Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsižvelgiant į pavirtintame žemės sklypo detaliajame plane numatytus užstatymo reglamentus buvo ketinama rengti statinių griovimo ir naujos statybos techninį projektą, todėl Palangos miesto savivaldybės buvo paprašyta surinkti iš atsakingų institucijų projektavimo sąlygas ir išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Pažymi, jog Palangos miesto savivaldybės administracija 2008 m. gegužės 12 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 244, tačiau Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys išduoti projektavimo sąlygas atsisakė ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą nurodydamas, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtintas žemės sklypo detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams.

Klaipėdos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtinto žemės sklypo detaliojo plano bei Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 12 d. projektavimo sąlygų sąvado Nr. 244 panaikinimo. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-198-163/2010 pareiškėjo Klaipėdos vyriausiojo prokuroro prašymą tenkino visiškai, o apeliacinės instancijos teismas minėtą sprendimą paliko galioti ir sprendimas įsiteisėjo.

Pareiškėjos atstovas advokato padėjėjas G. S., tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 78-79), į teismo posėdį, prasidėjusį 2013 m. rugsėjo 3 d. 13.02 val. neatvyko.

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės, trečiųjų suinteresuotų asmenų – Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas V. K. 2013 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio, vykusio nuo 8.25 val. iki 9.32 val., metu nurodė, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės, trečiųjų suinteresuotų asmenų – Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovas V. K. 2013 m. rugsėjo 3 d. į teismo posėdį, prasidėjusį 13.02 val. neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (b.l. 78-79).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 64), atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vitalda“ atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b.l. 75).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjos atstovui advokato padėjėjui G. S., atsakovo Palangos miesto savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų – Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K., trečiųjų suinteresuotų asmenų Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio ir UAB „Vitalda“ atstovams nedalyvaujant.

Pareiškėja turtinę žalą kildina iš Palangos miesto savivaldybės ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios funkcijas perėmė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, veiksmų tikrinant parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) projektą bei jį patvirtinant. Pareiškėja nurodo, jog gavus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 7 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-397 su teigiama išvada ir siūlymu tvirtinti Detalųjį planą (b.l. 14) parengtas projektas buvo perduotas tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai, kuri 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtino Detalųjį planą ( b.l. 15)

Tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-198-163/2010 panaikino Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. T2-365 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ bei Palangos miesto savivaldybės administracijos 2008 m. gegužės 12 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 244 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 10 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. I-198-163/2010, t. III, b.l. 34-44, 141-154). Pareiškėja teigia, kad būtent dėl to, jog buvo patvirtintas prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms Detalusis planas, kuris vėliau buvo panaikintas, pareiškėjai kilo turtinė žala.

Civilinės atsakomybės sąlygos

Konstitucinis viešosios atsakomybės pagrindas Lietuvos Respublikoje yra Konstitucijos 5, 30 bei 124 straipsniai. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Ši norma reiškia valstybės ir jos institucijų pareigą savo veikloje vadovautis visuomenės interesais, nepažeisti žmonių asmeninių bei turtinių teisių ir interesų. Pastarosios pareigos pažeidimas, sukėlęs žmogui žalą, turi būti laikomas naujos valstybės pareigos – pareigos atlyginti padarytą žalą pagrindu. Konstitucijos 30 straipsnis suteikia teisę kreiptis į teismą, jeigu yra pažeidžiamos asmens teisės ir laisvės. Teisė į teisminį gynimą egzistuoja nepriklausomai nuo teises ir laisves pažeidusiojo statuso, t.y. nepriklausomai nuo to, privatus ar viešasis asmuo jas pažeidė. Konstitucijos 124 straipsnis nustato asmens teisę kreiptis į teismą, jeigu jo teises ar laisves pažeidžia savivaldybių tarybos, jų vykdomieji organai ar pareigūnai. Jeigu tokiu pažeidimu asmeniui padaroma žala, jo teisė į teisminį gynimą apima ir teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Civiliniame kodekse (minėta, toliau – ir CK), kurio 6.245 – 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų, atliekant viešojo administravimo funkcijas, neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą ar neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma.. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

Kaip minėta, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A444-1283/2013). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju valstybės ir savivaldybės) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ir/ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Pareiškėja nurodo, jog dėl neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano patyrė 709 540 litų žalą: 1) 10 000 Lt išlaidų Detaliojo plano rengimui; 2) 349 540 Lt palūkanų, sumokėtų už kreditą, kuris buvo paimtas statinių įsigijimui ir numatyto projekto vykdymui; 3) 350 000 Lt negautų pajamų pagal preliminariąją sutartį.

Iš 2007 m. balandžio 25 d. Detaliojo plano rengimo sutarties (b.l. 16) matyti, jog Detaliojo plano užsakovas UAB „Entoja“ ir UAB „Vitalda“ sudarė sutartį, kuria UAB „Entoja“ (užsakovas) užsako, pateikdamas planavimo sąlygas, užduotį, o rengėjas (UAB „Vitalda“) įsipareigoja atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, vadovaujantis teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, planavimo sąlygomis detaliojo planavimo dokumentui rengti, planavimo užduotimi (Detaliojo plano rengimo sutarties 3.1 punktas). Pagal minėtos sutarties 3.2 punktą Detaliojo plano projektas užsakovui (UAB „Entoja“) atiduodamas suderintas su teigiama teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto išvada. Sutarties 3.6 punkte nurodyta darbų kaina – I0 000 Lt, kurią pagal sutarties 3.8 punktą užsakovas (UAB „Entoja“) sumoka rengėjui per 5 darbo dienas po Detaliojo plano patvirtinimo Palangos miesto savivaldybėje. Iš teismui pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėja 2008 m. vasario 1 d. sumokėjo UAB „Vitalda“ 10 000 Lt už Detaliojo plano rengimą pagal 2007 m. balandžio 25 d. sutartį (b.l. 88). Tačiau 2007 m. rugpjūčio 2 d. jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Entoja“, R. J. ir V. M., kuria jie įsipareigojo vykdyti bendrą veiklą rekonstruojant šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į komercines, rekreacines, gyvenamąsias ir kitas patalpas, Detaliojo plano rengimo išlaidas įsipareigojo pilnai padengti R. J. ir V. M. (administracinė byla Nr.I-198-163/2010, t. I, b.l. 113-114). Vadinasi, tarp neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano ir pareiškėjos patirtų 10 000 Lt išlaidų Detaliajam planui rengti, nėra priežastinio ryšio, kadangi visas Detaliojo plano parengimo išlaidas pareiškėjai pagal minėtą jungtinės veiklos sutartį įsipareigojo sumokėti R. J. ir V. M. Todėl tik minėtų asmenų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas yra priežastis, dėl kurios pareiškėja patyrė Detaliojo plano parengimo išlaidas, kadangi nepriklausomai nuo to, ar Detalusis planas būtų patvirtintas ar ne, Detaliojo plano parengimo išlaidas pagal 2007 m. rugpjūčio 2 d. jungtinės veiklos sutartį įsipareigojo padengti R. J. ir V. M., todėl patirtas Detaliojo plano rengimo išlaidas pareiškėja turi teisę išsiieškoti iš minėtų asmenų bendrosios kompetencijos teisme. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, pareiškėjos prašymas priteisti patirtas 10 000 Lt išlaidas už Detaliojo plano rengimą netenkintinas..

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovų 349 540 Lt, kurie buvo sumokėti kaip palūkanos pagal su AB banku „Hansabankas“ 2005 m. gruodžio 16 d. sudarytą kredito sutartį.

Iš 2005 m. gruodžio 16 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog AB bankas „Hansabankas“ kredito gavėjui UAB „Entoja“ nurodytomis sąlygomis ir tikslinei paskirčiai suteikė 2 600 000 Lt kreditą (b.l. 82-87). Pagal kredito sutarties 2.2 punktą galutinis kredito grąžinimo terminas buvo numatytas 2007 m. birželio 16 d. Kredito sutarties 2.3 punkte nurodyta ši kredito paskirtis: 1) 2 380 000 Lt kredito suma suteikiama pastato bei nuomos teisių į žemės sklypą, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui (kredito sutarties 2.3.1 punktas); 2) 220 000 Lt kredito suma suteikiama detaliojo plano parengimo ir projektavimo darbų finansavimui. Kredito sutarties 2.7 punkte nurodyta, jog kredito paėmimo terminas yra iki 2006 m. gruodžio 16 d. Iš kredito panaudojimo ataskaitos matyti, kad buvo paimta 2 380 000 Lt kredito suma už kurią susikaupė 349 540 Lt palūkanos (b.l. 19-20). Minėta, jog pagal kredito sutarties 2.3 punktą, pareiškėja galėjo kreditą naudoti tik dviems tikslams, t.y. pastato bei nuomos teisių į žemės sklypą, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ir detaliojo plano parengimo ir projektavimo darbų finansavimui. Šiuo atveju paimta 2 380 000 Lt kredito suma buvo skirta būtent pastato bei nuomos teisių į žemės sklypą, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui. Iš pateiktos kredito panaudojimo ataskaitos matyti, kad 220 000 Lt kredito suma detaliojo plano parengimo ir projektavimo darbų finansavimui nebuvo paimta. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodytos patirtos išlaidos (palūkanos dėl paimto kredito) nėra susijusios su neteisėtai patvirtintu Detaliuoju planu, kadangi pareiškėja paėmė kreditą pastato ir nuomos teisių į žemės sklypą pirkimui ir šios nupirktos nuomos teisės bei pastatas pareiškėjai išliko nepaisant to, kad Detalusis planas buvo panaikintas. Detalusis planas neišplėtė ir nesuvaržė pareiškėjos teisių į nupirktą pastatą ar nuomos teisių į žemės sklypą. Be to, pagal kredito sutarties 2.7 punktą, visa kredito suma turėjo būti paimta iki 2006 m. gruodžio 16 d., t.y. dar iki Detaliojo plano tvirtinimo. Iš kredito panaudojimo ataskaitos matyti, jog 2 380 000 Lt kreditas, kurio paskirtis – pastato bei nuomos teisių į žemės sklypą, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimas – paimtas 2006 m. sausio 30 d., t.y. iki Detaliojo plano patvirtinimo. Pareiškėja, paimdama kreditą iki Detaliojo plano patvirtinimo, turėjo numatyti, jog Detalusis planas gali būti ir nepatvirtintas, jei jis neatitiks teisės aktų nustatytų reikalavimų, todėl pareiškėjos patirtos išlaidos mokant palūkanas už paimtą kreditą, nėra susijusios su neteisėtai patvirtintu Detaliuoju planu, t.y. tarp pareiškėjos sumokėtų palūkanų ir neteisėtu pripažinto Detaliojo plano nėra priežastinio ryšio. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos 349 540 Lt išlaidos (kredito palūkanos) taip pat nėra priteistinos.

Pareiškėja taip pat nurodo, jog 2009 m. sausio 22 d. sudarė preliminarią sutartį dėl ¼ dalies statinių pirkimo-pardavimo su E. K. Šios sutarties 2 punktu įsipareigojama suprojektuoti, pastatyti ir akceptavimui už 700 000 Lt perleisti pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtinto Detaliojo plano sprendinius numatytų naujų statinių, t.y. 700 kv.m. bendro ploto komercinių patalpų. Pažymi, kad preliminarios sutarties 5 punktas numatė, jog neįvykdžius šio įsipareigojimo per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo, numatyta bendra turto pardavimo kaina mažinama iki 350 000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Detalusis planas panaikintas, UAB „Entoja“ savo įsipareigojimo pagal preliminarią sutartį suprojektuoti, pastatyti ir akceptavimui perleisti 700 kv. m. bendro ploto komercines patalpas, negalėjo. 2011 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi reg. (duomenys neskelbtini) UAB „Entoja“ ¼ dalį statinių E. K. pardavė už 350 000 Lt, todėl negautas pajamas traktuoja kaip patirtą žalą.

Iš 2009 m. sausio 22 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad UAB „Entoja“ ir E. K. sudarė preliminariąją sutartį, pareiškėjai įsipareigojant perduoti iš jai nuosavybės teise priklausančios ¼ dalies pastato adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalies priklausinio – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį, kas sudaro 1/8 dalį visų statinių; taip pat žemės nuomos teisę į proporcingą 1/8 dalį statiniams priskirto 0,3774 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat visas teises į žemės sklype vietoj esamų statinių projektuojamų naujų statinių 1/8 dalį, t.y. teisę į 700 kv.m. bendro ploto komercinių patalpų ir 1/8 dalį projektuojamos (visas projektuojamas plotas yra 2000 kv.m) požeminės automobilių parkavimo aikštelės, pastatymą (b.l. 18). Šios sutarties 2 punkte nurodyta, kad teisė statinius rekonstruoti kyla iš Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. T2-365, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Detalusis planas. Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 3 punkte numatyta, kad šalys susitarė, jog UAB „Entoja“ 2 punkte minimą turtą E. K. parduos už 700 000 Lt kainą, kuri apskaičiuota vertinant po 1000 Lt už 1 kv.m. naujai projektuojamų statinių. Šalys taip pat susitarė, veikdamos kartu siekti, kad turtas būtų perleistas ne vėliau per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo (sutarties 4 punktas). Preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkte nustatyta, kad neįvykus sutarties 4 punkte numatytai sąlygai, t.y. per 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo neperleidus turto, sutarties 3 punkte numatyta bendra turto pardavimo kaina mažinama iki 350 000 Lt. Iš 2011 m. gegužės 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog UAB „Entoja“ pastato ir kiemo statinių dalis E. K. buvo parduota už 350 000 Lt (b.l. 21-23).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu nustatė, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus.

Kaip minėta, žala kildinama iš preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties, kuri pagal savo prigimtį yra ikisutartinė pagrindinei turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti ir preliminariosios sutarties sudarymas pats savaime nesuteikia sutarties šalims ikisutartinių santykių etape įgyti visiškų garantijų, kad bus sudaryta ir vykdoma pagrindinė turto pirkimo-pardavimo sutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-311/2013). Nė viena preliminariosios sutarties šalis negali pagrįstai iš anksto numatyti, kad bus gautos tam tikros pajamos, ji gali tik prognozuoti galimų pajamų gavimą, taip pat nėra žinoma, ar tokios pajamos būtų buvusios net ir tuo atveju, jei Detalusis planas nebūtų panaikintas. Pažymėtina, kad Detalusis planas pats savaimė nesuteikė pareiškėjai teisę rekonstruoti pastatus, nes tokia teisė suteikiama tik gavus statybą leidžiančius dokumentus (Statybos įstatymo 23 straipsnis). Pareiškėja, pasirašydama preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, neturėjo statybos (rekonstrukcijos) leidimo. Pareiškėja turėjo įvertinti, ar preliminariojoje sutartyje numatyto ploto pastatai galės būti statomi, nes Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys (toliau – ir KPD Klaipėdos teritorinis padalinys) dar 2008 m. birželio 10 d. rašte Nr. (12.14)SKl-142 buvo nurodęs, kad Detaliojo plano sprendiniai, reglamentuojantys užstatymo tankumą, prieštarauja specialiajam paminklosauginiam planui, todėl prašoma projektuoti vadovaujantis specialiajame plane nustatytu 10 % maksimaliu tankumu šiam sklypui (administracinė byla Nr. I-198-163/2010, t. I, b.l. 23). Pareiškėja nagrinėjamoje byloje pateiktame skunde nurodo, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys išduoti projektavimo sąlygas atsisakė ir kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą nurodydamas, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtintas Detalusis planas prieštarauja aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams. KPD Klaipėdos teritorinio padalinio prašymas dėl viešojo intereso gynimo Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas 2009 m. gruodžio 28 d., o Klaipėdos apygardos prokuratūros prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo teismui pateiktas 2010 m. sausio 28 d. (administracinė byla Nr. I-198-162/2010, t. I, b.l. 3- 11, 12-14). Taigi akivaizdu, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys ginčijo projektavimo sąlygas, statybos (rekonstrukcijos) leidimas nebuvo išduotas, todėl pareiškėja turėjo numatyti, jog laiku ir tinkamai gali neįvykdyti preliminariojoje sutartyje numatytų sąlygų, dėl kurių sutarta kaina būtų mažinama perpus. Todėl teismas sprendžia, jog nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano, nes jo patvirtinimas dar nesuteikia teisės statyti ar rekonstruoti statinius. Pareiškėja neįrodė, kad ji laiku ir tinkamai būtų įvykdžiusi preliminariojoje sutartyje nustatytas sąlygas, t.y. būtų turtą pardavusi už 700 000 Lt, kadangi net ir esant teisėtam Detaliajam planui, statybos leidimo išdavimas galėjo užtrukti ar atsirasti kitos kliūtys, kurios galėjo įtakoti preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų neįvykdymą ar šių sąlygų neįvykdymą nustatytu laiku, nes UAB „Entoja“ minimus pastatus turėjo suprojektuoti, pastatyti ir akceptuoti. Tam, kad įvykdytų preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, pareiškėja turėjo ne tik gauti statybos leidimą, tačiau ir rekonstruoti pastatus, todėl akivaizdu, jog UAB „Entoja“ galėjo neįvykdyti sutarties sąlygų ir dėl visiškai kitų priežasčių, o ne vien tik dėl to Detaliojo plano pripažinimo neteisėtu. UAB „Entoja“ yra verslininkas, kuriam taikomi aukštesni atidumo, veiklos ir atsakomybės standartai, todėl pasirašydama preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį bei susitardama dėl preliminariosios sutarties sąlygų (kainos, galimų išimčių ir pan.) ir neturėdama statybos leidimo, privalėjo bei galėjo veikti atitinkamu būdu, kad būtų išvengtas pajamų praradimas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo negautos pajamos šiuo atveju nėra realios, bet hipotetinės, o teisė reguliuoja tik tai, kas yra įmanoma bei egzistuoja tikrovėje (ius imposisibilitum est non iuris), todėl menami turtiniai praradimai negali būti kompensuojami. Nuostoliai, kilę iš preliminariosios sutarties, gali būti priteisti vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais ir tik realūs bei įrodyti. Šioje byloje minėtų aplinkybių nėra, todėl pareiškėjos nurodytos negautos 350 000 Lt pajamos nepriteistinos.