Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas E. D. a. k (duomenys neskelbtini) pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 8 d., 130² str. ir nubaudė - pagal ATPK 124¹ str. 8d. – 10 Eur bauda, pagal 130² str. - 1300 Eur bauda su G. B. priklausančio automobilio ,,Volvo V50“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. T. V. ATPK 33 str. 2 d. teismas E. D. paskyrė galutinę 1310 Eur baudą su lengvojo automobilio ,,Volvo V50“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) WIN kodas(duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 27 d., apie 4.00 val., V. M. –.(duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vairavo automobilį „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. B., būdamas neblaivus (nustatytas 1,95 promilių girtumas), neturėdamas teisės vairuoti, kai jam jau buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d. Taip pat E. D. nepateikė automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono bei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ginčijamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl byloje konstatuotų E. D. padarytų administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 8 d., bei 130² str., sudėčių bei šių veikų kvalifikavimo. Nors šios aplinkybės ir yra ginčijamos skunde, tačiau skunde keliamas tik skirtos nuobaudos, o būtent sprendimo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti automobilio konfiskavimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymas asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 1158 Eur iki 1448 Eur su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, pagal ATPK 130² str. transporto priemonės konfiskavimas yra kaip privaloma, o ne kaip alternatyvi nuobauda. Bet kuriuo atveju nuobaudos rūšies ir dydžio parinkimas yra bylą nagrinėjančio organo, šiuo atveju teismo, prerogatyva. Apylinkės teismas, skirdamas E. D. baudą su transporto priemonės konfiskavimu, nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes įvertino tinkamai.

Sutinkant, su apylinkės teismo nutarimu, kuriame E. D. pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, darytina išvada, jog žemesnės instancijos teismas

atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis, tame tarpe ir į tai, kad E. D. 2010-2016 metais sistemingai buvo baudžiamas administracine tvarka – iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad asmuo minėtu laikotarpiu iš viso administracine tvarka baustas daugiau nei 15 kartų, iš kurių daugiausia už šiurkščius KET pažeidimus, t.y. ne kartą baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam ir neturint tam teisės (b. l. 4 - 33 ), už kuriuos buvo skirtos administracinės nuobaudos – baudos, įspėjimai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir padarė išvadą, kad šiuo atveju už itin pavojingo pažeidimo padarymą skirtina bauda didesnė nei sankcijoje nurodytas vidutinis dydis su transporto priemonės konfiskavimu.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, aukštesnysis teismas apeliacinio skundo teiginį, kad pirmos instancijos teismas be pagrindo konfiskavo transporto priemonę priklausiančią nuosavybės teise G. B., laiko nepagrįstu. Kaip minėta, 130² str. transporto priemonės konfiskavimas numatytas ne kaip papildoma, o kaip privaloma administracinė nuobauda, kuri skiriama kartu su bauda. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad automobilio savininkas teismo posėdžio metu apylinkės teisme paaiškino, jog kartu su E. D. ir R. K. ,,baliavojo“, išėjo į kiemą parūkyti, pasiimti iš mašinos cigarečių, sėdus į automobilį E. D. sugalvojo nuvažiuoti į kazino. Toliau savo parodymuose teigia, kad E. D. skambino vairuotojui. V. S. gatve, kuomet buvo sustabdyti policijos pareigūnų. Tvirtina, jog automobilį vairavo Donatas, Ernesto draugas, o pastarasis sėdėjo keleivio pusėje priekyje (b. l. 67). Tačiau apylinkės teismui atmetus šią versiją ir dėl minimų administracinių teisės pažeidimų pripažinus kaltu E. D., aukštesnės instancijos teismui remiantis paties G. B. parodymais bei kita byloje esančia medžiaga, nekyla abejonių, jog pastarasis žinojęs, kad savo nuosavybės teise priklausantį automobilį perleidžia vairuoti neblaiviam asmeniui. Todėl nustatęs, jog byloje duomenų apie tai, kad transporto priemonė iš G. B. buvo paimta neteisėtai, prieš jo valią - nėra, apylinkės teismas ir neturėjo pagrindo svarstyti galimybės transporto priemonės nekonfiskuoti ir ją konfiskavo pagrįstai. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Be to, nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad automobilio savininkas, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. būdamas atsakingas už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę ir duodamas ją kitam asmeniui naudotis, prisiima visą su tuo susijusią riziką. Kaip jau minėta anksčiau, duomenų apie tai, kad transporto priemonė iš G. B. buvo paimta neteisėtai, prieš jo valią, byloje nėra, todėl apylinkės teismas, konfiskuodamas ne pažeidėjui, o trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, vadovavosi įstatymo nuostatomis bei aktualia teismų suformuota praktika ir pažeidimų nepadarė. Be to, aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog ATPK 30¹ str. taikymas yra sąlygojamas išskirtinių individualių (sietinų tik su traukiamu atsakomybėn asmeniu) aplinkybių, kurios teisingumo ir protingumo požiūriu akivaizdžiai parodytų būtinumą paskirti mažesnes nuobaudas negu atitinkamose sankcijose numatytos, nustatymu. Tokių aplinkybių, aukštesniojo teismo manymu, šioje byloje nėra, todėl apylinkės teismo nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės savininkas G. B., jeigu jis mano, kad buvo pažeistos jo civilinės teisės, gali ginti jas civilinio proceso tvarka ir kreiptis į teismą prašydamas išieškoti iš kalto asmens jam padarytą turtinę žalą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimo dalis dėl G. B. priklausančios transporto priemonės – automobilio - konfiskavimo yra teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai įvertino byloje esančių aplinkybių visumą ir paskyrė administracinę nuobaudą, kuri nelaikytina neteisinga. Skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarimą nepakeistą ir G. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.