- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- ATP-662-255/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00014-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria tenkintas L. A. prašymas ir sutrumpintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas, grąžinant jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau termino, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimu L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams.
Šalies argumentai
2014 m. liepos 20 d. L. A. pateikė teismui prašymą sutrumpinti jam Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodė, jog teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, nes dirba Klaipėdoje, o gyvena Rietave, taip pat pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog per nuobaudos vykdymo laikotarpį jokių administracinių teisės pažeidimų nepadarė, paskirtą 1 000 Lt baudą sumokėjo, išklausė mokymą apie alkoholio žalą žmogaus sveikatai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi L. A. prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą patenkino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sutrumpino, grąžindamas jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau termino ir nustatė, kad L. A. šią nuobaudą yra atlikęs nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos. Teismas, įvertinęs L. A. prašyme nurodytų aplinkybių ir pateiktų jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatė, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną jau yra praėję 7 mėnesiai nuo administracinės nuobaudos jam paskyrimo, iki ir po 2014 m. sausio 9 d. nutarimo priėmimo L. A. nėra padaręs kitų teisės pažeidimų, yra atlikęs reikiamą medicininę ir švietėjišką atestaciją, sumokėjęs nutarimu paskirtą baudą. Todėl teismas nusprendė, kad pažeidėjas padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio ir ateityje naujų teisės pažeidimų neįvykdys, yra visi ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai.
Šalies argumentai
Skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarimą. Nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi. Teigia, kad ATPK 329 straipsnis, numatantis specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindus ir tvarką, nurodo, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Mano, kad L. A. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis, tai, kad asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai, asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Teismas nenurodė kažkokių tai išskirtinų aplinkybių, kuriomis remiantis sutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. L. A. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Savo veiksmais jis grubiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniui komfortu. L. A. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau to lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda - atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės išeina, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant klausimą dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).
Apeliacinės instancijos teismo manymu, sprendimą tenkinti L. A. prašymą ir sutrumpinti jam paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą apylinkės teismas motyvavo pakankamai. Įvertinus administracinės bylos medžiagą, darytina išvada, kad, priešingai nei teigiama Institucijos skunde, apylinkės teismo nurodytų aplinkybių pakanka ir jos yra reikšmingos tam, jog L. A. būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nurodė, kad L. A. pateikė visus dokumentus, kurie turi būti pateikti sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo klausimą. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas L. A. teismo paskirtą 1000 Lt baudą sumokėjo, administracinėje byloje yra policijos pažyma, iš kurios matyti, kad L. A. per nuobaudos paskyrimo laikotarpį naujų teisės pažeidimų nepadarė. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad L. A. praeityje buvo baustas už analogiško pobūdžio (vairavimo neblaivaus) pažeidimą, tokių duomenų nenustatyta ir patikrinus Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenis. Be to, byloje pateiktas VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centro sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas, kuris patvirtina, kad L. A. išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Taip pat pateikta „Rietavo šeimos daktaro“ vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, patvirtinanti, kad L. A. vairuoti gali, bei VšĮ „Klaipėdos profesinio mokymo ir reabilitacijos centro“ pažyma apie tai, kad L. A. mokėsi ir baigė motorinių transporto priemonių vairuotojo papildomą mokymą. Šiuo atveju, vertinant ar yra pagrindas L. A. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, svarbu ir tai, kad L. A. nuo pat pradžių prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakomybės nevengė, jo darbovietė –UAB (duomenys neskelbtini) – pateikė teigiamą L. A. charakteristiką.
Apeliantas pagrįstai skunde teigia, kad L. A. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų (ATPK 126 straipsnio 1 dalis), sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau svarbu pažymėti, kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju L. A. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas už tai, kad vairavo transporto priemonę lengvo girtumo laipsnio, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai, be to, jam nustatytas girtumas (0,46 promilės) tik labai nežymiai viršijo ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą normą. Be to, kaip minėta, L. A. per nuobaudos vykdymo laikotarpį naujų teisės pažeidimų nepadarė, o pažeidimo, už kurį paskirta nuobauda, pavojingumas ir pobūdis jau buvo įvertinti paskiriant nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog byloje nėra jokių duomenų apie L. A. polinkį daryti naujus pažeidimus, o atvirkščiai, visi duomenys rodo, kad jis padarė tinkamas išvadas iš savo praeities klaidų. Įvertinęs L. A. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitus pažeidėją apibūdinančius duomenis, apygardos teismas pritaria Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvadai, jog byloje esančių duomenų pakanka išvadai, kad administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, siekti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – jau pasiekti, todėl tikslinga sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, kad skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ATPK 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.