Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamosios A. J. (S.) gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla dalyje, kurioje A. J. (S.) kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. (S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, jog nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. būdama UAB „E“ (įregistruota 2003 m. liepos 23 d. valstybės įmonės (duomenys neskelbiami), įmonės kodas (duomenys neskelbiami), buveinės adresas (duomenys neskelbiami)) direktore, siekdama nuslėpti, kad pati, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, 2008 m. spalio 16 d. pareiškimu, pagal kurį 2008 m. spalio 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-2349-08, melagingai įskundė nekaltą asmenį, kaip padariusį nusikalstamą veiką, t. y. UAB „E“ draudimo specialistę A. Š. apkaltino pasisavinus įmonei priklausančias pinigines lėšas ir nurodė ją nesutinkant įnešti (grąžinti) į įmonės kasą šias pinigines lėšas.

2. A. J. (S.) pagal BK 235 straipsnio 1 dalį kaltinama tuo, kad 2008 m. spalio 22 d. tarp 09.20 val. ir 09.50 val., 2009 m. sausio 13 d. tarp 13.30 val. ir 16.30 val. (duomenys neskelbiami) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), apklausiama kaip liudytoja ir įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, siekdama nuslėpti, kad pati piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, davė melagingus parodymus apie tai, kad UAB „E“ draudimo specialistė A. Š. gautus grynus pinigus už parduotus draudimo polisus pasisavindavo ir neįnešdavo į įmonės kasą ar banką.

3. A. J. (S.) taip pat kaltinama tuo, kad būdama UAB „E“ direktore, tai yra, būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę veikti UAB „E“ vardu, laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. spalio mėn. vykdydama kasininkės pareigas ir turėdama teisę valdyti bendrovės pinigines lėšas, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą UAB „E“ turtą, tyčia, siekdama turtinės naudos, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 19 d. iki 2008 m. spalio 15 d. pasisavino jai patikėtą, UAB „E“ priklausantį didelės vertės turtą bendrai ‑ 94 272 Lt sumai ir taip padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje.

4. A. J. (S.) kaltinama ir tuo, kad apgaulingai tvarkė UAB „E“ buhalterinę apskaitą ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nes nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. būdama UAB „E“ direktore bei laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki 2008 m. spalio mėn. vykdydama kasininkės pareigas, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių reikalavimus, apgaulingai tvarkė UAB „E“ buhalterinę apskaitą. Dėl nustatytų įstatymų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. spalio 16 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „E“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

7. Teismo posėdyje kaltinamosios A. J. (S.) gynėjas M. Girdiušas prašė skundą tenkinti, tačiau paaiškino, jog šiuo metu ir dėl nusikaltimų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminai, todėl teisinio suinteresuotumo tęsti baudžiamąjį procesą nebeturi, tačiau vis tiek prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, kad šis, nespręsdamas dėl pateiktų kaltinimų pagrįstumo, nutrauktų bylą ne dėl dalies, o dėl visų A. J. (S.) pateiktų kaltinimų.

8. Prokuroras prašė bylos negrąžinti pirmosios instancijos teismui, o bylą nutraukti dėl visų kaltinamajai A. J. (S.) pareikštų kaltinimų, nes yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

Kaltinamosios A. J. (S.) gynėjo advokato M. Girdiušo skundas netenkinamas.

9. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė į teisingą procesą. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Reikalavimas baudžiamąjį procesą vykdyti teisingai (sąžiningai) suvokiamas kaip įpareigojimas ikiteisminio tyrimo subjektams ir baudžiamąsias bylas nagrinėjantiems teismams garantuoti, kad joks asmuo nebūtų pripažintas kaltu (nuteistas) procese, kurio metu buvo pažeidžiamos to asmens procesinės garantijos, taip pat kaltinamajam numatytos procesinės galimybės ginti savo reputaciją, t. y. siekti, kad byla būtų ne nutraukta, o byloje būtų priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teisingo (sąžiningo) proceso principas suponuoja kaltinamojo teisę siekti išteisinimo ir tuo atveju, kai atsiranda pagrindas nutraukti procesą dėl apkaltinamojo nuosprendžio senaties termino suėjimo.

10. BPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė (suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas) paaiškėja perdavus bylą teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu, ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, bylą teismas išnagrinėja iš esmės ir ją nuosprendžiu nutraukia arba priima išteisinamąjį nuosprendį. Analogiškai pakeista ir BPK 254 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamąjį procesą.

11. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas gali nebetęsti bylos nagrinėjimo ir nutraukti bylą, o, jei kaltinamasis, gindamas savo reputaciją, reikalauja tęsti procesą, procesas yra tęsiamas ir baigiamas nuosprendžiu, kuriame turi būti pasisakyta dėl pareikštų kaltinimų pagrįstumo (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Tai teismas gali padaryti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės. Jei kaltinamasis, bylą nagrinėjant teisme, to nereikalauja, teismas priima nutartį nutraukti bylą, nepasisakydamas dėl pateiktų kaltinimų pagrįstumo.

12. Šiuo atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinamoji ir jos gynėjas nereikalavo, tęsti baudžiamojo proceso ir sutiko su bylos nutraukimu suėjus senaties terminui. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir pasikeitus bylos aplinkybėms (suėjus senaties terminams ir dėl kitų nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinama A. J. (S.), gynėjas pakartotinai atsisakė reikalavimo tęsti baudžiamąjį procesą.

Motyvuojamoji dalis

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai ir nesant kaltinamosios reikalavimo tęsti baudžiamąjį procesą, pagrįstai nutartimi nutraukė baudžiamąją bylą. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl A. J. (S.) gynėjo skunde dėstomų argumentų taip pat nėra teisinio pagrindo, nes apeliacinės instancijos teisme, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (suėjus senaties terminams ir dėl kitų nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinama A. J. (S.), gynėjas nebereikalavo tęsti baudžiamojo proceso šioje byloje. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde keliamų klausimų, kaip teisiškai nebereikšmingų.

14. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus , todėl dėl prokuroro prašymo išsakyto apeliacinės instancijos teismo proceso metu, nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios A. J. gynėjo advokato Mykolo Girdiušo apeliacinį skundą atmesti.