- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 1A-8-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- G. A., Ž. S., K. S., M. Š.
- Advokatai
- Regina Baranauskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
gynėjams advokatams Reginai Baranauskienei, Olegui Drobitkai, Rolandui Stirbinskui, Aivarui Surbliui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. A. , Ž. S. , K. S. ir M. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.
Ž. S. (Ž. S. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 5 d. 260 str. 1 d. – 5 metams laisvės atėmimo, pagal BK 22 str. 1 d. 259 str. 1 d. – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, prie griežčiausios pridedant švelnesnę, ir nustatyta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose, įskaitant laiką, išbūtą suėmime nuo 2008-03-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
K. S. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekant ją pataisos namuose, į jos laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2007-08-21 iki 2007-08-23.
M. Š. (M. Š. ) nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. ir paskirta 4 metų 6 laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2007-01-17 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos galutinės neatliktos bausmės dalis ir nustatyta galutinė subendrinta 6 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose, o į jos laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2007-08-16 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. S. nuteistas už tai, kad iki 2007 m. birželio 29 d., būdamas Klaipėdos m. VPK areštinėje, periodiškai skambindamas mobiliojo ryšio telefonu K. S. ir G. A. , turėdamas tikslą įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų, įkalbėjo pastaruosius ir taip juos sukurstė paslėpus siuntinyje jam į areštinę atnešti minėtų medžiagų. 2007-06-29, apie 14.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, K. S. ir G. A. ne mažiau kaip 1,867 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,351 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, paslėpė užklijuodami gamyklinėje tirpios kavos „3in1“ pakuotėje. 2007-06-29 14.40 val. Ž. S. , paskambinęs K. S. su G. A. ir, šiems atsisakius nešti siuntinį su paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis, įkalbėjo ir taip sukurstė M. Š. atgabenti jam minėtas medžiagas. 2007-06-29, apie 15.40 val., minėtą tirpios kavos įpakavimą su paslėpta psichotropine medžiaga M. Š. atgabeno į Klaipėdos m. VPK areštinę, adresu Jūros g. 1, Klaipėda, kur apie 15.45 val. patikros metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai.
K. S. ir G. A. nuteisti už tai, kad iki 2007 m. birželio 29 d., tikslus laikas nenustatytas, mobiliojo ryšio telefonu nuolat bendraudami su suimtuoju Ž. S. , tuo metu buvusiu Klaipėdos m. VPK areštinėje, susitarė, jog jie paslėpę siuntinyje tarp kitų daiktų perduos Ž. S. psichotropinių medžiagų. Vykdydami susitarimą, veikdami bendrai, nenustatytomis aplinkybėmis, turėdami tikslą paslėpus siuntinyje perduoti psichotropines medžiagas į Klaipėdos m. VPK areštinę, K. S. ir G. A. 1,867 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,351 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, paslėpė, užklijuodami gamyklinėje tirpios kavos „3inl“ pakuotėje. 2007 m. birželio 29 d., apie 14.40 val., Ž. S. jiems paskambinus telefonu, K. S. ir G. A. atsisakius atgabenti šį siuntinį su paslėpta psichotropine medžiaga, Ž. S. nurodymu, perdavė siuntinį su psichotropine medžiaga M. Š. , kuris tą pačią dieną, laikotarpiu tarp 14.40–15.40 val., minėtą tirpios kavos įpakavimą su paslėpta psichotropine medžiaga – amfetaminu – bei kitais daiktais atgabeno į Klaipėdos m. VPK areštinę, esančią Jūros g. 1, Klaipėdoje, kur apie 15.45 val. patikros metu ją rado ir paėmė Klaipėdos m. VPK pareigūnai.
M. Š. nuteistas už tai, kad 2007-06-29, apie 14.40 val., Ž. S. per K. S. bei G. A. paskambinus ir šiam įkalbėjus, t. y. kad jis – M. Š. – atgabens ir į Klaipėdos m. VPK areštinę perduos jam (Ž. S. ) K. S. su G. A. paslėptus vienoje iš tirpios kavos „3in1“ pakuotėje 1,867 g šviesios spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,351 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, jis (M. Š. ), tą pačią dieną, vykdydamas susitarimą su Ž. S. , laikotarpiu tarp 14.40–15.40 val., nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijo ir apie 15.45 val. į Klaipėdos m. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėda, atgabeno ir siuntinyje, skirtame Ž. S. , perdavė minėtą psichotropinę medžiagą.
Šalies argumentai
Nuteistasis Ž. S. savo apeliaciniu skundu prašo jam pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 24 str. 5 d. 260 str. 1 d., 22 str. 1 d. 259 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Mano, kad teismo padarytos išvados dėl jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra padarytos prielaidų pagrindu. Teismas nuosprendžiu sukurstymą (K. S. ir G. A. ) įgyti psichotropinės medžiagos – amfetamino – iš kaltinimo jam pašalino, tačiau už šios medžiagos įgijimą kaltu pripažino M. Š. , kaip jo sukurstytą, konstatuodamas, kad M. Š. , vykdydamas susitarimą su juo, laikotarpiu tarp 14.40–15.40 val. nenustatytoje vietoje, neteisėtai įgijo ir apie 15.45 val. į Klaipėdos m. VPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėda, atgabeno ir siuntinyje, skirtame jam, perdavė minėtą psichotropinę medžiagą. Jokiais objektyviais bylos duomenimis tokia teismo padaryta išvada nėra patvirtinta. Teismo padarytos išvados prieštarauja viena kitai, o pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuosprendyje neturėtų būti nepašalintų ir neaptartų prieštaravimų, t. y. nėra aišku, už kokius nusikalstamus veiksmus (objektyvioji nusikaltimo pusė) jis yra nuteistas ir kokie duomenys, teismo pripažinti įrodymais, tai patvirtina. Pažymi, kad jis yra pripažintas kaltu sukurstęs K. S. ir G. A. jam į areštinę atnešti psichotropinių medžiagų, tačiau jie jam šių medžiagų nenešė ir tai konstatavo pats teismas, nes būtent dėl šios priežasties nepripažino jų kaltais. Jis taip pat nuteistas už tai, kad sukurstė M. Š. atgabenti minėtas medžiagas jam į areštinę, tačiau pastarasis nuteistas už tai, kad jo sukurstytas įgijo šias medžiagas. Mano, kad teismui pripažinus, jog nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad jis sukurstė kitus nuteistuosius įgyti psichotropines medžiagas, ir šie jo veiksmai iš kaltinimo nuosprendžiu pašalinti, nėra jokio teisinio pagrindo jį pripažinti kaltu dėl sukurstymo (K. S. ir G. A. ) šią medžiagą gabenti ir perduoti M. Š. , nes be įgijimo nėra įmanomas gabenimas ir perdavimas. Priešingu atveju teismas skundžiamame nuosprendyje turėjo nurodyti, kokiu laiku, būdu, ir kokiais veiksmais jis minėtus asmenis sukurstė šią medžiagą gabenti be jos įgijimo, kadangi pagal BPK 187 str. 1 d. kaltinimas (įtarimas) turi būti tikslus, logiškas ir trumpas, nurodant nusikalstamą veiką apibūdinančius požymius. Tačiau teismas šios įstatymo nuostatos nesilaikė. Ž. S. skunde pažymi, kad yra nuteistas už nusikalstamą veiką (sukurstymą gabenti ir jam į areštinę atnešti psichotropines medžiagas), dėl kurios iš esmės jam nebuvo pareikštas kaltinimas ir ji nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o viena iš pagrindinių teisiamojo teisių yra teisė žinoti, kuo jis kaltinamas (BPK 22 str. 3 d.). Dėl šios priežasties jis turėjo galimybę gintis tik nuo jam pareikšto kaltinimo, o ne nuo to kaltinimo, už kurį yra nuteistas. Dėl to daro išvadą, kad, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 255 str. ir 256 str. nuostatas, kadangi dėl jo priėmė nuosprendį pagal kaltinimą, kuris pagal faktines aplinkybes iš esmės skiriasi nuo kaltinimo, dėl kurio jis buvo atiduotas teisti ir tuo perėmė valstybinio kaltintojo (prokuroro) funkcijas, kas yra nebūdinga teismui, t. y. teismas tapo šališkas jo atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl sukurstymo kitus asmenis disponuoti psichotropinėmis medžiagomis (jas gabenti ir perduoti) grindžia iš esmės tik telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose bei pokalbių suvestinėse užfiksuotais telefoniniais pokalbiais, tačiau jų pagrindu galima daryti tik spėjimus ir prielaidas, kad jis galėjo tai padaryti. O pagal BK 24 str. 5 d. nuostatą kurstytoju laikomas asmuo, vienokiu ar kitokiu būdu palenkęs kitą asmenį padaryti nusikalstamą veiką, tačiau bet kokiu atveju kurstyti galima tik aktyviais veiksmais. Iš minėtų telefoninių pokalbių turinio jokiu būdu negalima daryti kategoriškų išvadų, kad jis, būdamas suimtas, galėjo aktyviais veiksmais sukurstyti kitus asmenis padaryti nusikalstamas veikas ir tuo labiau pasikėsinti įgyti konkretų (0,351 gramo) kiekį psichotropinės medžiagos – amfetamino. Todėl teismo priimtas nuosprendis dėl jo nėra pagrįstas išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, todėl pagal visuotinai pripažįstamą nekaltumo prezumpcijos principą, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka.
Nuteistasis G. A. savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 260 str. 1 d. Teismas įrodymus įvertino netinkamai ir atsižvelgė į pareigūnų vidinį įsitikinimą, o neatsižvelgė į baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nesilaikė BPK 20 str. reikalavimų, ir vadovavosi 2007-08-23 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų protokole užfiksuotais jo pokalbiais su Ž. S. , kuris neduoda informacijos, kuri patvirtintų tariamą jo, G. A. , kaltę, taip pat 2007-08-24 asmens parodymo atpažinti iš jo nuotraukos protokolu, kuriame užfiksuota, kad K. S. atpažįsta jį kaip asmenį, dalyvavusį pokalbyje su Ž. S. dėl amfetamino slėpimo ir siuntinio pristatymo bei liudytojo Ž. S. parodymais, kuriam perklausius daromus telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės įrašus ,,susidarė įspūdis, kad narkotines medžiagas įgijo K. S. , 2007-06-28 perdavė G. A. , kurias jis palaikė per naktį, o 2007-06-29 K. S. su G. A. narkotikus supakavo, o M. Š. , jo nuomone, stebėjo“. Šie įrodymai nepatvirtina duomenų, jog jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Be to, liudytojo Ž. S. parodymus reikėtų vertinti kritiškai, nes jis, duodamas parodymus teismui, pateikė savo subjektyvią nuomonę, o ne pateikė objektyvių duomenų. Nurodo, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės padaryti įrašai patvirtina, kad jo kartu su K. S. , kuris bandė atplėšti kavos pakelį ir paslėpti amfetaminą, nebuvo. O 2007-06-29 13:41:25 įrašas Nr. 2093 patvirtina, jog jis nelaikė amfetamino, nes jame užfiksuota, kad Ž. S. paklausus, ar ,,galva“ (M. M. ) jau nupirko (amfetaminą), K. S. atsakė, kad ,,dabar važiuosim“. Vienintelis veiksmas, kurį jis, G. A. , atliko – kitų asmenų nupirktus produktus paėmė iš maisto prekių parduotuvės ,,IKI“ ir perdavė K. S. . Be to, teismas neįvertino kitų asmenų – M. Š. , K. S. ir Ž. S. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu, kuriuose jie netvirtino ir net neigė, jog jis dalyvavo nusikalstamoje veikoje – įsigyjant, laikant ir platinant psichotropines medžiagas – amfetaminą. Mano, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas ne iki galo ir nevisapusiškai, neatlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai – nepaimti pirštų pėdsakai nuo kavos pakelio, kuriame buvo sudėtas amfetaminas, ir neatliktas daktiloskopinis tyrimas, kuris galėtų duoti objektyvią ir neginčijamą išvadą, kas galėjo paslėpti amfetaminą kavos pakelyje ir tokiu būdu teismui būtų atsiradusi galimybė priimant nuosprendį vadovautis objektyviais ir nenuginčijamais duomenimis, o ne subjektyviais liudytojų parodymais ir išvadomis.
Nuteistasis K. S. savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti dėl jo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 260 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Mano, kad teismo padarytos išvados dėl jo kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra padarytos spėliojimų ir prielaidų pagrindu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu psichotropinės medžiagos – amfetamino įgijimą iš kaltinimo jam pašalino, konstatuodamas, kad ,,K. S. ir G. A. neteisėtai gabeno ir laikė psichotropines medžiagas, turėdami tikslą jas platinti, t. y. perduoti į areštinę Ž. S. .“ Be to, reikšminga yra teismo padaryta išvada, kad ,,Ž. S. savo aktyviais veiksmais, t. y. skambindamas mobiliuoju telefonu K. S. , G. A. bei M. Š. , inicijavo ir tyčia sukurstė juos įvykdyti konkrečią nusikalstamą veiką, būtent M. Š. neteisėtai įgyti, gabenti ir laikyti, o K. S. ir G. A. – neteisėtai gabenti ir laikyti psichotropinę medžiagą, turint tikslą ją platinti – perduoti jam su siuntiniu į areštinę“. Tokios teismo padarytos išvados prieštarauja viena kitai, o pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuosprendyje neturėtų būti nepašalintų ir neaptartų prieštaravimų. Iš nuosprendžio nėra aišku, už kokius nusikalstamus veiksmus (objektyvioji nusikaltimo pusė) jis yra nuteistas ir kokie duomenys, teismo pripažinti įrodymais, tai patvirtina. Iš byloje esančio 2007-06-18 telefoninio pokalbio tarp jo, K. S. ir Ž. S. matyti, kad pastarasis paprašė jo gauti ,,amfos“ ir jis atsakė, kad gali pabandyti. Tačiau šio Ž. S. prašymo jis neįvykdė, kadangi turi didelę šeimą, augina keturis mažamečius vaikus ir, žinodamas apie gresiančią griežtą atsakomybę už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, pats savanoriškai atsisakė įvykdyti šį prašymą, todėl jam turėtų būti taikoma BK 23 str. 1 d. Tai, kad jis savanoriškai atsisakė įgyti psichotropinę medžiagą, nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nuosprendžiu pašalindamas šią aplinkybę iš kaltinimo. O teismui pripažinus, jog jis minėtos psichotropinės medžiagos neįgijo, nėra jokio teisinio pagrindo jį pripažinti kaltu dėl šios medžiagos gabenimo ir perdavimo M. Š. . Iš teismo padarytos išvados neabejotinai matyti, kad jis yra nuteistas už tai, kad neteisėtai kartu su G. A. tik gabeno ir perdavė M. Š. psichotropinę medžiagą, tačiau dėl tokios nusikalstamos veikos jam nebuvo pareikštas kaltinimas ir jis nebuvo perduotas nagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl šios priežasties jis turėjo galimybę gintis tik nuo jam pareikšto kaltinimo, o ne nuo to, už kurį yra nuteistas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo išvadose jo veiksmai įvardijami daugiskaita, t. y., kad jam inkriminuojami veiksmai (objektyvioji nusikaltimo pusė) įvardijami ne kaip jo konkrečiai padaryti, bet kaip bendrai jo ir G. A. vartojami vartojamos žodžių formos: ,,bendraudami“, ,,vykdydami“, ,,gabendami“, ,,perduodami“, ,,susitardami“, todėl nėra aišku, už kokius konkrečius jo nusikalstamus veiksmus jis yra nuteistas. Todėl, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 256 str. nuostatas, nes dėl jo priėmė nuosprendį pagal kaltinimą, kuris pagal faktines aplinkybes iš esmės skiriasi nuo kaltinimo, dėl kurio jis buvo atiduotas teisti ir tuo perimdamas valstybinio kaltintojo (prokuroro) funkcijas, kas yra nebūdinga teismui, t. y. daro jį šališką dėl jo. Pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (jų gabenimu ir perdavimu) grindžia iš esmės tik telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokoluose bei pokalbių suvestinėse užfiksuotais telefoniniais pokalbiais. Tačiau šių pokalbių pagrindu galima daryti tik spėjimus ir prielaidas, kad jis galėjo disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, bet jokiu būdu ne kategoriškas išvadas, nes šie pokalbiai neįrodo nei psichotropinių medžiagų gabenimo kiekio, vietos, laiko ir kitų aplinkybių, nei jų perdavimo ir tuo labiau konkrečių jo veiksmų.
Nuteistasis M. Š. savo apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2008-05-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, neatitinkamai išspręsti ir kiti nuosprendžio klausimai. Nuteistasis skunde nurodo, kad visiškai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą. Mano, kad ši baudžiamoji byla yra akivaizdžiai ,,sufabrikuota“ ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo iškraipomi, jam darytas fizinis ir psichologinis spaudimas, dėl to jis buvo priverstas žalotis. Pažymi, kad šį nusikaltimą įvykdė kito asmens prašomas, neturėjo jokių pasipelnymo tikslų. Sutikęs įgyvendinti šį prašymą, nepagalvojo apie galimas pasekmes, savo veiksmais nenorėjo sukelti jokių neigiamų padarinių. Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nebuvo įvykdytas iki galo, be to, nepadaryta jokios žalos visuomenei.
Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas dėl visų nuteistųjų kaltės, įrodymus vertino nepažeidžiant BPK reikalavimų, nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nuosprendžio. Faktiškai nuteistųjų kaltė yra grindžiama telefoninių pokalbių analize, tačiau ir to pakako priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo buvo priimtos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys, taigi leistinumo prasme tai yra tinkamas įrodymų šaltinis.
Kaip matyti iš telefoninių pokalbių, amfetamino perdavimui Ž. S. buvo iš anksto ruošiamasi, tuo tikslu buvo derinami veiksmai tarp nuteistųjų.
Telefoniniu pokalbiu Nr. 930 jau 2007-06-18 Ž. S. prašė K. S. gauti amfetamino, o jis atsakė, kad pabandys gauti (b. l. 154–155, t. 1). Iš pokalbių Nr. 956, 961, 964 galima suprasti, jog eina kalba apie amfetamino gavimą ir perdavimą. Pokalbiu Nr. 1009 yra užfiksuota, jog K. S. susitarė su nenustatytu vyriškiu nupirkti 5 g amfetamino už 120 Lt. Pokalbiu Nr. 1110 yra nustatyta, jog K. S. amfetamino nepaėmė šiandien, o paims rytoj. Pokalbiu Nr. 1138 tarp Ž. S. ir K. S. nustatyta, jog K. S. praneša, kad yra paėmęs amfetaminą, kakavinį geltonos spalvos, naujai atsiradusio. Iš pokalbio Nr. 1140 matyti, kad Ž. S. pataria K. S. amfetaminą sudėti kavos pakelyje, o K. S. praneša, kad dar galima amfetaminą sudėti į kavą „Trys viename“, beje, taip vėliau ir buvo padaryta, būtent šios kavos įpakavime ir buvo aptiktas amfetaminas. O pokalbiu Nr. 1190 praneša, jog sugalvojo įdėti amfetaminą į kavos pakelį „Trys viename“, kurį įdės į bendrą pakuotę, kurioje yra 50 ar 20 tokių pat kavos pakelių. Tokia pat konsultacija dėl amfetamino įpakavimo vyksta pokalbyje Nr. 1191. Iš pokalbio Nr. 1212 matyti, jog K. S. nutarė supakuoti amfetaminą automobilyje, o Ž. S. patarė nusipirkti „Super“ klijų. Pokalbiu Nr. 1224 K. S. pasakė Ž. S. , jog jie praplėšė vieną kavos pakelį „Trys viename“, nukratė kavą, „tą“ (amfetaminą) su visu maišiuku įdėjo į vidų tam, kad pagal svorį nesiskirtų nuo kitų pakelių ir po to gražiai užklijavo. Telefono žinute Nr.1233 K. S. pranešė Ž. S. „Viskas perdavėm“. 2007-06-29 13 val. 47 min. G. A. paskambino K. S. ir susitarė, kad jis (G. A. ) privažiuos prie parduotuvės „Maxima“. 2007-06-29 14 val. 18 min. K. S. paskambino M. M. ir pranešė, jog blogai atplėšė kavos pakuotę. M. M. patarė nupirkti naują. 14 val. 20 min. K. S. paskambino Ž. S. ir pranešė, jog įdės amfetaminą į majonezą, nes blogai atplėšė (kavos pakuotę). Atplėšti taip, kaip atplėšė praėjusį kartą, nepavyko – susiplėšė pakelis. K. S. pasiūlė kavos pakelius (tarp jų ir tą, kuriame įdėtas amfetaminas) į siuntinį sudėti palaidus. Ž. S. dar pasiteiravo, kas neš siuntinį, K. S. atsakė, kad nežino. 2007-06-29 14.40 val. Ž. S. paskambino K. S. ir pastarasis pasakė, kad „viską sutvarkė“, tik „nėra kam nešt“. Ž. S. paprašė telefoną perduoti G. A. . Ž. S. pasakė, kad siuntinį tegul neša „M.“ ( M. Š. ). G. A. pasakė, kad duos pasikalbėti su „M.“, tegul Ž. S. pats jam pasako. Ž. S. susitarė su M. Š. dėl siuntinio perdavimo. Paskui telefoną paėmė K. S. , kuris pranešė, kad viskas yra paruošta, tik nežino, kas neš. Ž. S. pasakė, kad neš M. Š. , tik patarė, kad jie paskubėtų, nes siuntinius penktadieniais priima iki 15 val. Vėliau telefoną paėmė G. A. , kuriam buvo patarta paskubėti M. Š. nešti greičiau siuntinį. G. A. pasakė, kad dar reikia nuvažiuoti į parduotuvę (turima galvoje paimti suruoštą siuntinį su maistu, prie kurio pridės kavos pakelius, viename iš kurių bus paslėptas amfetaminas). Iš paminėtų pokalbių galima daryti išvadą, kad tiek G. A. , tiek K. S. žinojo apie amfetamino perdavimą, maža to, jie amfetaminą paruošė ir įdėjo į siuntinį, kurį vėliau nunešė M. Š. (K. S. pats pranešė Ž. S. , kad amfetaminas yra paruoštas perdavimui, G. A. važiavo į parduotuvę paimti siuntinio, į kurį paskui įdėjo paruoštą amfetaminą ir perdavė siuntinį M. Š. .). Pabrėžtina tai, jog G. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su Ž. S. jis telefonu nebendravo, tačiau tai paneigia paminėti telefoniniai pokalbiai, perklausytų telefoninių įrašų negalėjo paaiškinti (b. l. 56–58, 62–63, t. 2).
BK 23 str. 1 d. yra numatyta, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Byloje yra tikrai užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp Ž. S. ir K. S. , iš kurio matyti, jog K. S. atsisakė nešti siuntinį, nes turi vaikų. Tačiau taip pat yra aišku, jog būtent K. S. ir G. A. perdavė siuntinį M. Š. , kuris ir pristatė jį į areštinę. Tai yra užfiksuota K. S. telefoniniuose pokalbiuose. Antai 14.55 val. K. S. paskambino Ž. S. ir pasakė, kad jo „nešikai“ yra apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Taip pat pasakė, kad jis pats nenorėjo nešti siuntinio, nes turi vaikų, pasakė, kad jis pats viską padarė, užklijavo, turėtų praeiti (turima galvoje siuntinys su amfetaminu). Taigi tokie veiksmai (siuntinio su amfetaminu perdavimas kitam asmeniui, turint tikslą jį perduoti) negali būti laikomu savanorišku atsisakymu nuo nusikaltimo padarymo. Charakteringas ta prasme yra K. S. 2007-06-29 telefoninis pokalbis Nr. 1336 su I. S. , kuriame jis informuoja ją, jog siuntinio šiandien perduoti nepavyko, o I. S. paklausus, kas už tai bus, K. S. atsakė, jog Ž. S. neva nieko nežinojo, o atsakomybė gresia tik tam „pacaniukui (M. Š. ). Kitą dieną vykusiame pokalbyje Nr. 1358 K. S. taip pat konsultuoja I. S. , jog Ž. S. nieko nebus, jeigu „M.“ (M. Š. ) nepasakys, jog Ž. S. liepė jam nešti siuntinį su amfetaminu. Tai reiškia, kad K. S. domėjosi siuntinio su amfetaminu perdavimu, ne tik žinojo, kas vyksta, bet dar ir konsultavo, kaip reikia elgtis, o tai su savanorišku atsisakymu nuo nusikaltimo padarymo nėra susiję.
Apeliaciniuose skunduose atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuosprendžio nustatomoji dalis skiriasi nuo kaltinamojo akto, tačiau tai neatitinka tikrovės. Teismas nustatomojoje nuosprendžio dalyje išdėstė K. S. ir G. A. veiksmus – jie veikdami bendrai, vykdydami susitarimą su Ž. S. , paslėpė amfetaminą kavos pakelyje, o vėliau Ž. S. nurodymu ją perdavė M. Š. . BPK 305 str. 1 p. yra nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, o BPK 305 str. 1 d. 3 p. reikalauja, jog dar būtų nurodomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Apylinkės teismas nuosprendžiui keliamų reikalavimų nepažeidė. Tai, kad nuosprendyje išdėstant ir kvalifikuojant G. A. ir K. S. nusikalstamą veiką neliko nustatytos aplinkybės – psichotropinės medžiagos įgijimo, kuri buvo jiems inkriminuojama kaltinamajame akte, nereiškia, kad jis žymiai skiriasi nuo kaltinamojo akto ir yra nesuprantamas. Tiek psichotropinės medžiagos gabenimas, tiek ir laikymas yra neįmanomas be pradinio veiksmo – įgijimo. Tai, kad nuosprendyje nebuvo ryškiau akcentuotas psichotropinės medžiagos įsigijimas, laikytina tik nežymiu jo trūkumu, nekeičiančiu nuosprendžio esmės. Kita vertus, BPK reikalavimai, keliami nuosprendžiui, nereikalauja, jog būtų mechaniškai atkartojamas kaltinamasis aktas. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies yra ir taip aišku, jog tiek G. A. , tiek K. S. buvo įgiję amfetaminą, kadangi jie jas paslėpė, užklijuodami kavos pakuotėje.
Apylinkės teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje aiškiai nurodė, kad Ž. S. iki 2007-06-29, būdamas Klaipėdos m. VPK areštinėje, periodiškai skambindamas mobiliojo ryšio telefonu K. S. , G. A. , turėdamas tikslą įgyti narkotinių bei psichotropinių medžiagų, įkalbėjo pastaruosius ir taip juos sukurstė paslėpus siuntinyje jam į areštinę atnešti minėtų medžiagų. 2007-06-29, apie 14.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, K. S. ir G. A. ne mažiau kaip 1,867 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,351 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, paslėpė užklijuodami gamyklinėje tirpios kavos „3in1“ pakuotėje. 2007-06-29 14.40 val. Ž. S. , paskambinęs K. S. su G. A. ir, šiems atsisakius nešti siuntinį su paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis, įkalbėjo ir taip sukurstė M. Š. , atgabenti minėtas medžiagas. 2007-06-29, apie 15.40 val., minėtą tirpios kavos pakuotę su paslėpta psichotropine medžiaga M. Š. atgabeno į Klaipėdos m. VPK areštinę, adresu Jūros g. 1, Klaipėda, kur apie 15.45 val. patikros metu ją rado ir paėmė policijos pareigūnai. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas išvardino visas aplinkybes, kurias ir reikėjo nurodyti aprašant Ž. S. nusikalstamą veiką (paminėta, kad kurstymas, siekiant įgyti psichotropines medžiagas pasireiškė telefoniniais pokalbiais su K. S. , G. A. ir M. Š. ). Nepagrįstai teigiama, jog nėra aišku, už kokius veiksmus jis yra nuteistas. Savo struktūra nuosprendžio aprašomoji dalis nesiskiria nuo kaltinimo. Telefoninių pokalbių turinį apylinkės teismas išanalizavo ir savo išvadas išdėstė nuosprendyje. Iš telefoninių pokalbių, kuriuos analizavo apylinkės teismas ir kurie yra paminėti kolegijos, yra visai aišku, jog grupės dalyviai, nuolat bendraudami su Ž. S. , derino savo veiksmus iki menkiausių smulkmenų (nuolat tariamasi, kaip turi būti įpakuotas, kas nuneš siuntinį, beje, pats Ž. S. pataria, jog tos misijos imtųsi M. Š. , pranešama, jog vieną kartą jo nepavyko įpakuoti, ir t. t.), todėl kolegija grįsdama Ž. S. kaltę daugiau nesikartoja.
Nuteistasis G. A. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas vadovavosi telefoninių pokalbių įrašais, kurie nepatvirtina jo dalyvavimo perduodant siuntinį su amfetaminu Ž. S. . Tačiau būtent šie įrašai, o ne subjektyvūs policijos pareigūno Ž. S. , kaip teigiama apeliaciniame skunde, parodymai atspindi, jog ir G. A. dalyvavo ruošiant siuntinį su amfetaminu. Jau 2007-06-15 G. A. telefonu Ž. S. pranešė, kad nesvarbu, ką grąžino, amfetaminas yra grąžintoje siuntinio dalyje, o įdėjo amfetaminą į majonezą (b. l. 110, t.1). 2007-06-16 telefoninio pokalbio metu G. A. klausė Ž. S. , „kaip amfa“, be to, pasiguodžia, kad labai sunkiai surado žmogų, kuris perduotų amfetaminą, taigi galima daryti išvadą, jog jis dalyvavo perduodant amfetaminą Ž. S. – reikėjo surasti asmenį, kuris nekeltų įtarimo ir perduotų siuntinį su paslėpta psichotropine medžiaga (b. l. 145–149, t.1).
2007-06-29 10 val. 5 min. pokalbiu Nr. 1269 G. A. I. S. pranešė, kad galės nunešti siuntinį Ž. S. į areštinę, I. S. pasiūlė atvažiuoti pas ją į darbą, ji yra viską nupirkusi, tereikia paimti ir nuvežti (b. l. 113). O pokalbiu Nr. 1288, vykusiu tos pačios dienos 14 val. 09 min., G. A. pasakė I. S. , kad dabar jis važiuoja su „K.“ ( K. S. ) ir tuojau atvažiuos pas ją, vadinasi, G. A. su K. S. buvo kartu ir dalyvavo paimant siuntinį (b. l. 114). Apylinkės teismas, išanalizavęs telefoninius pokalbius, pagrindė G. A. kaltę ir tuo, kad K. S. , šnekėdamas telefonu su M. M. bei Ž. S. ir sakydamas, jog atplėšė kavos pakelį, plėš dar vieną, kad jau viską sutvarkė, minėtus veiksmažodžius vartojo daugiskaitos forma: „atplėšėm“, „plėšėm“, „sutvarkėm“, apie pirmą atplėštą pakelį M. M. pranešė, nepraėjus nė 10 minučių po to, kai G. A. I. S. pasakė su K. S. važiuojantis pas jį į namus, tai rodo, kad amfetaminą, būdami G. A. namuose, kavos pakelyje slėpė abu: G. A. ir K. S. . Pagrįsta yra teismo išvada dėl M. Š. parodymų vertinimo. Apylinkės teismas pagrįstai M. Š. parodymais apie amfetamino ruošimą perdavimui nesivadovavo, kad M. Š. parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai: teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad 2007-06-29 pirktą amfetaminą paslėpė automobilyje, ikiteisminio tyrimo metu – kad amfetaminą pirko 2007-06-28, o kavoje jį paslėpė bute, (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje. M. Š. , taip pat Ž. S. parodymus apie tai, kad amfetaminą kavoje paslėpė M. Š. , teismas pagrįstai vertino kaip siekį padėti K. S. bei G. A. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau po to, kai amfetamino nepavyko perduoti Ž. S. , tiek K. S. , tiek ir G. A. domėjosi tolesne įvykių tėkme. Po to, kai amfetaminas buvo sulaikytas, 21.08 val. K. S. paskambino L. U. , telefoną perėmė G. A. ir jam pranešė, kad „ten užlūžo“. K. S. patarė, jog G. A. perduotų M. Š. , kad reikia sakyti, jog kažkas priėjo ir paprašė už 20 litų perduoti siuntinį. Taigi galima spręsti, kad tiek K. S. , tiek ir G. A. netgi derino veiksmus po to, kai siuntinys su amfetaminu jau buvo sulaikytas, o tokie veiksmai tik dar labiau pagrindžia G. A. ir K. S. kaltę ir nėra susiję su savanorišku atsisakymu nuo nusikaltimo.
Tai, kad nuteistasis M. Š. nusikaltimą padarė kito asmens paprašytas, nepašalina jo atsakomybės. Skunde teigiama, jog byla yra „sufabrikuota“, tačiau kuo tai pasireiškė, nenurodoma, todėl kolegija į tokį skundo argumentą neatsako. Priešingai, išnagrinėjusi bylą, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismas rėmėsi leistinais įrodymais, juos vertino laikydamasi BPK 20 str. numatytų reikalavimų. Nuteistasis M. Š. padarė sunkų nusikaltimą neišnykus teistumui, dėl padarytos veikos nesigaili, nebuvo atviras, todėl teismas jam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nepaisydamas šių aplinkybių teismas skyrė jam už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra net mažesnis už bausmės vidurkį, o galutinį subendrintos bausmės dydį lėmė tai, kad jis padarė naują nusikaltimą neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Maža to, teismas turėdamas teisę visiškai sudėti paskirtas bausmes, taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą, taigi ir paskirta subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistųjų G. A. , Ž. S. , K. S. ir M. Š. apeliacinius skundus atmesti.