris, kaip matosi iš jo parodymų, perskaitė telefono ekrane maždaug tokio turinio lotyniškomis raidėmis parašytą žinutę: „... aš išlipsiu iš automobilio, nueisiu į savo automobilį, atsisėsiu, man atneškite mano dokumentus ir aš atsiskaitysiu pinigais“. Tada vairuotojas dar kartą buvo perspėtas, kad jo veiksmai yra neleistini, bet jis dar kartą pakartojo, kad turės problemų, kadangi jo darbas susijęs su vairavimu ir dėl teisių atėmimo jis neteks darbo. Kaip matosi iš liudytojo R. G. parodymų, kolegai A. K. vis dar rašant protokolą, o jam( R. G.) išlipus iš tarnybinio automobilio, iš jo išlipo ir Z. K. ir priėjęs prie R. G. pasakė: „... kam jūs čia įforminant tą pažeidimą, nueik pas savo kolegą, pasikalbėk, duosiu 200 Eur, kiekvienam po 100 Eur ir vakare su žmonomis pavakarieniausite, aš esu Latvijos pilietis ir niekur šita informacija neišeis, niekas nesužinos ir viskas bus tvarkoje“. Iš liudytojo R. G. parodymų matosi, kad tokį K. Z. pasiūlymą jis vėl suvokė, kaip siekimą juos papirkti, kad nebūtų įformintas KET pažeidimas, todėl pranešė budėtojui apie galimą pareigūnų papirkimą.

Policijos pareigūnų parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, tiek ikiteisminio tyrimo metu (tarnybiniai pranešimai ir pirminės apklausos) tiek ir nagrinėjant bylą teisme, byloje nenustatytas jų suinteresuotumas nepagrįstai apkalbėti kaltinamojo, abu liudytojai nurodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo. Liudytojų A. K. ir R. G. parodymus patvirtina vaizdo ir garso įrašo ( CD) turinys, užfiksuotas vertimo iš rusų į lietuvių kalbą stenogramoje ir papildomos daiktų apžiūros protokole ( b.l.185)45-52), kuomet Z. K., atėjęs prie policijos tarnybinio automobilio ir pamatęs užfiksuotą jo vairuojamos transporto priemonės greitį( 144 km./ val. iš karto klausia pareigūno: „ ...ten atims teises, taip?“, po to, akivaizdu, kažką rodo, nes pareigūnas klausia jo: „Kokių klausimų turite? Ką jūs čia rodote?“, į tai Z. K. atsako: „...be jų niekaip negaliu. Žmogiškai taip.“ Po to jis pareigūnų kelis kartus klausia: „klauso čia taip ?“, pasitikslina: „jūs ten rašote ?“ ir vėl klausia: „Niekaip?“ į ką pareigūnas klausia Z. K.: „Kas čia?“, bet tuomet Z. K. atsako: „Nežinau“, „Aš tikrai prarasiu darbą be teisių“. Vėliau jau sėdėdamas tarnybiniame automobilyje Z. K. iš kelių kartų klausia: „...jūs ten protokolą rašote ar ką?“, „...bus protokolas ?“ ir gavęs atsakymą: „ taip, rašome, juk yra pažeidimas“ Z. K. kelis kartus vėl klausia: „ar niekaip negalime susitarti“, „tai niekaip?“ į ką pareigūnas vėl klausia Z. K.: „Kas tai yra?“, o pastarasis vėl atsako: „ nežinau“ ir vėl pasitikslina: „tai ne?“ ( b.l.45-49 ir 168-170). Taigi, nors kaltinamasis kaltės nepripažino, vienok aptarti įrodymai - liudytojų parodymai, garso ir vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, kad Z. K., suprasdamas, kad padarė administracinį nusižengimą ir klausdamas kelis kartus pareigūnų ar niekaip negalima susitarti, rodydamas rankoje turimus pinigus bei įrašydamas savo mobiliojo ryšio telefono monitoriuje skaičius „200“, siekė išvengti jam gresiančios administracinės atsakomybės. Tai reiškia, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. veikė suvokdamas, jog jis policijos pareigūnams duoda kyšį už tai, kad šie nerašytų administracinio nusižengimo protokolo. Pažymėtina, kad Z. K. ne kartą buvo įspėtas dėl gresiančios atsakomybės už kyšio davimą.

Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, taigi įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš alternatyvių veikų: kyšio davimas, jo pasiūlymas, susitarimas ar pažadėjimas jį duoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-53/2008, 2K-105/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-429/2011, 2K-541/2014).

Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymius, nes jis pareigūnams pasiūlė didesnį nei 1 MGL dydžio kyšį, jog nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalį.

Dėl kaltinamojo gynėjo išsakytų abejonių dėl to, kad kaltinamasis, būdamas užsieniečiu nežinojo ką jam daryti ar reikia laukti kol bus surašytas protokolas, nesuprato ar reikės sumokėti baudą vietoje, o pareigūnai elgėsi dviprasmiškai, pareigūnas R. G. neaišku kokiu tikslu išlipo iš tarnybinio automobilio, davė neaiškų gestą Z. K., be to, išlipęs iš automobilio atsistojo priešais automobilį, kuriame priekinio vaizdo kamera fiksuoja vaizdą ne į automobilio galą ir atsisukęs žiūrėjo į kaltinamąjį, pažymėtina, kad pareigūnas aiškiai kaltinamajam pasakė, kad jis gali laukti kol bus protokolas surašytas arba savo automobilyje arba tarnybiniame policijos automobilyje, o kad pareigūnas R. G. išlipęs iš tarnybinio automobilio stovėjo automobilio priekyje, neva siekdamas, kad nebūtų užfiksuotas vaizdas ir neva davė kaltinamajam neaiškų gestą, ar signalą, yra tik paties kaltinamojo pamąstymai, juo labiau, kad tarnybiniame automobilyje priekine vaizdo kamera vaizdas taip pat fiksuojamas, tik teismo reikalavimu vaizdo įrašas teismui nebuvo pateiktas, nes pasibaigęs duomenų saugojimo terminas. Pastebėtina, kad gynyba, turėdama abejonių ikiteisminio tyrimo metu galėjo pateikti prašymą, kad prie bylos būtų prijungtas priekine vaizdo kamera fiksuotas vaizdas, tačiau tokio prašymo neteikė. Dėl gynybos teiginio, kad pareigūnas R. G., kuomet kaltinamasis jam padavė į rankas savo mobilųjį telefoną su ekrane parašytu tekstu ir skaitmenimis „ 200“ turėjo galimybę apsukti telefoną ir parodyti prieš kamerą ir taip užfiksuoti įrodymą, teismas pažymi, kad atlikti tokį veiksmą pareigūnui nebuvo privaloma, apie pokalbius ir kaltinamojo veiksmus tarnybiniame automobilyje liudytojas davė išsamius parodymus, kurie visiškai sutampa su vaizdo ir garso įraše esama informacija. Vien aplinkybė, kad skaičių ir teksto įrašymo momentas nebuvo užfiksuotas vaizdo įraše, neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad liudytojo R. G.duoti parodymai savaime yra nepatikimi ir melagingi. Liudytojas R. G. viso baudžiamojo proceso metu įvykio aplinkybes, kad kaltinamasis Z. K. savo mobiliojo ryšio telefono ekrane kelis kartus buvo parašęs skaičius „200“ ir tekstą iš kurio pareigūnai suprato, kad jiems siūlomas kyšis, kad nebūtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas, aiškino nuosekliai, jokių prieštaravimų jo parodymuose nenustatyta, be to, jo parodymus patvirtina ir liudytojas A. K.. Tai kad liudytojų parodymai nepatvirtina kaltinamojo versijos, neva jis jokių skaičių nei teksto į savo mobilųjį telefoną nerašė ir pareigūnams nerodė, ar aplinkybė, kad pareigūnas R. G. neatsuko telefono prieš kamerą ir nenufilmavo telefono ekrano, nepaneigia šio liudytojo parodymų objektyvumo. Pažymėtina ir tai, kad neatitikimai tarp liudytojų parodymų ar ekrane buvo parašyta „200“ ar „200 Eur“ nėra esminiai ir nelaikytini prieštaringais, o telefono ekrano vaizdo fiksavimas bet kokiu atveju būtų tik vienas iš objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, tačiau šie duomenys būtų tik papildomi įrodymai, kurie būtų vertinami greta kitų byloje surinktų įrodymų, kurių visuma nagrinėjamu atveju leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad Z. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo Z. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam Z. K. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, padarė apysunkį nusikaltimą), taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, nėra duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktini prie bylos, keturios 50 eurų nominalo kupiūros, kurios saugomos Telšių apskrities VPK pripažintinos nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, konfiskuotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais,

nusprendžia:

Z. K. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir skirti 90 MGL dydžio, tai yra 4500 Eur( keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paskirtą 2019 m. balandžio 13 d. nutarimu K. Z. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-CD diską su vaizdo ir garso įrašu (1 vnt.) palikti prie bylos;

-4( keturias) 50 Eur nominalo kupiūras saugomas Telšių apskrities VPK ( kvitas serija AAA Nr. 000041), konfiskuoti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė