Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ atstovams Ingridai Sitnikienei ir advokatui Drąsučiui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį ir patikslintą ieškinio pareiškimą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis, vidutinio darbo užmokesčio už nesavalaikį atsiskaitymą, neturtinės žalos, palūkanų priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Švarinta“ priešieškinį dėl permokos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ atstovai Ingrida Sitnikienė ir advokatas Drąsutis Narmontas su ieškovės ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti, o atsakovo priešieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Atsakovo atstovė I.Sitnikienė paaiškino, kad tuo metu, kai ieškovė dirbo pas atsakovą, I.Sitnikienė dirbo UAB „Švarinta“ klientų aptarnavimo vadove. Sąskaitų išleidimas įėjo į L. M. pareigas, nes šias funkcijas atliko ir ankščiau dirbęs vyriausias buhalteris. I.Sitnikienės teigimu, 2006-10-02 d. UAB „Švarinta“ dirbo vienas vyr. finansininkas, pavasarį buvo priimta dar viena buhalterė G. J., kurią priėmė į darbą dėl to, kad L. M. nespėdavo atlikti darbo. I.Sitnikienė UAB „Švarinta“ direktore tapo 2008-09-29 d. Atsakovo darbuotojai Ž. G. tikrinant buhalterinius dokumentus buvo nustatyta, kad ieškovei buvo išmokėta permoka. Telefonu informavus ieškovę apie permoką, ši ją sutiko grąžinti, tačiau nesulaukus ieškovės skambučio, I.Sitnikienė išsikvietė L. M. į įmonę, kur I.Sitnikienė kalbėjosi su ieškove dėl permokos. Vėliau ieškovė neatsiliepdavo į atsakovo atstovės skambučius, todėl jai buvo išsiųstas registruotas laiškas, dar vėliau – pretenzija dėl permokos grąžinimo. Sužinojus, kur dirba ieškovė, vasario mėnesio pradžioje I.Sitnikienė nuėjo į S.Daukanto mokyklą, kreipėsi į budintį, kuris pagal ten esančią tvarką nukreipė pas mokyklos direktorių. I.Sitnikienei paprašius leisti jai pasikalbėti su L. M., mokyklos direktorius iškvietė ieškovę pas save į kabinetą ir pokalbio metu pats nepasišalino, tam neprieštaravo pati L. M.. Atstovės I.Sitnikienės teigimu, kabinete buvo kalbama apie sąskaitybos klaidas, mokyklos direktorius ir L. M. paprašė pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad yra 1300 Lt permoka. Todėl, I.Sitnikienės teigimu, atsakovas vasario 12 d. išsiuntė pranešimus į S.Daukanto mokyklą. Atsakovo atstovė su ieškovės reikalavimu priteisti jai 20000 Lt sumą nesutinka, nes neturtinė žala ieškovei padaryta nebuvo. Su ieškovės reikalavimu priteisti jai išmokas už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis atsakovo atstovė taip pat nesutinka, nes ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji dirbo viršvalandinį darbą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti išmokas už darbą poilsio dienomis ir viršvalandžius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė L. M. pagal tarp šalių 2006 m. spalio 2 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį Nr. 255 buvo priimta pas atsakovą UAB „Švarinta“ dirbti vyr. finansininke (t. 1, b.l. 52-55). Darbo sutarties 5 punktu buvo nustatyta 8 val. darbo dienos trukmė, o darbo sutarties 3 punktu darbdavys įsipareigojo ieškovei mokėti 1300,00 Lt atlyginimą. Darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2008-07-11 pagal LR DK 127 str. 1 d. darbuotojo prašymu. Ieškovė nurodė, kad šalių žodiniu susitarimu ieškovei buvo nustatytas 2700,00 Lt atlyginimas atskaičius mokesčius. Šios aplinkybės neginčijo atsakovo atstovai, be to, šią aplinkybę patvirtina L. M. asmens kortelė (t. 1, b.l. 38), iš kurios matyti, kad 2008 m. sausio – birželio mėnesiais ieškovei buvo priskaičiuotas 2701,34 Lt atlyginimas, atskaičius mokesčius. Ieškovė L. M. pateikė darbo poilsio dienomis ir viršvalandžių paskaičiavimo už 2008 metus lentelę (t. 1, b.l. 109), kurioje nurodyta, kad 2008 m. birželio mėnesį ji dirbo 60 val. viršvalandžių bei 5 poilsio dienas, o 2008 m. liepos mėnesį ji dirbo 21 val. viršvalandžių bei 2 poilsio dienas, todėl atsakovas neišmokėjo ir liko skolingas ieškovei 4089,25 Lt išmokų už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis. Šią aplinkybę ieškovė patvirtino paaiškinimo metu, be to, konkrečiai nurodė jos UAB „Švarinta“ 2009 m. birželio-liepos mėnesiais dirbtas poilsio dienas, bei dienas, kuomet ji dirbo viršvalandžius. Liudytojai G. J. ir D. Š. taip pat parodė, kad UAB „Švarinta“ vyr. finansininkė L. M. dirbo darbe viršijant darbo laiko trukmę, tačiau, kaip nurodė liudytoja G. J., priklausomai nuo didėjančios darbo apimties, buvo didinamas darbo užmokestis. Ir nors šios liudytojos teigimu, su ja už padidėjusį darbo krūvį darbdavys UAB „Švarinta“ neatsiskaitė, aplinkybės, jog buvo neatsiskaityta ir su ieškove L. M., ši liudytoja nenurodė. Priešingai, pati ieškovė L. M. paaiškinimo metu nurodė, kad 2700 Lt atlyginimas, atskaičius mokesčius, jos ir atsakovo buvo sutartas įskaitant apmokėjimą už padidėjusį darbo krūvį. L. M. paaiškinimas, jos asmens kortelė (t. 1, b.l. 38) patvirtina, kad būtent 2701,34 Lt atlyginimas, atskaičius mokesčius, L. M. ir buvo mokamas.

Viršvalandinis darbas yra darbas, dirbamas virš nustatytos darbo trukmės (DK 150 str. 1 d.). Darbuotojo dirbamas darbas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę teisiškai pripažįstamas viršvalandiniu darbu, jeigu jis atliekamas darbdavio nurodymu arba su darbdavio žinia. Kadangi viršvalandžiai yra normalios darbo laiko trukmės išimtis, jie paprastai yra draudžiami ir gali būti darbdavio reikalavimu atliekami tik išimtinais atvejais, kurie numatyti LR DK 151straipsnyje (DK 150 str. 2 d.). Dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti savo įsakymu (nurodymu). Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (DK 147 str. 6 d.). Juose turi būti žymima ir viršvalandinio darbo trukmė bei kiti nukrypimo nuo nustatyto įprastinio (normalaus) darbo laiko režimo atvejai. Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių (t. 1, b.l. 61-74) matyti, kad juose nėra žymų apie tai, kad ieškovė būtų dirbusi pas atsakovą viršvalandinį darbą. Įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių (t. 1, b.l. 141-151) 4.2 punkte nustatyta, kad buhalterės darbas virš nustatytos darbo dienos trukmės nelaikomas viršvalandiniu darbu. Kaip jau buvo minėta, įstatyme yra numatyti išimtiniai atvejai, kuomet yra leidžiamas viršvalandinis darbas (LR DK 151 str.), ieškovės UAB „Švarinta“ dirbtas darbas viršijant nustatytą darbo laiko trukmę nurodytiems atvejams nepriskiriamas. Teismas nesutinka su ieškovės atstovės argumentu, jog atsakovo įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.2 punktas prieštarauja įstatymui, nes ir LR DK 150 str. 5 dalis nustato, kad viršvalandiniu darbu nelaikomas administracijos pareigūnų darbas, viršijantis nustatytą darbo trukmę, tokių pareigūnų sąrašas gali būti nustatomas ir darbo tvarkos taisyklėse. Be to, UAB „Švarinta“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (t. 1, b.l. 61-74) tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovės darbas viršijant nustatytą darbo trukmę nebuvo laikomas viršvalandiniu, todėl ir nebuvo pažymėtas žiniaraščiuose. Nepagrįstas ieškovės atstovės argumentas, jog Įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklių 4.2 punktas patvirtina aplinkybę, jog ieškovė dirbo viršvalandinius darbus, nes čia įtvirtinta priešinga nuostata - net ir atsakovei dirbant viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, toks darbas nelaikomas viršvalandiniu. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojos D. L. teigimu, dirbant UAB „Švarinta“ vyr. finansininke 8 val. darbo dieną, su darbo krūviu susitvarkyti yra įmanoma.

Todėl įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad darbuotojo buvimo darbe viršijant darbo laiko trukmę faktas, nors galimai ir susijęs su darbo funkcijų atlikimu, pats savaime nereiškia viršvalandinio darbo, jeigu taip elgiamasi ne pagal darbovietėje nustatytą tvarką, todėl tokiu atveju neatsiranda ir darbdavio pareiga apmokėti už tokį buvimą darbo vietoje kaip už viršvalandinį darbą. Teismas laiko, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ji darbdavio UAB „Švarinta“ direktoriaus nurodymu 2008 m. birželio-liepos mėnesiais dirbo viršvalandžius, todėl jos reikalavimas dėl išmokų už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio dienomis priteisimo, o taip pat išvestinis reikalavimas dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio už nesavalaikį atsiskaitymą priteisimo atmestini.

Dėl priešieškinio reikalavimo.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 224 str. 3 dalis leidžia išieškoti iš darbuotojo jam permokėtas sumas, jeigu tai įvyksta dėl skaičiavimo klaidos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąvoką „skaičiavimo klaida“ aiškina kaip sąskaitybos klaidą, kas reiškia ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu, ir toks aiškinimas atitinka tiek Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, tiek ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų reikalavimus (LR CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002). Išieškoti iš darbuotojo jam permokėtas sumas leidžia ir LR CK 6.241 str. 1 d. 4 p., jeigu gavėjas veikė nesąžiningai arba buvo padarytos sąskaitybos klaidos. Remiantis LR CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu bei 178 str. apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarka, darbdavys, reiškiantis reikalavimą dėl permokėtų sumų priteisimo iš darbuotojo, privalo įrodyti ne tik permokos faktą, bet ir aplinkybę, jog permoka susidarė dėl skaičiavimo klaidos.

Iš uždarosios akcinės bendrovės sąskaitos išrašo (t. 1, b.l. 39) matyti, kad 2008-02-15 d., 2008-03-19 d. 2008-04-28 d., 2008-05-15 d., 2008-06-12 d. ieškovei mokėjimo pavedimais kiekvieną kartą buvo pervesta po 2701,34 Lt, tai yra, ieškovei priskaičiuotas, jos asmens kortelėje nurodytas darbo užmokestis. Be to, 2008 m. balandžio 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 249 (t. 1, b.l. 41), pasirašytu pačios vyr. finansininkės L. M., ieškovei L. M. buvo išmokėti 500,00 Lt, kurių išmokėjimo pagrindas nėra pagrįstas jokiais buhalteriniais dokumentais. Be to, iš UAB „Švarinta“ sąskaitos išrašo (t. 1, b.l. 39) matyti, kad 2008-06-30 d. ieškovei L. M. pavedimu buvo pervesti 6000,00 Lt, o 2008-07-11 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 415 (t. 1, b.l. 40) jai buvo išmokėti dar 3055,05 Lt, nors mokėtiną sumą pagal L. M. asmens kortelę sudarė 2701,34 Lt atlyginimas už birželio mėnesį ir 5455,43 Lt atlyginimas už liepos mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, atskaičius mokesčius. Taigi, birželio-liepos mėnesiais ieškovei turėjo būti išmokėta 8156,77 Lt, o iš viso pavedimu ir grynais per kasą buvo išmokėti 9055,05 Lt, tai yra, 898,28 Lt daugiau, nei buvo priskaičiuota. Atsakovo atstovai paaiškinimų metu nurodė, kad tiek 500,00 Lt, tiek ir 898,28 Lt ieškovei buvo išmokėtos be jokio pagrindo, tai yra, dėl sąskaitybos klaidos, pati ieškovė šių lėšų jai išmokėjimo pagrįstumo taip pat neįrodė, teismo posėdžio metu ieškovei nurodžius, jog ji nesutinka su jos asmens kortelėje nurodytu darbo užmokesčio paskaičiavimu, ieškovė detalizuoti, už kokį mėnesį jai buvo neteisingai paskaičiuotas atlyginimas, negalėjo. Be to, pati ieškovė paaiškinimo teisme metu nurodė, jog šalims žodžiu susitarus, jos atlyginimas buvo nustatytas 2700 Lt, atskaičius mokesčius. Ieškovės teigimu, atsakovo nurodyta 1398,31 Lt suma turėtų būti įskaityta kaip išmoka ieškovei už viršvalandžius ir darbą poilsio dienomis, tačiau, kaip teismas konstatavo aukščiau, ieškovei tokio pobūdžio išmoka nepriklauso. Įvertinus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad atsakovas UAB „Švarinta“ be pagrindo ieškovei L. M. 2008 m. balandžio 28 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 249 išmokėjo 500,00 Lt, 2008-07-11 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 415 išmokėjo 898,28 Lt, ir tai įvyko būtent dėl buhalterinės sąskaitybos klaidos, todėl atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 1398,31 Lt permokos iš ieškovės atsakovo naudai priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Dėl ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 20000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti, šį ieškinio reikalavimą ji grindžia tuo, kad atsakovas UAB „Švarinta“ 2009-02-12 d. raštu informavo naująjį ieškovės darbdavį Daukanto vidurinės mokyklos direktorių apie UAB „Švarinta“ reikalavimą ieškovei grąžinti jai permokėtas išmokas, tokiu būdu atsakovas pažeidė LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 str. 1 d., 6 d., Darbo kodekso 47 str. 6 d. nuostatas. Dėl to, kad buvo pažeista ieškovės teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, taip pat buvo paskleisti duomenys apie ieškovę, neatitinkantys tikrovės ir žeminantys jos garbę ir orumą, jog ieškovė pasisavino atsakovo pinigus, ieškovė patyrė didelių išgyvenimų, nervinį stresą, nepasitikėjimo savimi jausmą, pažeminimą prieš kitus, tai yra, neturtinę žalą, kurią ji įvertino 20000 Lt ir prašo priteisti iš atsakovo.

Priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.23, 2.24 straipsniais, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Ginčo dalyku byloje yra asmens garbės ir orumo gynimas, todėl teismas analizuoja įstatyme nustatytus pagrindus, kada turi būti ginami asmens garbė ir orumas (Civilinio kodekso 2.24 str.). Asmens garbė ir orumas pagal LR CK 2.24 str. ginami, kai nustatoma šių faktų visuma: žinių paskleidimo faktas; faktas, jog paskleistos žinios yra apie asmenį, prašantį jas paneigti; faktas, jog paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą; faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės.

Ieškovės ir atsakovo atstovės I.Sitnikienės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas UAB „Švarinta“ 2009-12-19 d. išsiuntė ieškovei L. M. ir Daukanto vidurinės mokyklos, kurioje ieškovė dirbo buhaltere, direktoriui V. K. pranešimą (t. 1, b.l. 5), kuriame nurodė, koks ieškovei buvo priskaičiuotas atlyginimas už 2008 metus, koks jai buvo išmokėtas atlyginimas 2008 metais, bei susidariusi 1398,31 Lt permoka už 2008 metus, o taip pat prašymas L. M. grąžinti darbo užmokesčio permoką. Kartu su pranešimu atsakovas pateikė ieškovei ir direktoriui V. K. atsakovo banko išrašą už 2008 metus (t.1, b.l. 8), kasos išlaidų orderį Nr. 249, 451 (t. 1, b.l. 10, 11), 2008-11-25 d. prašymą Nr. 189 (t. 1, b.l. 35) ir 2009-01-12 d. pretenziją Nr. 02 (t. 1, b.l. 36), ieškovės asmens kortelę už 2008 metus (t. 1, b.l. 6). Nei 2009-02-12 d. pranešime, nei kartu su pranešimu pateiktuose dokumentuose duomenų apie tai, kad ieškovė pasisavino atsakovo lėšas, nėra. Liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad pas jį atvykusi UAB „Švarinta“ direktorė I.Sitnikienė nurodžiusi, kad dėl L. M. padarytos permokos buvo pasisavinti pinigai, tačiau vėliau apklausos metu šis liudytojas nurodė, jog jis neprisimena, ar šio pokalbio su I.Sitnikiene metu buvo pasakyta frazė: „neteisėtai pasisavino permoką“. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, jog ieškovė aplinkybės, kad atsakovas paskleidė apie ją duomenis apie atsakovo lėšų pasisavinimą, neįrodė. Nesant įrodyto informacijos paskleidimo fakto, reikalingo ginant garbę ir orumą, teismas kitų faktų neanalizuoja. Pranešime ir jo prieduose nurodyto fakto, kad ieškovei buvo išmokėta 1398,31 Lt darbo užmokesčio permoka, teisingumą, atsakovas įrodė, tai teismas konstatavo vertindamas atsakovo priešieškinio reilalavimo pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko ieškovės ieškinį dalyje dėl garbės ir orumo gynimo neįrodytu.

Be to, ieškovė nurodo, kad atsakovas, pateikdamas 2009-02-12 d. pranešimą ir jame nurodytus priedus Daukanto vidurinės mokyklos direktoriui V. K., paskleidė duomenis apie ieškovę, dėl ko ieškovė patyrė neturtinę žalą.

LR CK 2.23 straipsnyje detalizuojamas Konstitucijos 22, 24-25 straipsniuose ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintos žmogaus teisės į privatų gyvenimą gynimas civiliniais teisiniais būdais. CK 2.23 str. 1 dalis atspindi Konstitucijos 22 straipsnio nuostatą, kad fizinis asmuo turi teisę į savo privataus gyvenimo neliečiamumą, kas reiškia, kad informaciją apie privatų asmens gyvenimą galima skelbti tik jo sutikimu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 1, b.l. 5, 6, 7, 8, 10, 11, 35, 36) patvirtina, kad atsakovas UAB “Švarinta“, pateikdamas Daukanto vidurinės mokyklos direktoriui V. K. 2009-02-12 d. pranešimą ir jo priedus su dokumentuose nurodyta informacija apie ieškovės pas atsakovą 2008 metais gautą darbo užmokestį, apie jai išmokėtą darbo užmokestį, taip pat pateikdamas ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo medžiagą, iš kurios matyti, kad atsakovas reikalauja ieškovės grąžinti jai išmokėtą darbo užmokesčio permoką, paskleidė duomenis apie ieškovę, neturėdamas ieškovės sutikimo (LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (1996-06-11 d. Nr. I-1374) 2 d. 1 p.) bei pažeidė LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 6 straipsnyje nustatytą duomenų teikimo tvarką. Teismas laiko neįrodyta atsakovo atstovės I.Sitnikienės nurodytą aplinkybę, kad pranešimą ir jo priedus Daukanto vidurinės mokyklos direktoriui atsakovas pateikė ieškovei pokalbio su direktoriumi metu sutikus, nes šios aplinkybės nepatvirtino nei ieškovė, nei liudytojas V. K.. Kadangi asmens duomenys (šiuo konkrečiu atveju – duomenys apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, ieškovės ir atsakovo susirašinėjimo duomenys apie ieškovei permokėtą darbo užmokestį) yra sudėtinė privataus gyvenimo dalis, ši informacija galėjo būti pateikta trečiajam asmeniui nepažeidžiant privataus gyvenimo apsaugą reglamentuojančių teisės normų. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti atsakovo jai padarytą neturtinę žalą, nepriklausomai nuo to, ar ji pasinaudojo LR asmens duomenų apsaugos įstatymo 42 straipsnyje nustatyta atsakovo veiksmų apskundimo tvarka (LR Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 54 str.). LR DK 47 str. 6 d. nuostatų atsakovas šiuo konkrečiu atveju nepažeidė, nes ši įstatymo nuostata nustato darbuotojams ribojimą informaciją, kuri laikoma komercine (gamybine) ar profesine paslaptimi naudoti ne pagal paskirtį ar ją atskleisti tretiesiems asmenims.

Neturtinės žalos dydį privalo įrodyti ieškovė, kuri paaiškino, jog po to, kai UAB „Švarinta“ Daukanto vidurinės mokyklos direktoriui V. K. pateikė pranešimą dėl permokos grąžinimo ir jo priedus, iš direktoriaus pusės atsirado nepasitikėjimas, ieškovės darbovietėje (Daukanto vidurinėje mokykloje) buvo atliekamas auditas. Kokius išgyvenimus ji patyrė dėl to, kad buvo paskleisti duomenys apie ieškovės UAB „Švarinta“ gautą atlyginimą, ieškovė nenurodė. Ieškovės nurodytas aplinkybes apie jos patirtus išgyvenimus dėl paskleistos apie ją informacijos paneigia liudytojo V. K. parodymai. Jis parodė, kad nežino, dėl kurio asmens kaltės ieškovei buvo išmokėta darbo užmokesčio permoka, be to, liudytojo teigimu, po atsakovo pranešimo gavimo V. K. ieškovės atžvilgiu jai vykdant darbines funkcijas tik tapo atsargesnis, tai yra, jis perskaitydavo ieškovės paruoštus dokumentus, kuriuos pasirašydavo. Tačiau ieškovei norint savo noru išeiti iš darbo, direktorius, kaip jis pats nurodė, ją atkalbėdavęs. Iš darbo mokykloje L. M. išėjo savo noru dėl atlikto audito rezultatų ieškovės atžvilgiu. Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, kad ji dėl atsakovo veiksmų paskleidžiant duomenis apie ieškovę patyrė neturtinę žalą, todėl jos ieškinys šioje dalyje atmestinas, be to, kaip išvestinis atmestinas ir reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo iš atsakovo.

Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas žmogaus teises, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, o atsakovo ieškinys tenkintinas pilnai, iš ieškovės atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 66,05 Lt žyminis mokestis (t. 1, b.l. 51) ir 1428,00 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą (t. 1, b.l. 42, 75, 76) (LR CPK 80 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Be to, iš ieškovės valstybei priteistinos 32,30 Lt išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 str., teismas

nusprend ė:

Ieškovės L. M. ieškinį atmesti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ priešieškinį tenkinti ir priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Švarinta“ iš ieškovės L. M. 1398,31 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt aštuonių litų, 31 cnt) permoką, 1494,05 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų devyniasdešimt keturių litų, 05 cnt) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės L. M. valstybei 32,30 Lt (trisdešimt du litus, 30 cent) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.