Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-03-06 · Byla Nr. e2KT-41-943/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2019-03-06Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2022-04-04Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-06
Bylos Nr.
e2KT-41-943/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31727-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2KT-41-943/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31727-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1750-819/2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-1750-819/2019 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartyje nurodyta, jog civilinėje byloje Nr. e2-1750-819/2019 ieškovės procesiniu statusu dalyvaujanti Vilija Mikuckienė yra Vilniaus apygardos teismo, t. y. aukštesnės pakopos teismo, vykdančio Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinės veiklos kontrolę ir administracinės veiklos priežiūrą, teisėja, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

Byla perduodama nagrinėti kitos apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui.

Nors nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, kurioms esant byla privalo būti perduota nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui CPK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodytas pagrindas nepatenka į įstatyme reglamentuotą baigtinį sąrašą atvejų, kai byla privalo būti perduota nagrinėti kitam teismui, tačiau iš Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties galima spręsti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nėra teisėjų, galinčių nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-1750-819/2019, todėl ši civilinė perduodama nagrinėti kitos apygardos teismo teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.

Nagrinėjamo klausimo kontekste Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 ir 5 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinę bylą Nr. e2-1750-819/2019 iš Vilniaus miesto apylinkės teismo perduoti nagrinėti Utenos apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė