Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. K., žinodamas apie pareigą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-12634-877/2020 teikti nepilnamečiui sūnui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 eurų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki V. K. pilnametystės, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2025 m. kovo 1 d. nemokėjo iš jo priteisto išlaikymo vaikui, vengia mokėti lėšas sūnaus išlaikymui, dėl ko 2025 m. kovo 1 d. susidarė 11 278,80 eurų skola. Tokiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Kaltinamasis S. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad maždaug apie 2018 metus, susipažino su A. G., buvo pora, gyveno kartu, ji pastojo ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. Sūnui gimus dar kurį laiką gyveno kartu, gyveno A. mamos bute. Gyvenant susirado darbą užsienyje, turėjo išvažiuoti. A. sugalvojo, kad susirado kitą moterį, išvažiavus, daiktus išmetė į gatvę ir išsiskyrė. Jai išmetus, su ja jokių ryšių nepalaikė, nei rašė jai, nei skambino, labai pyko ant jos. Su sūnumi taip pat nebendravo, jį matė tik tiek, kol kartu gyveno. Kadangi su A. nenorėjo turėti nieko bendro, su sūnumi taip pat nesiėmė iniciatyvos bendrauti. Apie juos nieko nežino, visiškai nesidomi. Žino, kad Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo priteisti alimentai vaiko išlaikymui, turėjo kas mėnesį mokėti po 200 eurų. Niekada jokių alimentų nemokėjo, jokio išlaikymo nei A., nei sūnui neteikė, tik dirbant kažkurioje darbovietėje, žino, kad iš atlyginimo buvo darytos kažkokios išmokos dėl alimentų, bet kokios tiksliai, kada ir po kiek, nežino. Apie keturis metus gyvena (duomenys neskelbtini), asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, gyvena su savo drauge S. Abu turi oficialius darbus, nuomojasi gyvenamąsias patalpas. Gyvenimą kuria (duomenys neskelbtini), grįžti į Lietuvą neplanuoja. Nuo teisėsaugos nesislapsto, apie tai, kad jam yra paskelbta paieška, nieko nežinojo, netikėtai internete įvedęs savo asmens duomenis, pamatė, kad yra ieškomas, todėl iš karto grįžo į Lietuvą ir bandė surasti kodėl yra ieškomas, bet tuo pačiu su juo susisiekė policijos tyrėja. Su giminaičiais nepalaiko jokių ryšių. Nurodė teisingus savo kontaktinius duomenis, pažada nuo teisėsaugos nesislapstyti. 2025 m. vasario 20 d. grįžta atgal į (duomenys neskelbtini), turi grįžti į darbą, bet pasižada, kad tikrai nuo tyrimo nesislėps. Taip pat, dar kol yra Lietuvoje, nuvyks pas antstolį, kurio kontoroje vykdomas išieškojimas. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos prisipažįsta visiškai, supranta, kad neteikė išlaikymo savo sūnui, dėl ko susidarė skola, taip elgėsi, nes buvo piktas ant savo buvusios draugės dėl jos elgesio, supranta, kad sūnus dėl to nekaltas, pasižada teikti jam išlaikymą ir padengti dalimis susidariusį įsiskolinimą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų. Esant galimybei prašo šį ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam bausmę. Prie apklausos prideda darbo sutarties kopiją ir pažymą su gyvenamosios vietos adresu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Liudytoja A. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2017 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. spalio 23 d. kartu su S. K. kartu gyveno, susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimė bendras vaikas V. K.. Nuo to laiko iki šios dienos, kai su S. išsiskyrė, jis savo vaiku nesidomėjo, neprisidėjo prie jo išlaikymo. Nuo 2019 m. spalio 23 d. su S. nebendravo, jo nematė, kur galėtų būti S. šiuo metu nežino, galimai (duomenys neskelbtini), kadangi taip sakė jo draugas ir jai yra žinoma iš socialinių tinklų. Mano, kad S. K. gyvendamas (duomenys neskelbtini), turi darbą, uždirba pinigų ir tikrai gali mokėti teismo priskirtą išlaikymą savo mažamečiui sūnui. Kiek žino S. daugiausiai bendraudavo su savo teta A. K., ji gyvena kažkur Kaune, tikslaus adreso nežino. Kadangi S. nesirūpino vaiko išlaikymu, 2020 m. kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo. 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo priimtas Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta priteisti iš S. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. K. mokėti po 200 Eur, kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Taip pat sprendimu priteista S. K. sumokėti 2600 eurų įsiskolinimą už sūnaus išlaikymą nuo pat gimimo. Apie priimtą teismo sprendimą S. K. buvo informuotas. Bet S. K. sprendimo nevykdė ir vaikui išlaikymo pinigų nemokėjo. Tada po priimto teismo sprendimo 2020 m. tikslios datos nepamena kreipėsi į antstolį dėl vaiko išlaikymo išieškojimo, bet antstolis iki šios dienos jokių pinigų iš S. K. neišieškojo. Iki 2024 m. rugsėjo 1 d. S. K. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 10256,80 Eur. Ar S. K. šiuo metu dirba kur nors, nežino, kiek žino, kad 2020 metais S. K. kažkur dirbo, bet kur tiksliai nežino. 2024 m. pavasarį S. K. matė Kaune vairuojanti prabangų automobilį, todėl mano, kad vaiko tėvas turi finansines galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Juo labiau S. K., jos žiniomis, yra sveikas, darbingo amžiaus vyras. Prašo policijos pagalbos S. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi vertina jog jis piktybiškai vengia išlaikyti savo vaiką, nes asmuo vengia būti surastas, taip pat per 5.5 metų savo sūnui nei karto nėra rodęs jokio dėmesio, niekados nėra sveikinęs vaiko su gimtadieniu, su Šv. Kalėdom ir pan., vengia bet kokio kontakto su vaiku, nėra dovanojęs jokių dovanų, taip pat prisidėjęs kita išlaikymo forma. Mano, tokie jo veiksmai rodo jo piktybiškumą, kad jis tyčia taip elgiasi, kad nereiktų mokėti vaikui alimentų.

2024 m. rugsėjo 26 d. A. G. pareiškimas, kad S. K. nevykdo 2020 m. rugsėjo 11 d., Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12634-877/2020 priimto sprendimo teikti vaikui nepilnamečiui vaikui V. K. išlaikymo po 200 eurų iki jo pilnametystės.

2024 m. lapkričio 15 d. Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus pažymoje nurodyta, jog sistemos duomenimis S. K. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 8 d. nebuvo nustatytas netekto dalyvumo lygis, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokų negavo, nebuvo išduota elektroninių nedarbingumo pažymėjimų.

2025 m. kovo 14 d. Antstolio R. B. pateiktoje pažymoje nurodyta, jog pagal 2020 m. rugsėjo 11 d. Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-12635-877/2020, S. K. išlaikymo skola vaikui V. K. iki 2025 m. kovo 1 d. sudaro 11278,80 Eur sumą.

Gautame teismo sprendime matyti, kad 2020 m. rugsėjo 11 d., Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12634-877/2020 nuspręsta, jog nustatyta nepilnamečio vaiko V. K. gyvenamoji vieta su motina A. G.. Priteista iš S. K. išlaikymas nepilnamečiui sūnui V. K. po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas pervedant iki einamojo mėnesio 15 dienos į A. G. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama vaiko motina A. G..

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti kaltinimo S. K. pagal BK 164 straipsnį pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, o be jo prisipažinimo kaltė įrodyta liudytojos parodymais, antstolio pažyma, teismo sprendimo nuorašu ir kitais rašytiniais įrodymais.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, kad kaltinamasis S. K., žinodamas apie pareigą pagal Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-12634-877/2020 teikti nepilnamečiui sūnui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 200 eurų kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. balandžio 29 d. iki V. K. pilnametystės, laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės mėn. iki 2025 m. kovo 1 d. nemokėjo iš jo priteisto išlaikymo vaikui, vengia mokėti lėšas sūnaus išlaikymui, dėl ko 2025 m. kovo 1 d. susidarė 11 278,80 eurų skola. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo S. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, jis kaltas ir baustinas.

Kaltinamasis S. K. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – areštu – sutiko.

Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo S. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 164 straipsnyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Vertinant S. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas, dirba.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, įvertinus S. K. asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam už BK 164 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta aukščiau, taip pat į formalias BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad tikslinga atidėti arešto bausmės vykdymą 3 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, paskiriant draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. K. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant S. K. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos.

S. K. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.