- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-05
- Bylos Nr.
- 1-141-853/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38604-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- D. V.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.6.14Kitos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.3.6.4.1Nuosprendžių rūšys (BPK 303 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. V. (J. V. vardas pakeistas 2019 m. rugsėjo 5 d.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis užsienyje (Anglijoje), administracine tvarka baustas, teistas Jungtinėje Karalystėje,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. V. 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 1 val. 30 min., viešoje vietoje – naktiniame klube „OLD HOUSE“, esančiame adresu Mažeikiai, Laisvės g. 5, priėjęs ir atsisėdęs prie stalo, kur sėdėjo nukentėjusysis R. D., kilusio žodinio konflikto su R. D. metu, šiam sėdint prie stalo, dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą jam į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam R. D. nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o veido odos nubrozdinimas ir danties lūžis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir dėl chuliganiškų paskatų padarė nesunkų sveikatos sužalojimą.
Kaltinamasis D. V. teisiamajame posėdyje dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. vakare atėjo į naktinį klubą „OLD HOUSE“. Su draugais buvo užsiėmęs staliuką. Po kurio laiko išėjo į lauką parūkyti. Grįžęs rado R. D. su draugais sėdintį prie jo staliuko. Tarp jo ir R. D. kilo žodinis konfliktas dėl užimto staliuko. Jis prisėdo prie staliuko. Tada manydamas, jog R. D. ketina jam trenkti, trenkė dešinės rankos kumščiu R. D. į veido sritį, ties nosimi ir burna. Po to, iš karto atsistojo ir išėjo, kad išvengtų didesnio konflikto. Savo poelgį vertina blogai. Patvirtino teismui, jog yra atlyginęs Valstybinei ligonių kasai prie SAM padarytą žalą (teismo posėdžio metu pateikė mokėjimo nurodymą). Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. Atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė bei susitarė, jog nukentėjusiajam atlygins 1300,00 Eur žalą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. V. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą:
– 2019 m. rugsėjo 7 d. 1.50 val. gautu policijos informaciniu pranešimu ROIK 0119000480101, kuriame nurodyta, kad naktiniame klube „OLD HOUSE“ sumuštas vyras 19 metų. Jam praskėlė nosį, išmuštas dantis, sąmoningas, kvėpuoja. Kur kaltininkas nežino (b. l. 11–12);
– 2019 m. rugsėjo 9 d. R. D. protokolu–pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 1.30 val., tikslaus laiko negali pasakyti, nes nepamena, naktiniame klube „OLD HOUSE“, kuris yra Mažeikiai, Laisvės g. 5, prie staliuko, draugių akivaizdoje buvo sumuštas jaunuolio, J. V.. Prašo įstatymo nustatyta tvarka jį nubausti (b. l. 16);
– ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo R. D. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. vakare 20.10 val. jis išvažiavo taksi pas draugę V. R., kur šventė jos 18–tą gimtadienį, (duomenys neskelbtini), namo numerio nežino. Gimtadienį šventė apie 12 asmenų. 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 00.30 val. sugalvojo važiuoti į naktinį klubą, išsikvietė du taksi automobilius, jis sėdo į vieną iš taksi automobilių, su juo atsisėdo V. R., jo sesė R. D., K., pavardės nežino. Nuvažiavo su taksi prie naktinio klubo „OLD HOUSE“, kuris yra Mažeikiai, Laisvės g. 5. Kai išlipo su merginomis iš taksi automobilio, pastebėjo, kad tik jie vieni atvažiavo. Užėjo į klubą. Pakilus į viršų, jiems tik užėjus į klubo salę, prie jų priėjo mergina vardu K. ir pasakė, kad turi rezervuotą staliuką. Tada jis su merginomis nuėjo prie minėto staliuko ir atsisėdo. Nežino kiek praėjo laiko, bet neilgai, prie jų priėjo jaunuolis, kurio jis nepažįsta, nebuvo matęs. Jam jaunuolis priėjęs pasakė „Eikit šalin nuo to staliuko, čia yra jo staliukas“, jis jam pasakė, kad staliukas yra rezervuotas jiems ir, kad niekur neis, K., kuri juos pakvietė prie staliuko irgi sakė jaunuoliui, kad staliukas yra rezervuotas tvarkingai jai. Jaunuolis atsisėdo prie jų staliuko šalia jo, kėlė žodinį konfliktą, liepė jiems eiti šalin nuo staliuko. Jaunuolis jam sėdėjo iš dešinės. Jam besėdint šalia jo, gavo vieną smūgį į veido sritį, tada jis nusisuko į sėdimosios dalies atlošą, jam iš nosies iš burnos ir kairės akies pradėjo bėgti kraujas. Tada jis atsikėlė nuo staliuko ir išėjo į lauką, iš paskos jam išėjo laukan ir su juo prie staliuko buvusios merginos. Išėjus į lauką, jis paskambino 112 ir papasakojo apie įvykį. Kai jis atsisuko naktiniame klube po smūgio prie staliuko, jam sudavusio smūgį jaunuolio jau nebebuvo, jis buvo pasišalinęs. Atvykę medikai išvežė į Mažeikių ligoninę apžiūrai. Priėmimo skyriuje jam buvo nustatytas nosies sumušimas, kairės akies sumušimas, danties nuskėlimas. Jis smūgį gavo į kairę pusę. Buvo suduotas tik vienas smūgis. Jaunuolio jis nepažįsta, jį atpažintų. Gali apibūdinti, ūgis apie 178 cm, sportuojantis jaunuolis, tamsių plaukų, buvo tamsiai apsirengęs. Kur jis pasišalino, nežino, ar jis buvo vienas, ar dar kas su juo buvo, nežino. Sesės R. pagalba išsiaiškino per „Facebook“, kad jaunuolis, kuris jį sumušė yra J. V., daugiau apie jį jokios informacijos negali pasakyti. 2019 m. rugsėjo 7 d. ryte, kai namuose kalbėjo su seserimi R., jam ji sakė, kad kai jį išvežė į Mažeikių ligoninę, jos visos grįžo į klubą „OLD HOUSE“ ir priėjusios prie baro klausė apie staliuko rezervaciją ir dirbę „OLD HOUSE“ už baro darbuotojai joms patvirtino, kad staliukas buvo rezervuotas K. vardu, kuri juos pasitiko klube ir juos pakvietė prie staliuko (b. l. 22–23);
– ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. D. parodymais, kur ji parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. apie 00.30 val. kartu su broliu R. D., drauge V. R., K. atvyko į barą „OLD HOUSE“, esantį adresu Mažeikiai, Laisvės gatvėje. Prie jos priėjo kita draugė K. R. ir pasakė, kad yra rezervavusi staliuką bei laukė jų, nes žinojo, kad jie atvažiuos. Jos prisėdo prie staliuko. Prie jų priėjo vaikinas, kurį iš matymo seniau yra mačiusi ir žinojo, kad tai yra J. V., kuris pasakė, kad čia jo staliukas ir atsisėdo šalia brolio. Brolis sakė jam, kad čia jų staliukas, nes buvo rezervavę. J. V. kalbėjo ir elgėsi agresyviai, liepė jiems eiti nuo staliuko, sakė, kad staliukas jo. Po brolio pasakymo J. V. trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu jos broliui R. į kairę veido pusę. Paskui pamatė, kad broliui pradėjo iš nosies bėgti kraujas, bei po to brolis sakė, kad danties nebeturi ir pamatė, kad kraujas bėga ir iš burnos. Po suduoto smūgio J. V. išėjo iš baro į lauką. Dar brolis nuėjo į tualetą nusiplauti kraujo ir po to, išėjus į lauką, jau J. V. nebebuvo. Išsikvietė brolis pagalbą paskambinęs Nr. 112, atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Brolį R. išvežė į Mažeikių ligoninės priėmimo skyrių ir ten apžiūrėję medikai paleido namo, nes jos brolis atsisakė gultis į ligoninę. Paskui, tą pačią dieną, socialiniame tinklapyje „Facebook“ rado J. V. ir parodė jo nuotrauką broliui. Ji pasipiktino tokiu J. V. poelgiu ir elgesiu, buvo išsigandusi, kai trenkė jos broliui bei prašo J. V. nubausti įstatymo numatytą tvarka. J. V. buvo neblaivus (b. l. 49–50);
– 2019 m. rugsėjo 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytoja R. D. iš pateiktų penkių atspausdintų fotonuotraukų Nr. 2 yra asmuo, kuris 2019 m. rugsėjo 7 d. naktiniame klube „OLD HOUSE“ trenkė broliui R. D., kurį atpažino, pamačiusi socialiniame tinklapyje „Facebook“, pasivadinusiu kaip J. V.. Ji atpažino pagal bendrus veido bruožus (b. l. 52–54);
– Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 1345/2019(04), kurioje nurodyta, kad R. D. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, veido odos nubrozdinimas, danties lūžis. Sužalojimai buvo padaryti vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu ar paviršiumi paveikus veidą. R. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 35);
– 2020 m. vasario 27 d. mokėjimo dokumentu Nr. 1693320, kuriame nurodyta, kad D. V. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai prie SAM 67,16 Eur (b. l. 115–116);
– 2020 m. vasario 27 d. susitaikymo protokolu, kuriame užfiksuota, jog D. V. yra atsiprašęs nukentėjusiojo ir pasižada atlyginti jam padarytą žalą 1300 Eur, kiekvieną mėnesį po 300 Eur, o R. D., atsiprašymą priėmė ir sutinka, kad jam atlygintų padarytą žalą 1300 Eur (b. l. 117).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis D. V. viešoje vietoje – naktiniame klube „OLD HOUSE“, esančiame adresu Mažeikiai, Laisvės g. 5, kilusio žodinio konflikto su R. D. metu, šiam sėdint prie stalo, dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą jam į veidą, taip padarydamas nukentėjusiajam R. D. nosies kaulų lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o veido odos nubrozdinimas ir danties lūžis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu savo įžūliu elgesiu jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiojo R. D. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, savo nutartyse ne kartą yra konstatavęs, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.
Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis.
Nagrinėjamu atveju D. V. būtent įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir dėl chuliganiškų paskatų, tyčiniais smurtiniais veiksmais, t. y. viešoje vietoje – naktiniame klube suduodamas nukentėjusiajam R. D. kumščiu į veidą, sužalojo jį, padarydamas jam nosies kaulų lūžį bei veido odos nubrozdinimą ir danties lūžį. Dėl nosies kaulų lūžio nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o veido odos nubrozdinimas ir danties lūžis sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl D. V. padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. Kaltinamasis D. V. veikė be aiškios asmeninės motyvacijos, pretekstas žodinis konfliktas dėl neva užimto stalelio, santykių sprendimui pasirinko tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoravo elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, todėl konstatuotinas chuliganiškų paskatų buvimas. Jis agresyviai puolė nukentėjusįjį ir suvokė, kad smurtą vartoja dėl menkavertės priežasties, tokiu būdu siekdamas priešpriešinti save ir nukentėjusįjį, pademonstruoti niekinamą požiūrį į jį. Aptarti nukentėjusiojo R. D., liudytojos R. D. parodymai nekelia jokių abejonių dėl jų teisingumo ir visiškai patvirtina tai, jog kaltinamasis viešoje vietoje keldamas konfliktą, neabejotinai elgėsi chuliganiškai ir dėl chuliganiškų veiksmų smurtiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Analogiškus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje davė ir pats kaltinamasis D. V.. Akivaizdu, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajam kaltinamasis suvokė, jog dalyvauja nukentėjusiojo žeminimo ir jo žalojimo procese, elgiasi įžūliai ir taip veikti norėjo bei veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Akivaizdu, jog viešoje vietoje – naktiniame klube, matant aplinkiniams, suduodamas smūgį nukentėjusiajam, kaltinamasis numatė, jog visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, kartu asmuo patirs ir sužalojimų.
Dėl bausmės skyrimo
BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų, o BK 284 straipsnio sankcijoje nurodoma, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė bei susitarė dėl žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas kaltinamajam D. V. bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją: padaryti du baigti nusikaltimai, iš kurių vienas apysunkis, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, ir vienas nesunkus nusikaltimas – BK 284 straipsnyje (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), į kaltės formą ir rūšį: abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: D. V. nevedęs, Lietuvoje nedirbantis (b. l. 78), administracine tvarka baustas (b. l. 74–76), Lietuvoje anksčiau teismo neteistas, tačiau keturis kartus teistas Jungtinėje Karalystėje (b. l. 64–72), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 81).
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. D. V. padaryti nusikaltimai – spontaniški. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o tai pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. V. paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam minimumui, tai yra už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskiriant 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimu, nes nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikaltimu sutaptimi ir skirtina subendrinta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
BK 64¹ straipsniu, kurio 1 dalyje įstatymo leidėjas numatė, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. V. kaltu prisipažino visiškai ir buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-181/2012). Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, kad anksčiau Lietuvoje teismo neteistas, tačiau keturis kartus teistas Jungtinėje Karalystėje, administracine tvarka baustas, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, nusikalstamų veikų pavojingumą, atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamas veikas padarė, nebūdamas teistas bei spontaniškai, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti D. V. be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktais, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).
D. V. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 straipsniai) ir kt. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
2019 m. spalio 15 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi civilinį ieškinį 67,16 Eur sumai (b. l. 38-39), kuris kaltinamojo D. V. atlygintas 2020 m. vasario 27 d. (b. l. 115-116). Vadovaujantis BPK 107 straipsniu, kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas <...>. Atsižvelgiant į tai, jog Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atlygintas visiškai, tai civilinis procesas dėl žalos Šiaulių teritorinei ligonių kasai baudžiamojoje byloje nutrauktinas.
2020 m. vasario 26 d. nukentėjusysis R. D. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo D. V. jo naudai priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 113–114). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. D. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį sumažino iki 1300 Eur ir su kaltinamuoju D. V. susitarė, jog kaltinamasis 1300 Eur sumą nukentėjusiajam sumokės dalimis, kiekvieną mėnesį mokėdamas po 300 Eur. Patvirtintinas kaltinamojo D. V. ir R. D. susitarimas dėl 1300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kaltinamajam mokant po 300 Eur per mėnesį. Vadovaujantis BPK 112 straipsnio 3 dalimi, civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. D. teisiamojo posėdžio metu sumažino ieškinio reikalavimus iki 1300 Eur, todėl likusioje dalyje dėl R. D. ieškinio procesas nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 304–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir D. V. paskirti subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 ir 8 punktais, 4 dalimi, D. V. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:
1) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
D. V. bausmės vykdymo atidėjimo terminą pradėti skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. V. kardomosios priemonės neskirti.
Nutraukti procesą dėl 2019 m. spalio 15 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.
Priteisti nukentėjusiajam R. D. iš kaltinamojo D. V. 1300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje procesą dėl R. D. ieškinio nutraukti. Patvirtinti nukentėjusiojo R. D. susitarimą su kaltinamuoju D. V., kad 1300,00 Eur kaltinamasis D. V. įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam R. D. dalimis po 300,00 Eur mokant kiekvieną mėnesį.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.