Regionų apygardos administracinio teismo nutartis, I-952-38/2007

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-02-04
Bylos Nr.: I-952-38/2007
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Romanas Klišauskas
Trečiasis asmuo: M. M., A. M., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos
Pareiškėjas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Advokatai: Linas Vilys, Giedrius Gužauskas

Kategorijos

14.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A20-150/2008Procesinio sprendimo kategorija 14.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjų atstovams R. J., R. K., advokatui Giedriui Gužauskui,atsakovo atstovei A. R.,trečiajam suinteresuotam asmeniui M. M.,

trečiųjų suinteresuotų asmenų M. M. ir A. M. atstovei T. M., trečiojo suinteresuoto asmens A. M. atstovams V. S. J. ir advokatui Linui Viliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ ir Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų (duomenys neskelbtini), visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“, ginančios viešąjį interesą, ir Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundus atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, D. Z., A. M., M. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) arba Bendrija), gindamas savo subjektines teises, o taip pat pareiškėjai visuomeninė organizacija (toliau – ir VO arba Organizacija) „Miško ir kraštovaizdžio apsauga”, Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras (toliau – ir Prokuroras), gindami viešąjį interesą, kreipėsi su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 374 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo” (toliau – ir Sprendimas Nr. 374).

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) skundą grindė šiais argumentais:

1. Vandens tiekimas ir buitinių nuotekų šalinimas (plane pažymėta indeksais V1A (V1) ir F1A (F1)) yra suprojektuoti prisijungiant nuo (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka pastatytų ir eksploatuojamų inžinerinių tinklų, kurie nuosavybės teise priklauso šiai Bendrijai. Tokie detaliojo plano sprendiniai tiesiogiai įtakoja inžinerinių tinklų būklę, pažeidžia Bendrijos, kaip inžinerinių tinklų savininkės, interesus. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi apie detaliojo plano rengimą turėjo būti pranešta Bendrijai raštu. Detaliojo plano organizatorius parengė detalųjį planą neturėdamas (duomenys neskelbtini) pritarimo.

2. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1458V buvo nuspręsta rengti mažesnės teritorijos detalųjį planą, neliečiant valstybinės reikšmės miško ir želdinių bei nekeičiant bendrojo plano sprendinių, tuo tarpu rengiant ginčijamą detalųjį planą, buvo išeita už numatytos detaliajam planavimui teritorijos ribų ir valstybinės reikšmės miško teritorijoje suprojektuotos gatvės, privažiavimai prie sklypų ir inžineriniai tinklai. Detaliojo plano rengėjai, keisdami bendrąjį planą, nukrypo nuo planavimo sąlygų.

Nurodo, kad rengiant detalųjį planą nebuvo įvertintos gretimybės. Pažeidžiant galiojusius teisės aktus beveik visuose sklypuose numatytas maksimalus užstatymo tankis. Dalis 3 – ojo sklypo ir beveik visas 4 – asis sklypas suplanuoti valstybinio miško teritorijoje. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos.

3. Teritorija, kuriai ginčijamu sprendimu buvo patvirtintas detalusis planas, yra nutolusi nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 1 kilometrą. Nurodant tokį detaliai planuojamos teritorijos adresą galimai buvo siekta suklaidinti visuomenę ir išvengti jos dėmesio bei dalyvavimo svarstant detalųjį planą. Teigė, kad buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų svarstymo su visuomene nuostatų 8 punkto reikalavimai.

4. (duomenys neskelbtini) apie pažeistas teises sužinojo tik 2006 m. gegužės 17 d., todėl mano, kad termino paduoti skundą nepraleido.

Pareiškėjas VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga”, gindamas viešąjį interesą, skundą grindė šiais argumentais:

1. Sprendimas Nr. 374 yra neteisėtas, kadangi buvo parengtas ir priimtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus bei viešąjį interesą. Šiuo sprendimu numatyta žymiai pabloginti aplinkinių gyventojų gyvenimo sąlygas, sunaikinti valstybinės reikšmės mišką, žaliąsias zonas ir saugotinus želdinius, išpjauti vertingus medžius:

1.1. Detaliuoju planu buvo pakeista Vilniaus miesto bendrajame plane nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – bendro naudojimo teritorija, skirta parkams, skverams ir bendro naudojimo želdynams įrengti, pakeista į teritoriją, skirtą individualiai mažaaukštei statybai suformuojant 9 sklypus.

1.2. Privažiavimas prie sklypų suplanuotas valstybinės reikšmės miško teritorijoje, apaugusioje medžiais, numatant iškirsti keliasdešimt arų miško; kai kurie suformuoti sklypai (Nr. 4, 5 ir 9) yra užimti valstybinės reikšmės miško. Tokiu būdu suformuojant sklypus valstybinės reikšmės miško užimtoje žemėje, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai ir viešasis interesas. Atsižvelgiant į tai, kad dalis planuojamos teritorijos buvo ir yra užimta valstybinės reikšmės miško, detalusis planas negalėjo būti derinamas ir tvirtinamas.

1.3. Visuose suplanuotuose sklypuose viršytas teisės aktų leidžiamas užstatymo tankis.

2. Apie detaliojo plano projektą nebuvo tinkamai paskelbta ir jis nebuvo viešai svarstytas, nes nei suinteresuoti gyventojai, kreipęsi į VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga”, nei ši Organizacija to nežinojo. Teritorija, kurios detalusis planas buvo patvirtintas Sprendimu Nr. 374, nutolusi nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apie 1 kilometrą, todėl mano, kad rengiant šį detalųjį planą, siekta suklaidinti visuomenę ir išvengti jos dėmesio bei dalyvavimo svarstant detalųjį planą.

3. Plano rengėjai, keisdami bendrąjį planą, nukrypo nuo išduoto leidimo ir planavimo sąlygų. Sprendimo pavadinimas rodo, kad bendrojo plano sprendiniai lyg ir nėra keičiami, o yra tik tikslinami, tačiau Teritorijų planavimo įstatymas tokios sąvokos nenumato. Teigė, kad šiuo atveju bendrasis planas buvo pakeistas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnis numatė, kad detalusis planas netvirtinamas, jeigu jis prieštarauja bendrajam planui arba yra pažeista teisės aktų nustatyta derinimo, viešojo svarstymo, priežiūros procedūra, detaliojo plano sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo ar statybos teisės normų. Šios nuostatos nesilaikyta.

4. Įgyvendinant detalųjį planą, būtų ženkliai sumažinti želdynų plotai ir želdinių kiekis, žymiai padidėtų taršos ir triukšmo lygis, būtų prarasta rekreacinė teritorija, esanti šalia gyvenamųjų namų rajono, vietoj miško būtų nutiesta gatvė, sumažėtų bendro naudojimo teritorija.

Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, paaiškino, kad 2006 m. gegužės 5 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, padarytų priimant Sprendimą Nr. 374. Išnagrinėjus šį pareiškimą ir gautą medžiagą, buvo nustatyta, kad apie detalųjį planą skelbiant spaudoje, buvo neteisingai nurodytas planuojamos teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, adresas. Be to, į dalį detaliuoju planu patvirtintų sklypų patenka valstybinis miškas. Pabrėžė, kad atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, Sprendimas Nr. 374, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, yra neteisėtas iš esmės. Nurodė, kad medžiaga, kuria remiantis buvo galima daryti pagrįstą išvadą, jog buvo pažeistas viešasis interesas, buvo surinkta 2006 m. lapkričio 13 d., todėl termino kreiptis į teismą nepraleido.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba su pareiškėjų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsiliepime į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą paaiškino:

1. Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalies reikalavimas raštu pranešti žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkams apie parengtą teritorijų planavimo dokumentą, jo svarstymo tvarką nagrinėjamu atveju netaikomas, nes nėra minėtame įstatymo straipsnyje nustatytų pagrindų t. y. detaliuoju planu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) inžineriniai tinklai nebuvo rezervuoti, paimti visuomenės poreikiams, pakeista jų būklė, naudojimosi pobūdis ar paskirtis. Rengiant ir tvirtinant detalųjį planą, Bendrijos inžineriniai tinklai faktiškai nebuvo pastatyti. Bendrijos nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus buvo įregistruotos tik 2006 metais. Atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrija yra numatęs 40 000 Lt mokestį už prisijungimą prie (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų. Pažymėjo, jog jeigu detaliuoju planu patvirtintų sklypų savininkai norėtų jungtis prie (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir buitinės nuotekynės, jie turėtų rengti techninį projektą ir gauti tinklų savininkų pritarimą, taip pat atlikti kitus veiksmus, kurie atliekami gaunant statybos leidimą. Taip pat pažymėjo, jog nėra duomenų, kad detaliuoju planu patvirtintų sklypų savininkai siektų prisijungti prie pareiškėjo inžinerinių tinklų be jo žinios ar sutikimo. Teigė, kad patvirtinus detalųjį planą, (duomenys neskelbtini) teisės arba įstatymų saugomi interesai nebuvo pažeisti ir negalėjo būti pažeisti.

2. Detaliojo plano rengimo ir svarstymo procedūros nebuvo pažeistos. Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, apie detaliojo plano rengimą buvo paskelbta spaudoje, t. y. 2002 m. rugsėjo 30 d. dienraštyje „Lietuvos rytas”. Pastabų dėl detaliojo plano nebuvo gauta. Teigė, kad pareiškėjas galėjo dalyvauti svarstymo su visuomene procedūroje ir išsakyti pastabas, pasiūlymus ir pretenzijas. Teigė, kad vien informacijos apie rengiamą projektą paskelbimo spaudoje termino pažeidimas negalėjo būti pagrindas netvirtinti detaliojo plano, nes detaliojo plano svarstymo su visuomene procedūra buvo atlikta, o padarytas pažeidimas nebuvo toks, dėl kurio nebūtų buvusi informuota visuomenė ir nebūtų nepasiekti šiai procedūrai keliami tikslai. Teigė, kad tuo atveju, jeigu pažeidimas būtų buvęs svarbus, detaliajam planui nebūtų pritarta Regioninės plėtros departamento Teritorijų patikrinimo dokumento patikrinimo akte Nr. 228.

3. Teisės aktai nenumato procedūros, kuri reguliuotų detaliai planuojamų teritorijų adresų suteikimo klausimus. Paprastai planuojamai teritorijai pavadinimas suteikiamas pagal greta esančias namų valdas. Detaliajam planui pavadinimas „Prie (duomenys neskelbtini) ” buvo suteiktas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 1458V, nes arčiausiai planuojamos teritorijos yra namų valda, esanti (duomenys neskelbtini). Tuo remdamasis, teigė, kad pareiškėjo argumentai apie visuomenės klaidinimą nurodant detaliojo plano rengimo adresą yra nepagrįsti.

4. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga”, ginančio viešąjį interesą, skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė skundą atmesti ir bylą nutraukti. Išdėstė šiuos nesutikimo su skundu argumentus:

1. Jeigu pareiškėjas siekia ginti viešąjį interesą, tai jis turi nurodyti įstatyminį kreipimosi į teismą pagrindą teritorijų planavimo arba kitose srityse, be to, detalizuoti, kokie viešieji interesai buvo pažeisti. Pareiškėjas to nenurodė.

2. Detaliojo plano tvirtinimo metu VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” nebuvo įsteigta, todėl jokios pareiškėjo teisės ar teisėti interesai negalėjo būti suvaržyti detaliojo plano tvirtinimo metu.

3. VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą.

4. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į patikrinimo aktą ir laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. 204 „Dėl operatyviojo planavimo reglamento patvirtinimo” (toliau – ir Operatyviojo planavimo reglamentas) reikalavimų. Pagal Operatyviojo planavimo reglamento 13 punktą tais atvejais, kai bendrieji planai keičiami kitos rūšies (detaliųjų) planų pagrindu, tiek bendrojo planavimo, tiek ir detaliojo planavimo procedūras galima vykdyti kartu (jas sutapatinant). Operatyviojo planavimo reglamento V skyrius numatė procedūrų sutapatinimą, kai skirtingų lygmenų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, viešo svarstymo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros atliekamos vieno proceso metu. Šios procedūros tikslas – detaliojo arba specialiojo planavimo proceso metu atlikti ir įteisinti bendrojo plano sprendinių pakeitimus. Ginčijamo sprendimo pirmu punktu buvo pritarta bendrojo plano sprendinių tikslinimui, o antruoju punktu – detaliojo plano sprendiniams. Teigė, kad buvo atliktas planavimo pasekmių vertinimas aplinkosauginiu požiūriu ir nustatyta, kad gyvenamųjų namų statyba kenksmingo poveikio gamtai nepadarys, planuojama teritorija organiškai įsijungs į pradėtą formuoti mažaaukštį teritorijos užstatymą, siluetą ir išplanavimą. Nurodė, kad planavimo pasekmių vertinime higieniniu požiūriu buvo nustatyta, kad išorinė aplinka planuojamoje teritorijoje bus palanki žmonių gyvenimui. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas detalųjį planą suderino 2001 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 587. Tuo remdamasis, teigė, kad pareiškėjo VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” bendro pobūdžio teiginiai dėl gyvenimo kokybės pablogėjimo, didelės taršos įvertinimo yra nepagrįsti. Atsakovo nuomone, pareiškėjas savo reikalavimą grindė prielaidomis, be to, nurodytas pasekmes siejo ne tiek su detaliuoju planu, kiek su statybų vykdymu. Atkreipė dėmesį į tai, kad detaliojo plano sprendiniai nenumato želdynų sunaikinimo, medžių iškirtimo (priešingai, pagal detalųjį planą medžiai turi būti išsaugomi), augalinio sluoksnio išvežimo, statybinių medžiagų sandėliavimo ar kraštovaizdžio sunaikinimo.

5. Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tvirtinimo” 2.1 punktu buvo nustatyta pareiga Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijai per 2 mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo dienos parengtas valstybinės reikšmės miškų plotų schemas pateikti suinteresuotoms institucijoms ir apskričių viršininkų administracijoms. Teigė, kad teritorijos, esančios priee (duomenys neskelbtini), detaliojo plano tvirtinimo metu savivaldybėms minėtos schemos pateiktos nebuvo, todėl tikrinimas, ar detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, kitiems teisės aktams, turėjo būti atliekamas derinimo su atitinkamomis institucijomis ar detaliojo plano sprendinių tikrinimo valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančioje institucijoje metu. Pažymėjo, kad šiuo metu galiojanti Vilniaus miškų inventorizacija, kurios duomenimis remiantis paruošta Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų schema, buvo atlikta 2002 m. Tuo tarpu detalusis planas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas 2001 m. liepos 18 d., t. y. iki Vilniaus miesto miškų inventorizacijos atlikimo. Nurodė, kad dėl minėtų aplinkybių dalis valstybinės reikšmės miško sklypų (22 ir 23) pateko į detaliuoju planu patvirtintus sklypus (3-5). Teigė, jog valstybinės reikšmės miškų įsiterpimas į dalį detaliojo plano neturėtų būti laikomas pagrindu naikinti detalųjį planą, nes pastarasis nepanaikino valstybinės reikšmės miško statuso ir nepakeitė valstybinės reikšmės miško ribų. Pažymėjo, jog dėl šios priežasties Vilniaus miesto savivaldybė inicijavo valstybinės reikšmės miško sklypų Nr. 22 ir 23 ribų ir ploto tikslinimo procedūrą. Atsižvelgęs į tai, kad į dalį skundžiamu Sprendimu Nr. 374 patvirtinto prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano teritorijos patenka valstybinės reikšmės miškas, o teisės aktai numato valstybinės reikšmės miško ribų tikslinimo procedūrą ir tokia procedūra yra atliekama, atsakovas nesutiko su teiginiu, jog šiuo konkrečiu atveju įstatymo leidėjas turėjo tikslą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų naikinami visi detalieji planai, į kuriuos yra įsiterpęs valstybinės reikšmės miškas. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerija 1992 m. gruodžio 15 d. patvirtino STR 151l–92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos” 2 skyriuje „Sodybų planavimas ir sutvarkymas” nurodyta, kad bendras visų sklype esančių pastatų, išskyrus šiltnamius, užimamas plotas neturi viršyti 1 lentelėje nurodytų dydžių. Akcentavo, jog šiose statybos normose nustatyti maksimalūs užstatymo tankio dydžiai taikomi tais atvejais, jeigu sklype statomas namas, nesant teritorijos detaliojo plano, o detaliajame plane patvirtinti sprendiniai (užstatymo tankis) gali skirtis nuo statybos normoje nurodyto dydžio. Atkreipė dėmesį į tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata, numatanti detaliojo plano rengimą keičiant teritorijos užstatymo režimą, netektų reikšmės, jeigu būtų pripažinti pagrįstais VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” teiginiai dėl maksimalių užstatymo tankio reikalavimų taikymo.

Atsiliepimas

Kiti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” išdėstyti argumentai yra analogiški išdėstytiems atsiliepime į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą.

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir išdėstė argumentus, analogiškus argumentams, išdėstytiems atsiliepime į pareiškėjo VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” skundą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir VAVA) atsiliepime į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą teismo prašė bylą spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VAVA nustatyta tvarka patikrino projektą „Teritorija prie (duomenys neskelbtini), Vilnius. Detalusis planas” ir pateikė 2001 m. birželio 7 d. patikrinimo aktą Nr. 228, kuriuo tvirtinančiai institucijai pasiūlė projektą tvirtinti bendra tvarka, prieš tai priėmus atitinkamą Vilniaus miesto valdybos sprendimą dėl Bendrojo plano sprendinių pakeitimo planuojamoje teritorijoje ir atlikus reikiamus procedūrinius veiksmus pagal Operatyviojo planavimo reglamento V skyriaus reikalavimus. Teigė, kad, atsižvelgiant į viešojo administravimo proporcionalumo principą, į detaliojo planavimo proceso brangumą, detaliojo plano naikinimo pasekmes, bylos teisminio nagrinėjimo terminus, darbų operatyvumo svarbą statybos versle, valstybės institucijų atsakomybę už veiksmais padarytą žalą asmenims, pažeidimai, dėl kurių gali būti inicijuojamas teisės akto, kuriuo patvirtintas detalusis planas panaikinimas, turi būti esminiai. Pasak VAVA, (duomenys neskelbtini) skunde nurodomi pažeidimai nelaikytini esminiais ir patys savaime negalėtų būti pagrindu naikinti priimtą sprendimą, kadangi nelemia detaliojo plano sprendinių ir planavimo rezultatų.

Tretysis suinteresuotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepimo į pareiškėjų skundus nepateikė.

Tretysis suinteresuotas asmuo D. Z. prašė atmesti pareiškėjų skundus kaip nepagrįstus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą paaiškino, kad rengiant ginčijamą sprendimą, teritorijoje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise jokie inžineriniai tinklai ar kitokia infrastruktūra nepriklausė, todėl objektyviai nebuvo žinoma, jog šis sprendimas turės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Teigė, kad apie detaliojo plano rengimą buvo viešai paskelbta spaudoje 2000 m. rugsėjo 30 d. dienraštyje „Lietuvos rytas”. Pažymėjo, jog detaliojo plano svarstymo su visuomene procedūra buvo atlikta tinkamai, todėl vien informacijos apie rengiamą projektą paskelbimo spaudoje termino pažeidimas negali būti pagrindas naikinti sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, nes šis pažeidimas nėra esminis. Detaliojo plano pavadinimas “Prie (duomenys neskelbtini)” buvo suteiktas 2000 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 1458V, analogišku adresu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir pats sklypas, kadangi planuojamai teritorijai pavadinimas buvo suteiktas pagal greta esančias namų valdas, todėl (duomenys neskelbtini) teiginiai dėl siekio suklaidinti visuomenę laikytini nepagrįstais. Pažymėjo, jog iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 6-1458 „Dėl išvados pateikimo” matyti, kad pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, tariamai darantys ginčijamą sprendimą neteisėtu, yra visiškai nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Tai, kad į planuojamų sklypų teritoriją pateko dalis valstybinės reikšmės miško ribų, trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. teigimu, nėra pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą Nr. 374, kadangi detalusis planas nenaikina valstybinės reikšmės miško statuso ir nepakeičia šio miško ribų. Be to, Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 1376, paskelbtas 2007 m. sausio 6 d. „Valstybės žiniose” Nr. 2-73, patikslino Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų schemą, pagal kurią į planuojamą teritoriją nebepatenka valstybinės reikšmės miškas. Teigė, jog pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje numatytą skundo padavimo terminą.

Atsiliepime į pareiškėjo VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga”, ginančio viešąjį interesą, skundą pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė konkretaus teisinio pagrindo, suteikiančio jam teisę ginti viešąjį interesą, nekonkretizavo, kokie viešieji interesai ir kokiu būdu yra pažeisti. Akcentavo, kad pagal ginčijamą Sprendimą Nr. 374 visi medžiai aptariamoje teritorijoje turi būti išsaugoti, detaliajame plane nėra numatytas želdynų sunaikinimas, augalinio sluoksnio išvežimas, statybinių medžiagų sandėliavimas ar kraštovaizdžio sunaikinimas. Pažymėjo, jog detaliuoju planu patvirtintoje teritorijoje nėra saugomų kraštovaizdžio objektų. Atkreipė dėmesį į tai, kad priimant ginčijamą sprendimą, buvo atliktas planavimo pasekmių vertinimas aplinkosauginiu požiūriu, kuriuo metu buvo nustatyta, kad jokie neigiami padariniai nei teritorijos kraštovaizdžiui, nei gyventojų gyvenimo kokybei neatsiras. Kiti trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. išdėstyti argumentai yra analogiški išdėstytiems atsiliepime į pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą.

Atsiliepime į pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro skundą nurodyti argumentai, analogiški nurodytiems jo atsiliepimuose į pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” skundus.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka, ir prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus arba bylą nutraukti. Atsiliepimuose į pareiškėjų skundus išdėstyti argumentai yra analogiški trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. atsiliepimuose į šių pareiškėjų skundus išdėstytiems argumentams.

Tretysis suinteresuotas asmuo M. M. atsiliepimų į pareiškėjų skundus nepateikė.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė.

Pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjų argumentų, kad į Sprendimu Nr. 374 patvirtinto detaliojo plano teritoriją pateko dalis valstybinės reikšmės miško, nurodė, jog administracinėje byloje nebuvo įrodyta, jog žemės sklypuose, esančiuose prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra ar kad iki Vilniaus miesto valdybai 2000 m. liepos 20 d. priimant sprendimą Nr. 1458V dėl teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo arba 2001 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. 374 priėmimo metu buvo valstybinis miškas. Pažymėjo, jog Vilniaus apylinkės prokuratūros pateiktame Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. lapkričio 9 d. rašte „Dėl išvados pateikimo” nurodyta, kad duomenų ir aplinkybių visuma leidžia daryti prielaidą, kad planuojamoji teritorija neturėjo bendro naudojimo želdynų teritorijos požymių, šią aplinkybę, anot teismo, patvirtino ir 2007 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas. Atsižvelgęs į tai, kad medžiai auga ilgą laiką, o miškingos teritorijos negali susiformuoti greitai, teismas pažymėjo, jog pateikti įrodymai tik patvirtino atsakovo teiginius, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 suformuotuose sklypuose nėra ir nebuvo valstybinės reikšmės miško. Remdamasis galiojančiu ginčo santykių teisiniu reguliavimu (Miškų įstatymo 2 straipsnis), teismas konstatavo, jog tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, kadangi teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka įstatyme nurodytus kriterijus ir priešingai. Atkreipė dėmesį į tai, jog miškų plotai apskaitomi valstybinės miškų inventorizacijos metu Miškų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka, o šiuo metu galiojanti Vilniaus miškų inventorizacija buvo atlikta 2002 m., jos duomenimis remiantis paruošta Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų schema. Nurodė, jog dėl šios priežasties rengiant detalųjį planą bei jį tvirtinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 374, nebuvo duomenų apie teritorijos įtraukimą į valstybinės reikšmės miškų plotus ir šis klausimas negalėjo būti sprendžiamas, nes planuojama teritorija neturėjo miško požymių. Teismas taip pat nurodė, kad išnagrinėjus administracinę bylą, nebuvo nustatyta, jog sklypuose, esančiuose prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų kertami miškai ar pavieniai medžiai arba kad būtų išduoti leidimai kirsti medžius šiuose sklypuose. Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad sklypuose, esančiuose prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadovaujantis Sprendimu Nr. 374 patvirtintu detaliuoju planu, yra naikinami valstybinės reikšmės miško plotai, kadangi, remiantis 2007 m. vasario 9 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmento duomenimis, šiuose sklypuose nėra valstybinės reikšmės miško.

Dalyje dėl inžinerinių tinklų pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) teiginiai, kad detaliojo plano sprendiniai, numatantys, jog planuojamoje teritorijoje statomų pastatų vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai turi būti prijungti prie inžinerinių tinklų, kuriuos nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini), nepagrįsti. Nurodė, kad rengiant teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą bei jį tvirtinant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374, nebuvo duomenų apie tai, kad šie tinklai priklauso pareiškėjui (duomenys neskelbtini), nes, kaip buvo nustatyta iš bylos medžiagos, aptariami inžineriniai tinklai Bendrijos vardu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti tik 2006 m. viduryje. Akcentavo, jog vien inžinerinių tinklų prijungimo schemos suplanavimas negali būti laikomas pareiškėjo teisių pažeidimu, nes, kaip matyti iš pareiškėjui 2000 m. gegužės 31 d. specialiosios paskirties uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir SP UAB) „Vilniaus vandenys” išduotų techninių sąlygų Nr. 00/387, bendrojo naudojimo tinklai turėjo būti perduoti į SP UAB „Vilniaus vandenys” balansą. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog sklypų, esančių prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai, vadovaudamiesi Sprendimu Nr. 374 patvirtintu detaliuoju planu, siektų prisijungti prie (duomenys neskelbtini) priklausančių vandentiekio ir buitinių nuotekų inžinerinių tinklų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 patvirtintas detalusis planas nesuteikia teisės sklypų, esančių prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkams be inžinerinių tinklų savininkų sutikimo prisijungti prie šių tinklų. Pažymėjo, jog Sprendimu Nr. 374 patvirtintam detaliajam planui buvo išduotos SP UAB „Vilniaus vandenys” sąlygos detaliajam planui numato, kad vandens tiekimas bus vykdomas nuo vandentiekio, esančio šalia Geležinio Vilko g., o buitinės nuotekos bus nuleidžiamos į nuotekynę, paklotą per Geležinio Vilko g., taigi detaliojo plano brėžinyje nustatytas prisijungimas prie Visorių pietinės dalies individualių namų kvartalo inžinerinių tinklų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikia jokių teisių prisijungti prie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) vandentiekio ir buitinių nuotekų inžinerinių tinklų. Konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) už atlygį suteikia teisę prisijungti prie jai priklausančių inžinerinių tinklų, vien galimybė prisijungti prie vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, numatyta detaliojo plano brėžinyje, negali būti vertinama kaip pareiškėjo (duomenys neskelbtini) teisių pažeidimas. Nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. atstovės pateiktos 2006 m. vasario 11 d. SP UAB „Vilniaus vandenys” išduotos detaliojo plano sąlygos Nr. 06/240 patvirtino, kad ginčo sklypuose planuojamų statyti statinių vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai turi būti prijungti ne prie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) tinklų, bet prie vandentiekio ir buitinių nuotekų inžinerinių tinklų, esančių Visorių g.

Pirmosios instancijos teismas dėl detaliojo plano rengimo procedūrų pasisakė, kad pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir jos narių valdomas turtas yra gerokai nutolęs nuo sklypų, esančių prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl to negalima vertinti, kad Sprendimu Nr. 374 patvirtintas detalusis planas ir bendrojo plano pakeitimai turi ar gali turėti įtakos (duomenys neskelbtini) ar jos narių interesams. Pažymėjo, jog pareiškėjų ginamas viešasis interesas dėl valstybinės reikšmės miško išsaugojimo nebuvo įrodytas ir pagrįstas, todėl detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo procedūrinės ypatybės negali būti vertinamos kaip esminės ir pažeidžiančios pareiškėjų ar viešąjį interesą. Pažymėjo, kad 2006 m. sausio 25 d. ir 2006 m. sausio 26 d. (duomenys neskelbtini) bei VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” vadovų E. G. ir R. J. pateiktuose pasiūlymuose naujai rengiamam detaliajam planui sklypų, esančių prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išdėstyti teiginiai „Pateiktame plane sodybinis užstatymas keičiamas į daugiabutį užstatymą. Tuo būtų sugriauta viso Visorių pietinės dalies individualių namų kvartalo architektūrinė koncepcija. Vietoje keturių vienbučių namų numatomi keli visų sklypų perimetru daugiabučiai (apie 70 butų) labai pablogins viso greta esančio kvartalo gyventojų gyvenimo sąlygas, kelis kartus padidės transporto srautai A. M., H. R., O. M. gatvėmis” patvirtina, jog šiems asmenims buvo žinoma apie galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 patvirtintą detalųjį planą bei jo sprendinius, Pažymėjo, jog jiems pareiškėjų atstovai bei pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neprieštaravo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai ir pareiškėjų atstovai nurodė tokius siūlymus naujai rengiamam detaliajam planui: „nekeisti sodybinio užstatymo į daugiabutį"; „planuoti privažiavimą prie sklypų Noragiškių g., išsaugant želdinius”; „sumažinti sklypo užstatymą iki 25 %, aukštingumą – iki 9 m”; „sumažinti sklypo užstatymą iki 20 %, statinių aukštį – iki 9 m, o intensyvumą – iki 0,8”, kas patvirtino, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ir jo atstovui bei pareiškėjo VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” atstovui buvo gerai žinoma išsami informacija apie Sprendimu Nr. 374 patvirtinto detaliojo plano sprendinius. Akcentavo, kad nurodyti asmenys jiems neprieštaravo: buvo prieštaraujama tik naujam detaliajam planui, o ginčijamam planui buvo pritariama. Konstatavo, kad pareiškėjų ir pareiškėjų atstovų informuotumas apie ginčijamą detalųjį planą atskleidžia, jog šiuo atveju pareiškėjai nepagrįstai kelia reikalavimus dėl tariamai pažeistų ir galimai pažeistinų jų teisių, dėl ko pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” reikalavimai laikytini nepagrįstais. Nurodė, jog minėti 2006 m. sausio 25 d. ir 2006 m. sausio 26 d. pasiūlymai naujai rengiamam detaliajam planui sklypams, esantiems prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat patvirtina, kad planuojamų sklypų adreso nurodymas „prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ nesukliudė suinteresuotiems asmenims pateikti pastabas ir pasiūlymus, o taip pat dalyvauti naujai rengiamo detaliojo plano viešame svarstyme. Nusprendė, jog nustatyti detaliojo plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374, procedūriniai trūkumai negali būti vertinami esminiais, dėl ko negali būti naikinamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 patvirtintas detalusis planas. Atsižvelgęs į tai, kad gretimų sklypų savininkai nebuvo pareiškę jokių pretenzijų dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 patvirtinto detaliojo plano, teismas konstatavo, jog šiuo detaliuoju planu nebuvo pažeistos jokių asmenų, t. y. gretimų sklypų savininkų (buvusių detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu) teisės ir pareigos, todėl nėra pagrindo naikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimą Nr. 374. Be to, pažymėjo, jog šiuo sprendimu buvo sudaryta galimybė atstatyti socialinį teisingumą, t. y. atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusiems savininkams.

Dalyje dėl skundo padavimo terminų pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) praleido terminą skundui paduoti. Pažymėjo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) nurodė, jog skundą teismui pateikė nepažeisdama įstatymų nustatytų terminų skundui pateikti, nes tik 2006 m. gegužės 17 d. be lydraščio gavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. 374 nuorašą ir kt. dokumentus. Teismas, remdamasis 2006 m. sausio 26 d. pateiktame pasiūlyme išdėstytais teiginiais, padarė išvadą, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) buvo gerokai anksčiau žinoma apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 patvirtintą detalųjį planą ir jo sprendinius, dėl ko akivaizdu, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) praleido terminą skundui paduoti. Pažymėjo, jog pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundas negali būti tenkinamas dar ir dėl tos priežasties, jog ji neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti.

III.

Pareiškėjai (duomenys neskelbtini), VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga”, Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 374.

Apeliantas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundas grindžia tokiais argumentais:

1. Planuojamoje teritorijoje tiek ginčijamu Sprendimu Nr. 374 patvirtinto detaliojo plano rengimo metu, tiek jo tvirtinimo metu, tiek ir dabar yra miškas.

1.1. Vyriausybės 2000 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 239 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” dalinio pakeitimo” buvo patvirtinta Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų plotų schema. Pažymi, kad byloje nėra įrodymų, kad nuo 2000 m. kovo 1 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. ši schema planuojamai teritorijai būtų buvusi keičiama. Valstybinės reikšmės miškų plotų schema planuojamai teritorijai buvo pakeista Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1376 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” pakeitimo” toje dalyje, kurioje ginčijamu detaliuoju planu suformuoti žemės sklypai ir suplanuotos gatvės. Atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis Vyriausybės nutarimas buvo priimtas vadovaujantis ginčijamu sprendimu ir trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. bei atsakovo prašymu. Nurodo, kad tokia situacija, kai neteisėto ginčijamo sprendimo, kuris 2000 m. kovo 1 d. priimant Vyriausybės nutarimą Nr. 239 dar nebuvo priimtas, pagrindu priimtas Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimas, patvirtinantis Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų schemos pakeitimą, negali būti laikoma svariu argumentu teigiant, jog planuojamoje teritorijoje 2000–2001 m. nebuvo miško. Teigia, kad neteisėto teisės akto pagrindu priimtas naujas teisės aktas negali padaryti ankstesnio teisės akto teisėtu.

1.2. Prie Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 1458V pridedamoje planuojamos teritorijos schemoje punktyrine linija yra pažymėta valstybinės reikšmės miško teritorija, ir nors schemoje nėra nurodyta, kas žymima šia punktyrine linija, tačiau visuotinai yra priimta, kad punktyrine linija yra žymimos saugomos teritorijos. Anot apelianto, tai patvirtina ir SĮ „Vilniaus planas” pateikta schema bei joje pateiktas žymėjimų aprašymas, kuriame nurodoma, kad punktyrine linija žymimos saugomos teritorijos.

1.3. Ginčijamas detalusis planas buvo rengiamas tam, kad būtų suformuoti sklypai, neatlygintinai perduotini piliečiams, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau, kaip matyti iš Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2007 m. sausio 3 d. rašto Nr. 3 bei prie jo pridėtos valstybinės reikšmės miškų schemos Nr. P0701-0001, dalis 3 ir 5 sklypų ir beveik visas 4 sklypas buvo ir yra užimti valstybinės reikšmės miško, dėl ko valstybinės reikšmės miško užimtai teritorijai toks detalus planas negalėjo būti rengiamas.

1.4. Valstybinės reikšmės miško buvimo faktą planuojamoje teritorijoje įrodo Aplinkos ministerijos pateikta Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2006 m. lapkričio 17 d. schema Nr. P0611-0003 ir Vilniaus miesto miškų Verkių girininkijos taksoraščio fragmentas, kuris nurodo, kad 23 taksaciniame sklype augančių medžių amžius yra 40 metų, o jų aukštis yra 16 metrų.

1.5. Aplinkos ministerijos pateikta schema įrodo, jog valstybinės reikšmės miškų plotai ir schemos buvo paruoštos dar 2000 m. Kadangi miškų schemos yra parengiamos inventorizacijos pagrindu, todėl teismo teiginys, jog iki 2002 m. Vilniaus miesto miškų inventorizacija nebuvo atlikta, yra visiškai nepagrįstas.

1.6. Miško buvimo faktą planuojamoje teritorijoje patvirtina administracinėje byloje esančios vietovės ir miško nuotraukos.

1.7. Dalis planuojamoje teritorijoje augančių medžių pažymėta 2000 m. darytame inžineriniame topografiniame plane, dalis jų matyti D. Z. pateiktame 2007 m. sausio 17 d. patvirtintame detaliajame plane. Apeliantas akcentuoja, jog iš šių brėžinių akivaizdžiai matyti, kad pastatų statyba, privažiavimai ir gatvės planuojami vietoj ten esančių medžių.

Atsiliepimas

1.8. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, jog „dalis valstybinės reikšmės miško sklypų 22 ir 23 pateko į detaliuoju planu patvirtintus sklypus 3, 4 ir 5”, ir taip patvirtino, kad apie valstybinės reikšmės mišką planuojamoje teritorijoje taip pat ir jam buvo žinoma.

1.9. Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojai vilkino informacijos pateikimą (duomenys neskelbtini) ir gyventojams ir tuo pačiu metu rengė dokumentus valstybinės reikšmės miško schemos pakeitimui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. birželio 16 d. raštas Nr. A51-10078-(2.4-MPD-0) „Dėl valstybinės reikšmės miško ploto ir ribų patikslinimo”).

1.10. Specialisto A. U. 2006 m. spalio 30 d. paaiškinimas prokurorui, kad „suplanuota teritorija, patenkanti į valstybinės reikšmės mišką, pažeidžia teritorijų planavimo tvarką toje dalyje”, įrodo, kad atsakovo veiksmai, vykdant detalųjį planavimą valstybinės reikšmės miško teritorijoje, yra neteisėti.

1.11. Pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą (reg. Nr. 301), patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292, planuojamos teritorijos paskirtis – bendro naudojimo želdynų įrengimas.

1.12. Apeliantas, remdamasis Konstitucijos 47 straipsnyje, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintomis nuostatomis, teigia, kad sklypų formavimas turint tikslą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybinės reikšmės miško teritorijoje šiurkščiai pažeidžia aukščiau nurodytus teisės aktus. Nukreipia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką (adm. bylos Nr. A10-726/2006, Nr. A8-762/2006, Nr. A8-14-499-2004), kai buvo vienareikšmiškai pasisakyta dėl to, kad savivaldybės planavimo dokumentai negali pakeisti Vyriausybės nutarimu patvirtintų valstybinės reikšmės miškų plotų ir nuosavybės teisės negali būti atkurtos į valstybinės reikšmės miškus.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog detaliojo plano sprendiniai, susiję su prisijungimu prie (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų, nepažeidžia apelianto teisių ir interesų.

2.1. Teigdamas, jog detalusis planas – tai ne tik sprendimo tekstinė dalis ir pagrindinis brėžinys, bet ir kiti detaliojo plano byloje esantys brėžiniai bei dokumentai, pažymi, jog brėžiniai turi didesnę galią, nes ant jų yra rašomi suderinimai, parašai ir vizos. Detaliojo plano byloje esančiose Planuojamos teritorijos raidos programoje ir Planavimo pasekmių vertinimo aplinkosauginiu požiūriu dokumente, sprendžiant inžinerinių tinklų prisijungimo klausimus, yra nurodoma, kad vandens tiekimas bus vykdomas nuo vandentiekio, esančio šalia Geležinio Vilko g., o buitinės nuotekos bus nuleidžiamos į nuotekynę, paklotą per Geležinio Vilko g. Pažymi, jog, kaip matyti iš pagrindinio brėžinio ir Suvestinio inžinerinių tinklų plano, vandens tiekimas ir buitinių nuotekų šalinimas (plane pažymėta indeksais V1A (V1) ir F1A (F1)) yra suprojektuoti nuo (duomenys neskelbtini) suprojektuotų, įrengtų ir eksploatuojamų inžinerinių tinklų, kurie jai priklauso nuosavybės teise. Atkreipia dėmesį į tai, jog šie inžineriniai tinklai yra A. M. , H. R. , O. M. ir Visorių gatvėse, t .y visai kitoje pusėje nei Geležinio Vilko g. Tuo remdamasis, teigia, kad detaliojo plano aprašomoji dalis prieštarauja detaliojo plano brėžiniams. Kadangi detalusis planas yra patvirtintas, brėžiniai yra suderinti ir SP UAB „Vilniaus vandenys” savo rekomendacijose nėra nurodę, jog rengiant techninį projektą, būtina gauti naujas sąlygas ar derinti inžinerinių tinklų prisijungimą su apeliantu, suplanuotų sklypų savininkai gali be atskiro derinimo projektuoti savo statomų pastatų prisijungimą prie (duomenys neskelbtini) inžinerinių tinklų ir taip pažeisti apelianto teises.

2.2. Detaliojo plano rengėjai žinojo apie (duomenys neskelbtini) priklausančius inžinerinius tinklus, ką įrodo Suvestinio inžinerinių tinklų plano apačioje užrašyta nuoroda į (duomenys neskelbtini) parengtą Visorių gyvenamojo kvartalo pietinės dalies inžinerinių tinklų projektą. Be to, nurodo, kad 2000 m. gruodžio 14 d. Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojui E. D. buvo įteiktas raštas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jau yra pastačiusi inžinerinius tinklus ir prašo be jos sutikimo nederinti prisijungimo prie minėtų inžinerinių tinklų. Atkreipia dėmesį į tai, kad SP UAB „Vilniaus vandenys”, 2000 m. spalio 20 d. plano rengėjui išduodama sąlygas jungti inžinerinius tinklus į inžinerinius tinklus, esančius Geležinio Vilko g., žinojo apie (duomenys neskelbtini) statomus inžinerinius tinklus, nes dar vasarą buvo suderinusi šių inžinerinių tinklų statybą ir dalyvavo išduodant leidimą statybai, kuris išduotas 2000 m. rugpjūčio 22 d. Anot apelianto, tai, kad inžineriniai tinklai buvo įrengti iki 2000 m. gruodžio mėnesio, įrodo pažyma apie 2000 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) atliktus statybos darbus ir 2000 m gruodžio mėnesį atliktų darbų (vandentiekio įrengimo A. M. g. ir H. R. g.) aktas, vietovės nuotrauka, daryta 2000 m. gruodžio mėnesį, kurioje matyti, kad inžineriniai tinklai jau pastatyti. Aplinkybes, kad minėti inžineriniai tinklai priklauso (duomenys neskelbtini) ir yra įrengti jos lėšomis, patvirtina ir Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos Nr. 10/227502 (duomenys neskelbtini), Nr. 10/227637 (duomenys neskelbtini) bei pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre.

2.3. Apeliantui priklausantys inžineriniai tinklai tęsiasi iki Visorių gatvės ir Visorių gatve, todėl D. Z. 2006 m. vasario 11 d. išduotos SP UAB „Vilniaus vandenys” detaliojo plano sąlygos Nr. 06/240, kuriose numatyta planuojamus daugiabučius namus prijungti prie inžinerinių tinklų, esančių Visorių g., nieko neįrodo. Be to, pažymi, jog D. Z. pateiktame 2007 m. sausio 17 d. patvirtintame naujo detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje nėra nurodyti jokie inžinerinių tinklų prisijungimai.

2.4. Ginčijamas detalusis planas parengtas topografinio plano, kuris neatitiko esamos padėties, pagrindu. Nurodo, jog nepaisant to, jog jame nurodyta data yra 2000 m. gruodžio mėnuo, jame neaprašyta valstybinės reikšmės miško teritorija, nepavaizduoti (duomenys neskelbtini) jau pastatyti inžineriniai tinklai. Be to, pažymi, jog inžinerinis topografinis planas neapima teritorijos, kurioje planuojami inžineriniai tinklai, o tai yra būtina.

Žemesnės instancijos teismas

2.5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal technines sąlygas Nr. 00/387 (duomenys neskelbtini) priklausantys bendrojo naudojimo tinklai turi būti perduoti į SP UAB „Vilniaus vandenys” balansą, tačiau nutylėjo apie prie tų pačių sąlygų išdėstytą perdavimo tvarką, kurios 15 punkte įtvirtinta, jog dėl tinklų perdavimo SP UAB „Vilniaus vandenys” turi būti priimtas šių tinklų savininko visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimas. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog techninėse sąlygose nenurodyta, kad perdavimas turi būti neatlygintinas ar atliktas per tam tikrą laiką.

Šalies argumentai

3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog (duomenys neskelbtini) ir jos narių valdomas turtas yra gerokai nutolęs nuo sklypų, esančių prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl vertinti ginčijamo detaliojo plano įtakos (duomenys neskelbtini) ir jos narių interesams nėra pagrindo.

3.1. Bendro naudojimo teritorija, vietoj kurios ginčijamu sprendimu buvo nustatyta gyvenamoji statyba, yra šalia (duomenys neskelbtini) namų ir sklypų, ir ja naudojasi visi (duomenys neskelbtini) nariai bei kiti aplinkui gyvenantys asmenys. Pažymi, jog ginčijamu Sprendimu Nr. 374 taip pat suplanuotos dvi papildomos gatvės ir sankryžos, kurios yra nutolusios nuo (duomenys neskelbtini) narių namų valdų apie 10 m.

3.2. Vilniaus miesto valdybos 2000 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. l458V „Dėl leidimo Miesto plėtros departamentui rengti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detalųjį planą” buvo nuspręsta rengti apie 1 ha teritorijos, pažymėtos skaičiais la, 2a, 3, 4, 5, 6, 7, nedidelių veiklos mastų detalųjį planą, neliečiant valstybinės reikšmės miško teritorijos ir želdinių, nekeičiant bendrojo plano sprendinių. Šio sprendimo 2.3 punktu nustatyta, kad detalusis planas derinamas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka, o 3 punktu patvirtintos detaliojo plano rengimo sąlygos (planavimo sąlygos). Viena pagrindinių detaliojo plano rengimo sąlygų buvo Vilniaus miesto bendrojo plano (reg. Nr. 301), patvirtinto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292, laikymasis. Bendrajame plane nurodyta šios teritorijos paskirtis – bendro naudojimo teritorija želdynams įrengti.

3.3. Ginčijamas detalusis planas negalėjo būti rengiamas, derinamas ir tvirtinamas supaprastinta tvarka, nes juo buvo keičiami Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniai. Nurodo, kad ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 734 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Vilniaus miesto bendrajam planui, kadangi jame buvo numatyta, kad ši teritorija yra teritorija, skirta bendrajam (viešam) naudojimui bei kitiems savivaldybės poreikiams (bendrojo naudojimo teritorija) tenkinti. Vilniaus miesto bendrojo plano dalies, nustatančios Teritorijų naudojimo bendruosius reglamentus ir žymėjimus, 7 punktas nustato, kad teritorijos bendrajam (viešam) naudojimui bei kitiems savivaldybių poreikiams (bendrojo naudojimo teritorijos) skiriamos bendrojo naudojimo želdynams (parkams, skverams, alėjoms, aikštėms) įrengti ir eksploatuoti. Taip pat nurodo, kad bendrojo naudojimo teritorijoje neleidžiama planuoti gyvenamųjų namų.

3.4. Rengiant detalųjį planą, buvo siekiama eliminuoti suinteresuotą visuomenę iš teritorijos planavimo procesų. Nurodo, kad Vilniaus miesto valdybai 2000 m. liepos 20 d. priėmus sprendimą Nr. l458V, skelbimuose, derinimo dokumentuose buvo nurodyta, kad detalusis planas rengiamas teritorijai, esančiai prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau Vilniaus miesto tarybos 1999 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 451 3 punktu Mokyklos g. ribos buvo nustatytos nuo Jeruzalės g. iki Geležinio Vilko g., o 1999 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos adresų registre įregistruota Noragiškių gatvė (kodas 1615). Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūno 2000 m. sausio 10 d. potvarkiu Nr. 5 „Dėl adreso suteikimo” adresas (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas gyvenamajam namui, esančiam Santariškių rajono pietinėje dalyje – šis namas nuo planuojamos teritorijos yra nutolęs apie 1 km.

3.5. Viešo plano svarstymo su visuomene ataskaitoje nurodyta, kad paskelbus apie rengiamą planą spaudoje, niekas nesikreipė, o greta esančių sklypų savininkams pranešta individualiai. Nurodo, jog kad jiems buvo pranešta, įrodymų detaliojo plano byloje nėra. Iš svarstymo dalyvių sąrašo matyti, kad jame pasirašė asmenys, gyvenantys Noragiškių g., tačiau nebuvo nė vieno asmens iš Mokyklos g. Anot apelianto, tai įrodo, kad planavimo organizatorius žinojo, kad turi supažindinti Noragiškių g. gyventojus, t. y. žinojo apie gatvės pavadinimo pasikeitimą, ir sąmoningai, siekdamas suklaidinti suinteresuotą visuomenę, nurodė kitokį planuojamos teritorijos adresą.

3.6. Apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą rengti teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą spaudoje, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo paskelbta tik 2000 m. rugsėjo 30 d., t. y. praėjus daugiau kaip 2 mėnesiams nuo sprendimo priėmimo dienos.

3.7. Remiasi tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 6 dalimi ir nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo projektavimas nuo (duomenys neskelbtini) priklausančių inžinerinių tinklų tiesiogiai įtakoja jų būklės pasikeitimą, (duomenys neskelbtini) turėjo būti pranešta raštu.

3.8. Remiantis 1996 m. lapkričio 15 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro įsakymu Nr. 159 patvirtintų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 15 punktu, rengiant detaliojo plano brėžinius, nebuvo įvertinta, kokią įtaką detaliojo plano sprendiniams darys inžinerinės infrastruktūros objektai.

3.9. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie galimybę atstatyti socialinį teisingumą – atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvusiems savininkams, nepasisakė ir nevertino tų įrodymų ir aplinkybių, kurios įrodė, kad nuosavybė 2005 m. buvo atstatyta valstybinės reikšmės miške, tuo šiurkščiai pažeidžiant Konstituciją ir įstatymus.

Žemesnės instancijos teismas

3.10. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė bei nevertino ir tų aplinkybių, kad ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 patvirtintas detalusis planas buvo parengtas nesilaikant Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 7 punktų, 2 dalies (1995 m. gruodžio 12 d. redakcija) reikalavimų. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007), (duomenys neskelbtinti) nurodė, kad asmenų subjektines teises dalyvauti detaliojo plano viešame svarstyme valdžios institucijos turi užtikrinti tokiu būdu, kad šios teisės būtų realios, o ne iliuzinės.

3.11. Šalia planuojamos teritorijos esančio individualių namų kvartalo gyventojai, įsigiję sklypus 1999–2000 metais, žinojo, kad pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą 1998 m., į šiaurę nuo individualių gyvenamųjų namų kvartalo yra suplanuota bendro naudojimo teritorija, skirta želdynams įrengti. Jie 2000 m. susibūrė į bendriją, suprojektavo ir įrengė kvartalo gatves, inžinerinius tinklus, sutvarkė aplinką, puoselėjo mišką, dalyje bendro naudojimo teritorijos, skirtos želdynams, įrengė parką. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ginčijamu Sprendimu Nr. 374 patvirtintu detaliuoju planu yra pažeistos (duomenys neskelbtini) ir jos narių subjektines teisės į sveiką ir harmoningą gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, taip pat teisė teikti pasiūlymus, reikšti pastabas dėl planavimo sprendinių. Nurodo, jog nepanaikinus ginčijamo detaliojo plano sprendinių, pablogės (duomenys neskelbtini) narių galimybė patekti į valstybinės reikšmės mišką ir bendro naudojimo teritorijas, sumažės želdynų, bendro naudojimo teritorijos ir miško plotas, ženkliai padidės triukšmas, kadangi ginčijamu sprendimu patvirtintu detaliuoju planu numatyta sunaikinti esantį mišką, parką ir kraštovaizdį, sudarkyti reljefą.

Šalies argumentai

4. Apeliantas teigia, jog (duomenys neskelbtini) pirmininkas 2006 m. sausio 16 d. susitikimo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu D. Z. metu sužinojo apie parengtą detalųjį planą, eksponuojamą Verkių seniūnijoje, ir tai, jog 2006 m. sausio 31 d. vyks viešas susirinkimas. Apie šį susitikimą (duomenys neskelbtini) pirmininkas po kelių dienų informavo (duomenys neskelbtini) valdybos narius ir kaimynus. Pasiūlymai keisti detaliojo plano sprendinius buvo suformuluoti pamačius detaliojo plano brėžinius, iš kurių buvo aišku, jog valstybinės reišmės miško ir bendrojo naudojimo teritorijos neliks. Nurodo, kad apie naujojo detaliojo plano egzistavimą pirmą kartą buvo užsiminta trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. atsakyme į naujojo detaliojo plano pasiūlymus (2006 m. vasario 7 d. raštas, III t., b. l . 175), ryšium su kuo (duomenys neskelbtini) sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėju A. L., ir šis kreipėsi į atsakovą dėl informacijos suteikimo. Pažymi, jog dokumentai, įrodantys jo teisių pažeidimą buvo gauti tik 2006 m. gegužės 17 d., kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija be lydraščio apeliantui pateikė ginčijamo detaliojo plano bylos Suvestinio inžinerinių tinklų plano, Planuojamos teritorijos raidos programos ir Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto nuorašus. Pažymi, jog šie dokumentai buvo pateikti tik po pakartotinio apeliantui atstovaujančio advokato padėjėjo prašymo. Teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai, siekdami, kad apeliantui būtų sunkiau įrodyti dokumentų gavimo faktą, atsisakė rašyti lydraštį, tačiau iš pateiktų dokumentų nuorašų tvirtinimo datos matyti, jog tai buvo 2006 m. gegužės 17 d. Atkreipia dėmesį į tai, jog negalėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą anksčiau, kadangi ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas Nr. 374 nebuvo skelbiamas viešai. Remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS3-100/2004 suformuota teismų praktika, teigia, jog termino su skundu kreiptis į teismą nepraleido.

Pareiškėjo VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog byloje surinkta medžiaga nebuvo įrodyta, kad žemės sklypuose, esančiuose prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra ar buvo miškas. Teigia, jog teismas atitinkamų įrodymų nevertino, dėl jų tikrumo, sąsajumo, leistinumo ir pakankamumo nepasisakė.

1.1. Nurodo, kad tą faktą, jog žemės sklypai yra suformuoti teritorijoje, kurioje buvo ir yra miškas, patvirtina:

1.1.1. Valstybinės miškotvarkos tarnybos 2007 m. sausio 3 d. raštas Nr. 3 su valstybinės reikšmės miškų schema Nr. P0701-0001.

1.1.2. Vilniaus miesto miškų Verkių girininkijos taksoraščio fragmentas, kuriame nurodyta, jog 23 taksaciniame 0,9 ha dydžio sklype augančių medžių amžius yra 40 m, o jų aukštis siekia 16 m.

1.1.3. Vyriausybės 2000 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 239 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo” dalinio pakeitimo” patvirtinta Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų schema.

1.1.4. Byloje esančios vietovės (miško) nuotraukos.

1.1.5. (duomenys neskelbtini) gyventojų 2006 m. birželio 23 d. bendras pareiškimas, pasirašytas 25 asmenų, kuriame nurodoma, kad detaliojo plano rengėjai atmetė visus jų pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miško išsaugojimo.

1.1.6. 2000 m. birželio 29 d. SĮ „Vilniaus planas” atsakymas Nr. 171 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentui „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini)”, kuriame siūloma koreguoti vakarinę sklypo ribą, atsitraukiant nuo esamų želdinių.

1.1.7. Aiškinamasis raštas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. 374 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo”, kuriame nurodyta, jog vakarų pusėje yra išsidėstę želdynai su vyraujančiais alksniais.

1.1.8. 2002 m. atliktos Vilniaus miškų inventorizacijos duomenų pagrindu paruošta Vilniaus valstybinės reikšmės miškų schema, iš kurios aiškiai matyti, jog dalis valstybinės reikšmės miškų sklypų 22 ir 23 pateko į detaliuoju planu patvirtintus sklypus Nr. 3, 4 ir 5. Tą patvirtino ir atsakovas savo 2006 m. lapkričio 23 d. atsiliepime.

Žemesnės instancijos teismas

1.1.9. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 patvirtintame detaliajame plane esantis Aplinkos apsaugos departamento įrašas „medžių pertvarkymui leidimus gauti nustatyta tvarka”.

1.1.10. Vilniaus miesto bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292, kuriame nurodyta, jog šios teritorijos paskirtis – bendro naudojimo želdynams įrengti.

1.2. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepasisakyta dėl neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybinės reikšmės miške. Nurodo, kad tai šiurkščiai pažeidžia Konstitucijos, Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatas.

1.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokius įrodymus laiko nepagrįstais ir kodėl, o sprendimo motyvuojamojoje dalyje rėmėsi prielaidomis bei dokumentu, kurio, apelianto teigimu, įrodomoji vertė abejotina. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. lapkričio 9 d. raštas „Dėl išvados pateikimo”, kuriame teigiama, kad dalis valstybinės reikšmės miško sklypų pateko į detaliuoju planu patvirtintus sklypus, yra parengta A. U., ginčijamo detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu buvusio Vilniaus miesto Verkių seniūnijos vyriausiuoju architektu bei atstovavusio Vilniaus miesto savivaldybei vykdant planavimo organizatoriaus funkcijas, todėl, apelianto teigimu, atspindi jo poziciją apie jos paties darbą Vilniaus miesto savivaldybėje ir negali būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas.

1.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog nenustatyta, kad sklypuose, esančiuose prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būtų kertami miškai ar pavieniai medžiai arba kad būtų išduotas leidimas tą daryti, yra nepagrįsta, kadangi faktas, jog miškas atitinkamoje teritorijoje dar nėra iškirstas, visiškai nereiškia, kad jis nebus iškirstas ateityje, o kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 patvirtinto detaliojo plano, kai kuriuose sklypuose (Nr. 3, 4 ir 5) tą ir planuojama daryti, kadangi jie apaugę mišku.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” ginamas viešasis interesas yra neįrodytas ir nepagrįstas. Nurodė, jog viešasis interesas gali būti pažeidžiamas ne tik nustačius atitinkamus pažeidimus aplinkosaugos srityje, bet ir atėmus iš visuomenės teisę gauti informaciją apie aplinką ir galimybę dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais.

3. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantui buvo žinoma apie ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 patvirtinto detaliojo plano sprendinius ir jog jis jiems neprieštaravo, o prieštaravo tik naujajam detaliajam planui, galima paneigti vien dėl to, jog 2006 m. sausio mėnesį, kada vyko naujojo detaliojo plano svarstymas, apeliantas, kaip subjektas, neegzistavo, kadangi VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” buvo įregistruota tik 2006 m. gegužės 30 d. Grupės (duomenys neskelbtini) gyventojų pareiškimas, kurių pagrindas apeliantas galėjo spręsti apie ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 pažeistą viešąjį interesą, jam buvo pateiktas 2006 m. birželio 30 d., taigi, apelianto teigimu, nuo šios datos ir laikytina, jog jis buvo informuotas apie viešojo intereso pažeidimą. Taip pat pažymi, jog ta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) gyventojai ar kiti asmenys žinojo ar turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą, nelaikytina reikšminga aplinkybe, kadangi apeliantas į teismą kreipėsi kaip savarankiškas subjektas.

4. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, sutapatindamas jį tik su gretimų sklypų savininkų interesais, pernelyg siaurai traktavo viešojo intereso gynybos mastą, kadangi gretimų sklypų savininkų pozicija svarbi tik tada, kai yra ginamos asmenų subjektinės teisės, o ne viešasis interesas.

Kiti pareiškėjo VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams.

Pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nekonstatavo esminės reikšmės bylai turinčių aplinkybių, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo vienodos administracinių teismų praktikos, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

1.1. Iš byloje esančių 2006 m. rugpjūčio 4 d. Aplinkos ministerijos rašto Nr. (12-2)-D8-6509 ir prie jo pridėto Vilniaus miesto valstybinės reikšmės miškų schemos fragmento, apimančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyr. specialisto A. U. paaiškinimo pridėto valstybės miško plano fragmento ir kitų bylos dokumentų matyti, kad ginčo detaliuoju planu suplanuota teritorija iš vienos pusės ribojasi su V. D. g., iš kitos, statmenai – su Visorių g., beveik priešais suplanuotą teritoriją į V. D. g. įeina A. M. g. ir H. R. g., maždaug už 60 m nuo H. R. gatvės į V. D. gatvę įeina O. M. g. Iš byloje esančio 2006 m. gegužės 9 d. pareiškimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, matyti, kad dauguma asmenų, pasirašiusių šį pareiškimą, ir gyvena A. M., H. R. ir O. M. gatvėse. Šių asmenų gyvenamieji namai ginčo detaliuoju planu nustatytos teritorijos atžvilgiu yra iš esmės kitoje V. D. g. pusėje ir nuo aptariamos teritorijos yra nutolę maždaug 50 m. Būtent šių gyventojų pareiškimas buvo vada prokurorui ištirti, ar ginčo administraciniu aktu nebuvo pažeistas viešasis interesas, apimantis pastarųjų gyventojų subjektines teises.

1.2. Remiasi Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų (1996 m. rugsėjo 18 d. redakcija) 14 punktu ir pažymi, jog šioje nuostatoje reikalaujamo skelbimo tarp detaliojo plano dokumentų nėra, todėl daro prielaidą, jog tokiu būdu visuomenės nariams nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su rengiamu projektu nuo projektavimo pradžios ir pateikti pastabas bei pasiūlymus dėl rengiamų preliminarių sprendinių. Nurodo, kad iš byloje esančios Detaliojo plano teritorijai, esančiai prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešojo svarstymo su visuomene ataskaitos matyti, jog planavimo organizatoriai nepateikė beveik jokios pagal minėtus nuostatus privalomos pateikti informacijos, todėl laikytina, kad šie nuostatai buvo pažeisti. Kaip aplinkybę, patvirtinančią šį teiginį, apeliantas nurodo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. 6-1458, kuriame nurodyta, jog spaudoje skelbiant planuojamos teritorijos adresą kaip teritoriją, esančią prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, greta gyvenanti visuomenės dalis galimai buvo suklaidinta.

1.3. Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, asmenys, kurie kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, pagal skelbimo turinį negalėjo suprasti, jog yra planuojama teritorija, gretima jų gyvenamajai aplinkai, dėl ko jie negalėjo laiku pateikti turimos reikšmingos informacijos. Šį faktč jie sužinojo tik 2006 m. gegužės 17 d., kai po pakartotinio jų atstovo prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atitinkamų dokumentų nuorašus.

Žemesnės instancijos teismas

1.4. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl to, jog ginčijamo detaliojo plano nustatyti statybos reglamentai beveik visuose sklypuose pažeidė galiojusius teisės aktus, nustatančius maksimalų užstatymo tankį, o užstatymo intensyvumas ir planuojamų individualių namų plotai viršijo Vilniaus miesto bendrojo plano nustatytus maksimalius dydžius. Apelianto teigimu, šiuo aspektu taip pat įtakojamos visuomenės dalies subjektinės teises.

1.5. Teismas taip pat nevertino pareiškėjo (duomenys neskelbtini) argumentų dėl (duomenys neskelbtini) narių teisėtų lūkesčių įsigyjant nuosavybę, t. y. gyvenamąsias patalpas, esančias šalia teritorijos, kurios detalusis planas yra ginčijamas.

1.6. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) praleido terminą skundui paduoti, jo skundas negali būti tenkinamas ir dėl šios priežasties. Nurodo, jog vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 101 straipsnio 6 punktu, teismas dėl praleisto termino skundui paduoti turėjo nuspręsti atsisakyti priimti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą arba nutraukti bylą dalyje, tačiau pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą, neturėjo pagrindo nenagrinėti pareiškėjo išdėstytų argumentų.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” apeliacinius skundus nurodo, kad su apeliaciniais skundais nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pareiškėjo (duomenys neskelbtini), kaip inžinerinių tinklų savininko, nurodytus pažeidimus ir pagrįstai nustatė, jog teiginiai dėl detaliuoju planu pažeidžiamų jo teisių yra nepagrįsti. Nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre inžineriniai tinklai (duomenys neskelbtini) vardu buvo įregistruoti tik 2006 m. viduryje, o tai reiškia, jog apeliantas nepagrįstai kelia pretenzijas, jog detaliojo plano rengėjai 2000 m. turėjo žinoti apie jo nuosavybės teises į šiuos inžinerinius tinklus. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog vien inžinerinių tinklų prijungimo schemos suplanavimas negali būti laikomas apelianto teisių pažeidimu, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas Nr. 374 nesuteikia teisės sklypų, esančių prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkams be atskiro sutikimo prisijungti prie minėtų inžinerinių tinklų. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo įrodyta, kad iki Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimo Nr. 374 priėmimo arba iki Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 1458V priėmimo detaliuoju planu patvirtintoje teritorijoje buvo miškas. Atkreipia dėmesį į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė pagrįstą išvadą ir dėl to, jog paskelbus apie planuojamą sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo sukliudyta ir negalėjo būti sukliudyta pareiškėjams susipažinti su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374, kadangi šiuo metu žemės sklypo adresas Nekilnojamojo turto registre nurodomas „prie (duomenys neskelbtini)“, kas patvirtina, kad žemės sklypo adresas buvo nurodytas teisingai. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog pareiškėjas (duomenys neskelbtini) praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, kadangi teismas ne formaliai vertino pareiškėjo teiginius dėl sužinojimo apie jo teisių pažeidimą, o sprendė iš pareiškėjo elgesio ir pasiūlymų, be to, nurodo, kad teismas neturi pareigos spręsti apie pareiškėjo sužinojimą apie skundžiamą aktą spręsti iš dokumentų tvirtinimo datos. Pažymi, jog (duomenys neskelbtini) pirmininkas R. J. į Vilniaus miesto savivaldybės archyvą dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. 1458V kreipėsi dar 2006 m. kovo 9 d., tą pačią dieną jam buvo parengtas atsakymas ir pateikta išsami medžiaga. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimas Nr. 374 buvo priimtas atsižvelgiant į minėtą 2000 m. liepos 20 d. sprendimą, todėl teigtina, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl šio sprendimo išdavimo, žinojo ir turėjo žinoti apie ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimą Nr. 374.

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atsiliepimuose į pareiškėjų VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” ir Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus nurodo, kad su apeliaciniais skundais sutinka, ir palaiko juose išdėstytą poziciją.

Pareiškėjas VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” atsiliepimuose į pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus nurodo, kad su apeliaciniais skundais sutinka, ir palaiko juose išdėstytą poziciją.

Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras atsiliepime į pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” apeliacinius skundus nurodo, kad su apeliaciniais skundais sutinka, ir palaiko juose išdėstytą poziciją.

Tretysis suinteresuotas asmuo D. Z. atsiliepime į Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymi, jog ginčo sklypai, priešingai negu teigia apeliantas, nėra valstybinės reikšmės miškas, o laukymė su keletu pavienių medžių. Pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai neįrodė, jog ginčo sklypuose yra miškas, atmestini apelianto teiginiai, jog teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl valstybinio miško buvimo ginčo sklypuose. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis apelianto (duomenys neskelbtini) 2006 m. sausio 26 d. pasiūlymas dėl rengiamo naujo teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano įrodo, kad apeliantui (duomenys neskelbtini) buvo žinoma apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 patvirtintus detaliojo plano sprendinius. Tai, D. Z. teigimu, patvirtina, jog apeliantas (duomenys neskelbtini) jau 2006 m. sausio 26 d. žinojo apie ginčijamą detalųjį planą bei neturėjo jokių pretenzijų dėl jo – minėtame pasiūlyme buvo išdėstytos pastabos dėl naujojo detaliojo plano. Akcentuoja, jog apelianto (duomenys neskelbtini) teiginys, jog jis apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimą Nr. 374 sužinojo tik 2006 m. gegužės 17 d., yra neatitinkantis tikrovės bei klaidinantis teismą. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, (duomenys neskelbtini) praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą. Pažymi, jog pareiškėjas VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” gina ne viešąjį interesą, dėl ko laikytina, jog jis yra praleidęs senaties terminą skundui paduoti. Nurodo, kad apelianto teiginius, jog rengiant detalųjį planą sklypams, esantiems prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pareiškėjams buvo sukliudyta pasinaudoti galimybe dalyvauti viešojo svarstymo procedūroje ir pareikšti pastabas ir pasiūlymus dėl detalaus plano ir bendrojo plano pakeitimo, paneigia (duomenys neskelbtini) ir kito apelianto steigėjų pateikti pasiūlymai dėl naujai rengiamo detaliojo plano. Be to, pažymi, jog apeliantai ir jų nariai negali būti laikomi gretimybių savininkais, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog negalima vertinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 patvirtintas detalusis planas ir bendrojo plano pakeitimai turi ar gali turėti įtakos (duomenys neskelbtini) ar jos narių interesams, yra pagrįsta.

Tretysis suinteresuotas asmuo D. Z. atsiliepime į (duomenys neskelbtini) ir VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” apeliacinius skundus nurodo, kad apeliaciniai skundai yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymi, jog apelianto (duomenys neskelbtini) teiginys, jog inžineriniai tinklai A. M., H. R. ir O. M. gatvėse buvo pastatyti dar 2000 m. gruodžio mėnesį, t. y. kad rengiant detalųjų planą šie inžineriniai tinklai jau buvo pastatyti, yra nepagrįstas, kadangi apeliantas juos viešajame registre įregistravo tik 2006 m. viduryje. Nurodo, kad šis faktas pagrindžia tą aplinkybę, jog detaliojo plano rengėjai 2000–2001 m. negalėjo žinoti, kad yra įrengti inžineriniai tinklai ir kam jie priklauso. Pažymi, jog vien tinklų suplanavimas ir numatymas prijungti prie apelianto tinklų nepažeidžia apelianto teisių ir interesų, kadangi be turto savininko sutikimo niekas negali pasinaudoti svetimu turtu, o detaliojo plano dokumentai nenumatė jokio servituto, kuris tretiesiems asmenims suteiktų teisę naudotis apelianto turtu. Akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. 374 buvo suformuoti sklypai, tuo sudarant galimybę atstatyti socialinį teisingumą, t. y. atkurti nuosavybės teises į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą buvusiems savininkams.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. M. ir atsiliepime į pareiškėjų (duomenys neskelbtini), VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” ir Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus nurodo, kad apeliaciniai skundai yra atmestini kaip nepagrįsti. A. M. atsiliepime į apeliacinius skundus išdėstyti argumentai yra analogiški D. Z. atsiliepimuose į (duomenys neskelbtini), VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga” ir Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus išdėstytiems argumentams.

Tretieji suinteresuoti asmenys Aplinkos ministerija, VAVA ir M. M. atsiliepimų į pareiškėjų apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Dėl pareiškėjo (duomenys neskelbtini) reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 374

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. To paties įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, o 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas).

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) 2006 m. birželio 15 d. skundas dėl atsakovo 2001 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 374 panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateiktas 2006 m. birželio 16 d., t. y. praėjus beveik penkeriems metams nuo skundžiamo akto priėmimo. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo neteikė. Skunde teigė, kad termino skundui paduoti nepraleido, nes apie 2001 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 374 sužinojo 2006 m. gegužės 17 d. Pagal ABTĮ 37 straipsnio nuostatas teismas, spręsdamas skundo (prašymo) priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas, o jei terminas yra praleistas, ar prašoma jį atnaujinti. Paaiškėjus, kad skundo (prašymo) padavimo terminas yra praleistas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą, teismui atsiranda pagrindas taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir motyvuota nutartimi atsisakyti priimti skundą (prašymą). Vilniaus apygardos administracinis teismas, remdamasis skunde pateikta informacija, nenustatė pagrindo taikyti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas ir 2006 m. birželio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė. Nagrinėdamas bylą iš esmės, teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir neprašė atnaujinti. 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu atmesdamas pareiškėjo skundą, teismas šią aplinkybę nurodė kaip papildomą motyvą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė įstatymą. Nustatymas teisiškai reikšmingos aplinkybės, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus įstatymu nustatytus terminus ir pareiškėjas neprašė termino atnaujinti, negali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą atmesti skundą dėl administracinio akto panaikinimo. Tokia išvada išplaukia iš ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Taigi paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas (duomenys neskelbtini) neprašė termino atnaujinti, pirmosios instancijos teismas turėjo bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu. Nustačius ABTĮ 101 straipsnyje numatytą bylos nutraukimo pagrindą, byla negali būti nagrinėjama iš esmės, o turi būti nutraukiama.

Pareiškėjas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jei teismas prieitų išvadą, kad terminas paduoti skundą dėl atsakovo 2001 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 374 buvo praleistas. ABTĮ nenumato, kad paduodant apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto vadovaujantis ABTĮ 88 straipsniu, gali būti teikiamas prašymas apeliacinės instancijos teismui atnaujinti skundo, pateikto pirmosios instancijos teismui, padavimo terminą. Su skundo padavimo terminais susiję aplinkybės gali būti apeliacinio skundo motyvu. Todėl pareiškėjo pateiktas apeliacinės instancijos teismui prašymas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo negali būti nagrinėjamas.

Patikrinusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas 2006 m. birželio 15 d. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 374 pateikė praleidęs įstatymu nustatytą terminą, kadangi apie šį sprendimą sužinojo ne 2007 m. gegužės 17 d., kaip teigia pareiškėjas, o žymiai anksčiau. Tai patvirtina byloje esantys dokumentai: (duomenys neskelbtini) 2006 m. kovo 6 d. ir 2006 m. balandžio 10 d. užklausos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, 2006 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) 26 gyventojų pareiškimas Generalinei prokuratūrai, trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. 2006 m. vasario 7 d. atsakymas R. J. Iš minėtų dokumentų matyti, kad R. J. abejonės dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 374 patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinių kilo 2006 m. vasario mėnesį, kai jis į savo 2006 m. sausio 26 d. raštišką pasiūlymą dėl 4 sklypų ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), esančių prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliojo plano projekto (šių sklypų detalusis planas buvo patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 30-48) gavo trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. (detaliojo planavimo organizatoriaus) 2006 m. vasario 7 d. atsakymą, kuriuo pareikšti pasiūlymai buvo atmesti iš dalies remiantis 2001 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 374 patvirtintu Detaliuoju planu (3 t., b. l. 170-170, 175). Bylos dokumentai patvirtina, kad R. J. informacijos apie Detalųjį planą paprašė atsakovo ne kaip fizinis asmuo, o per savo atstovą veikdamas kaip (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas. 2006 m. kovo 6 d. prašymu (duomenys neskelbtini) atstovaujantis advokatas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydamas pateikti Sprendimu Nr. 374 patvirtinto Detaliojo plano bylos nuorašą. Miesto plėtros departamento 2006 m. kovo 29 d. rašte Nr. A51-5141-(10.9-MPD-0) nurodyta, kad Bendrijos atstovui buvo išsiųstas Sprendimas Nr. 374 ir pagrindinis Detaliojo plano brėžinys su teritorijos užstatymo reglamentais (3 t., b. l. 148). Tas pats atstovas 2006 m. balandžio 10 d. pateikė atsakovui pakartotinį prašymą, kuriame nurodė, kad jo pateikta informacija nepakankama, ir prašė pateikti visą Detaliojo plano bylos nuorašą (1 t., b. l. 14; 3 t., b. l. 174). Šios užklausos turinys įrodo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) 2006 m. balandžio 10 d. turėjo Miesto plėtros departamento 2006 m. kovo 29 d. raštu pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 374 ir jo priedą – Detalųjį planą (pagrindinį brėžinį). Šią išvadą patvirtina 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimas, kuriuo 26 (duomenys neskelbtini) gyventojai, tarp jų (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas R. J. (sąraše įrašytas pirmuoju ir nurodytas pareiškėjų kontaktiniu asmeniu) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, prašydami kreiptis į administracinį teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 374 panaikinimo. Pareiškime teigiama, kad jame nurodyta asmenų grupė 2006 m. sausio mėnesį sužinojo apie tai, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Z. yra išduotos projektavimo sąlygos rengti detalųjį planą keturiuose sklypuose, esančiuose prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriomis leidžiama vietoj žaliosios zonos ir valstybinės reikšmės miško projektuoti daugiaaukščius gyvenamuosius namus. Pareiškime minima, kad buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu pateikti Detaliojo plano, patvirtinto Sprendimu Nr. 374, dokumentus, tačiau nebuvo pateikta visa medžiaga, todėl kreiptasi pakartotinai, nors ir iš gautos medžiagos yra aišku, jog Sprendimu Nr. 374 patvirtintas Detalusis planas pažeidžia teisės aktus ir viešąjį interesą. Į bylą nepateikta įrodymų, kad be pirmiau minėtų (duomenys neskelbtini) atstovo 2006 m. kovo 6 d. ir 2006 m. balandžio 10 d. užklausų, buvo koks nors kitas susirašinėjimas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl Sprendimo Nr. 374. 2006 m. gegužės 3 d. pareiškime yra išdėstyti konkretūs su Detaliojo plano sprendiniais susiję argumentai, kuriais grindžiama pozicija, kad Detalusis planas pažeidžia viešąjį interesą, taip pat minimas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 1458V, kuriuo buvo leista Miesto plėtros departamentui rengti 1 ha teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nedidelių veiklos mastų detalųjį planą. Prie 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimo buvo pridėtas 2001 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 374, 2000 m. liepos 20 d. sprendimas Nr. 1458V, taip pat kita medžiaga. Tai patvirtina, kad rengiant pareiškimą buvo pakankamai informacijos apie Sprendimo Nr. 374 rengimo pagrindą ir šiuo sprendimu patvirtintą Detalųjį planą. Kadangi 2006 m. gegužės 3 d. pareiškime Generalinei prokuratūrai R. J., kuris minėtu laiku buvo 2000 metais įregistruotos (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkas, nurodytas 26 pareiškėjų grupės kontaktiniu asmeniu ir yra pasirašęs šį pareiškimą, tai patvirtina, jog pareiškime išdėstytos aplinkybės jam buvo žinomos šio pareiškimo surašymo laiku ne tik kaip fiziniam asmeniui, bet ir kaip (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkui. Taigi, 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimas Generalinei prokuratūrai dėl viešojo intereso gynimo nurodant, kad viešąjį interesą pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 374, ir pateikiant šią poziciją pagrindžiančius konkrečius su Detaliojo plano turiniu susijusius argumentus, įrodo, jog šį pareiškimą pasirašęs R. J., turėdamas pagrindą manyti, jog Sprendimas Nr. 374 pažeidžia (duomenys neskelbtini) teises ir teisėtus interesus, dar daugiau nei mėnesį (iki 2006 m. birželio 16 d.) nesikreipė į administracinį teismą.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 374 padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2006 m. balandžio 10 d., kadangi nekyla jokių abejonių, jog minėtu laiku pareiškėjas turėjo Sprendimą Nr. 374. Todėl skundą administraciniam teismui turėjo pateikti per mėnesį nuo 2006 m. balandžio 10 d. (iki 2006 m. gegužės 10 d.), o pateikė 2006 m. birželio 16 d. Taigi akivaizdu, kad terminas paduoti skundą yra praleistas.

Nustačius, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė praleidusi įstatymu nustatytą terminą ir neprašė termino atnaujinti, o teismas skundą priėmė, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kuria buvo atmestas šio pareiškėjo skundas, naikinamas ir byla šioje dalyje nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nurodytu pagrindu (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, prašymo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 374

ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Atsižvelgus į tai, kad Vilniaus miesto prokuratūra, gindama viešąjį interesą, skundą dėl atsakovo 2001 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 374 pateikė tik 2006 m. gruodžio 14 d., o prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi administracinės bylos šalies procesines teises ir pareigas (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis), tarp jų – ir pareigą laikytis įstatymu nustatyto termino paduoti skundą, byloje turi būti patikrinta, ar nebuvo praleistas terminas paduoti skundą.

Teismų praktikoje prokuroro teisė paduoti skundą teismui ginant viešąjį interesą pripažįstama remiantis Konstitucija ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu. Prokurorai nėra subjektai, dalyvaujantys teritorijų planavimo procese, kurį reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję norminiai teisės aktai. Prokuroro teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl viešojo intereso gynimo reglamentuoja Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti.

ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis, nustatanti prokuroro teisę ginant viešąjį interesą įstatymų nustatytais atvejais kreiptis su pareiškimu į teismą, nenumato specialaus termino, per kurį prokuroras galėtų paduoti skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo. Todėl turi būti laikomasi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, nustatančios, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai gavo duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad atitinkamas sprendimas pažeidžia viešąjį interesą (2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205-230 psl.; 2006 m. sausio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. A14-86/2007; 2007 m. birželio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A8-660/2007; 2007 m. spalio 25 d. nutartis adm. byloje Nr. A5-926/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis adm. byloje Nr. A17-742/2007 ir kt.). Taigi kiekvienu konkrečiu atveju yra svarbu nustatyti, nuo kokios datos turi būti skaičiuojamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas paduoti skundą.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, kuri skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo pateikė 2006 m. gruodžio 14 d., skundo padavimo terminą skaičiavo nuo 2006 m. lapkričio 13 d., t. y. nuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2006 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. 6-1458 gavimo dienos (3 t., b. l. 46-48). Formaliai skaičiuojant nuo šio rašto gavimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje dienos, skundo padavimo terminą ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme būtų galima laikyti nepraleistu, tačiau atsižvelgiant į Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi nustatytą teisinį reguliavimą, ta apimtimi, kuria viešojo intereso pažeidimo nustatymas siejamas su asmenų pateiktų pareiškimų (skundų) nagrinėjimu, taip pat teismų suformuotą praktiką, kad termino skundui paduoti pradžia turi būti siejama su nustatymu, jog yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių prokurorui daryti išvadą, jog buvo pažeistas viešasis interesas, turi būti nustatyta, kada prokuratūra gavo duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 374 galimai pažeidžia viešąjį interesą.

Iš bylos dokumentų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra informaciją apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 374 galimai pažeidžia viešąjį interesą gavo 2006 m. gegužės 12 d. iš (duomenys neskelbtini) 26 gyventojų kolektyvinio 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimo ir jo priedų (3 t., b. l. 6-10). Pareiškime buvo nurodyta, kad Sprendimas Nr. 374 pažeidžia teisės aktus ir viešąjį interesą tuo, jog tikslinant bendrojo plano sprendinius ir patvirtinant teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detalųjį planą buvo pakeista Vilniaus miesto bendrajame plane nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (bendro naudojimo teritorija pakeista į teritoriją, skirtą individualiai mažaaukštei statybai); privažiavimas prie sklypų suformuotas valstybinio miško teritorijoje, o vienas sklypas suformuotas valstybinės reikšmės miške; padaryta eilė procedūrinių pažeidimų, nurodant planuojamos teritorijos adresą buvo klaidinama visuomenė.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai nagrinėjant 26 asmenų kolektyvinį pareiškimą, galiojo Generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. I-56 patvirtinti Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Šių nuostatų 28 punktas numatė, kad prašymas ar skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo prokuratūroje dienos, jei įstatymuose ir šiuose nuostatuose nenumatyta kitaip. Esant objektyvioms priežastims, nagrinėjimo terminą ne daugiau kaip 1 mėnesiui galėjo pratęsti struktūrinių padalinių vadovai (jų pavaduotojai), prokuratūrų vadovai (jų pavaduotojai). Išimtiniais atvejais dėl pakartotinio asmens prašymo ar skundo nagrinėjimo termino pratęsimo sprendimą galėjo priimti prokuratūros vadovas (jo pavaduotojas). Kadangi Nuostatai dėl asmenų pareiškimų ar skundų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjimui nenustatė ilgesnio termino, nei nurodytas šių Nuostatų 28 punkte, o Prokuratūros įstatymas ir kiti įstatymai šio klausimo neaptaria, vadinasi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, tirdama 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso, turėjo vadovautis Nuostatų 28 punkte nustatytu terminu ir per šį terminą dėl pareiškimo priimti atitinkamą sprendimą. Tyrimo metu gavusi duomenų, kad Sprendimas Nr. 374 galimai pažeidžia viešąjį interesą, nuo šių duomenų gavimo dienos turėjo vadovautis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir per vieną mėnesį paduoti skundą teismui. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimą, kurį gavo 2006 m. gegužės 12 d., turėjo išspręsti (įskaitant termino pratęsimą) ne vėliau kaip per du mėnesius (iki 2006 m. birželio 13 d.) nuo jo gavimo dienos, o skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo paduoti ne vėliau nei iki 2006 m. rugpjūčio 13 d. Prokuratūra šį terminą akivaizdžiai praleido, kadangi 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimą nagrinėjo nepagrįstai ilgai – 7 mėnesius ir į teismą kreipėsi tik 2006 m. gruodžio 14 d.

ABTĮ 56 straipsnyje nurodyti subjektai (tarp jų – prokuroras), gindami viešąjį interesą, turi bylos šalies procesines teises ir pareigas (ABTĮ 56 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kreipiantis į teismą įstatymu numatytais atvejais dėl viešojo intereso gynimo šių subjektų teisės ir pareigos yra tokios pačios kaip ir kitų asmenų, nurodytų ABTĮ 5 straipsnyje.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2007 m. balandžio 20 d. įsigaliojęs Generalinio prokuroro 2007 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. I-53 patvirtintas Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje aprašas (toliau – ir Aprašas) sureglamentavo skundų dėl galimai pažeisto viešojo intereso nagrinėjimo terminus (Aprašo 35 punktas). Nors Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai nagrinėjant 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimą ir 2006 m. gruodžio 14 d. paduodant skundą teismui dėl viešojo intereso gynimo, Aprašas negaliojo, tačiau jis nagrinėjamoje byloje yra reikšmingas tuo aspektu, kad Aprašo 35 punkte yra įtvirtinta bendroji taisyklė: jei nagrinėjant skundą pradedama rinkti medžiaga dėl galimai pažeisto viešojo intereso, sprendimas turi būti priimtas per Aprašo 33 punkte nustatytą skundų nagrinėjimo prokuratūroje bendrąjį terminą (20 dienų nuo registravimo dienos, jei įstatymuose ir šiame apraše nenustatyta kitaip). Ilgesnis medžiagos rinkimo ir sprendimo priėmimo terminas taikomas tik kaip išimtis iš bendrosios taisyklės ir tik tuo atveju, jei nustačius, kad dėl objektyvių priežasčių negalima skundo ištirti ir sprendimo priimti per bendrąjį terminą, terminai nustatyta tvarka yra pratęsiami. Taigi, tiek pagal Tvarkos 28 punktą, tiek Aprašo 35 punktu sureglamentavus skundų dėl galimai pažeisto viešojo intereso nagrinėjimo terminus, galioja bendroji taisyklė, kad skundas dėl galimai pažeisto viešojo intereso turi būti išnagrinėtas per įmanomai trumpiausią laiką, kuris yra orientuotas į bendrąjį skundų nagrinėjimo terminą, o skundo tyrimo ir sprendimo priėmimo termino pratęsimas yra išimtis, kurios taikymas turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis.

Prokuratūra, tirdama pareiškimą, skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, turi aktyviai naudotis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje suteiktais įgaliojimais. Į bylą nepateikta įrodymų, kad 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimo prokuratūroje nagrinėjimas, užtrukęs ilgiau nei numatyta Tvarkos 28 punkte, yra objektyviai pagrįstas. Vertinant prokuratūros veiksmus tuo aspektu, kada ji gavo duomenų, leidžiančių daryti išvadą, ar Sprendimas Nr. 374 pažeidžia viešąjį interesą, konstatuotina, kad terminas paduoti skundą taip pat yra praleistas. 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimas turėjo būti pradėtas tirti nuo jo gavimo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje dienos - 2006 m. gegužės 12 d. Užklausa Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Sprendimo Nr. 374 rengimo medžiagos buvo pateikta 2006 m. gegužės 26 d. Gavus 2006 m. birželio 14 d. raštu Nr. A51-9806-(10.9-MPD-0) pateiktą atsakymą, užklausa dėl papildomos medžiagos pateikta beveik po mėnesio (2007 m. liepos 10 d. raštas Nr. C.2-214). Šis delsimas objektyviai nepateisinamas. Kaip matyti iš Miesto plėtros departamento 2006 m. rugpjūčio 29 d. rašto Nr. A51-13724-(10.9-MPD-C) ir jo priedų, šiuo raštu prokuratūrai buvo pateikta visa Detaliojo plano rengimo medžiaga. Užklausas Aplinkos ministerijai (2006 m. liepos 14 d. raštas Nr. C.2-218) ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) prokuratūra pateikė praėjus beveik dviems mėnesiams nuo tyrimo pradžios (2006 m. liepos 5 d. raštas Nr. C.2-212). Delsimas pateikti užklausas šioms institucijoms taip pat objektyviai nepateisinamas, kadangi informaciją apie tai, kad Sprendimu Nr. 374 patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai galimai pažeidžia viešąjį interesą, kadangi dalis suplanuotos teritorijos patenka į valstybinės reikšmės mišką, prokuratūra gavo iš 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimo ir jo priedų. 2006 m. rugpjūčio 8 d. prokuratūra gavo Aplinkos ministerijos informaciją (2006 m. rugpjūčio 4 d. raštas Nr. D8-6509), kad dalis teritorijos, esančios prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patenka į Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtintus valstybinės reikšmės miškų plotus. Nors Inspekcija nepateikė atsakymo į 2006 m. liepos 5 d. užklausą per vieno mėnesio terminą, tačiau prokuratūra pakartotinę užklausą pateikė praėjus objektyviai nepateisinamam laikotarpiui, t. y. praėjus daugiau nei dviems mėnesiams po to, kai turėjo gauti atsakymą į 2006 m. liepos 5 d. užklausą (2006 m. spalio 23 d. raštas Nr. C.2-334). Inspekcijos 2006 m. lapkričio 9 d. atsakymas į prokuratūros 2006 m. liepos 5 d. ir 2006 m. spalio 23 d. užklausas nesuteikė jokios esminės informacijos, leidžiančios daryti išvadą apie viešojo intereso pažeidimą. Vertinant 2006 m. gegužės 3 d. pareiškimo tyrimo medžiagą, konstatuotina, kad priimti sprendimą, ar yra pagrindas ginti viešąjį interesą, prokuratūrai reali galimybė atsirado gavus Aplinkos ministerijos 2006 m. rugpjūčio 4 d. raštą Nr. D8-6509 ir Miesto plėtros departamento 2006 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. A51-13724-(10.9-MPD-C) pateiktą medžiagą (3 t., b. l. 12-45), kurioje buvo duomenys apie detaliai planuojamos teritorijos raidą (aprašomoji Detaliojo plano dalis), svarstymo su visuomene procedūras, valstybinės reikšmės mišką, todėl remiantis teisės aktais, reikėjo daryti atitinkamas išvadas, t.y. vėliausiai 2006 m. rugsėjo mėnesio pirmosiomis dienomis. Gauta medžiaga turėjo būti įvertinta ir padarytos išvados, ar yra pagrindas kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo. Sieti viešojo intereso pažeidimo paaiškėjimą su Inspekcijos 2006 m. lapkričio 9 d. rašto gavimu nėra pagrindo, kadangi jis nepatvirtina aplinkybių, sudarančių pareiškimo administraciniam teismui dėl viešojo intereso gynimo pagrindą, o tik paminti neesminius pažeidimus, apie kuriuos informacija buvo 2006 m. gegužės 3 d. pareiškime ir iki 2006 m. rugpjūčio pabaigos surinktoje medžiagoje.

Nustačius, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundas pirmosios instancijos teismui buvo paduotas praleidus teisės aktų nustatytą terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti, o teismas skundą priėmė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimas ta apimti, kuria atmestas šio pareiškėjo skundas, naikinamas, bylą šioje dalyje nutraukiama ABTĮ 101 straipsnio 6 punkte nurodytu pagrindu (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“, ginančios viešąjį interesą, prašymo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 374

Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. liepos 10 d. įstatymu ratifikavo Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – ir Orhuso konvencija, Konvencija). Minėtos konvencijos 9 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta suinteresuotos visuomenės teisė kreiptis į teismus dėl priimtų sprendimų tais aplinkos apsaugos klausimais, kurie yra konkrečiai nurodyti Konvencijoje, tarp jų dėl aplinkos elementų: oro, atmosferos, vandens, dirvožemio, žemės, kraštovaizdžio, gamtos objektų būklės, biologinės įvairovės bei šių elementų sąveikos (Konvencijos 3 straipsnio a) punktas), taip pat dėl žmonių sveikatos ir saugos būklės, gyvenimo sąlygų (Konvencijos 3 straipsnio c) punktas). Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą apibrėžimą suinteresuota visuomenė – tai visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką aplinkosaugos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota sprendimų priėmimo procesu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti aplinkosaugos problemas ir veikiančios pagal nacionalinius įstatymus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje pateiktą sąvoką šio įstatymo taikymo prasme suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro įtaką arba gali daryti įtaką rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu; pagal šį apibrėžimą nevyriausybinės organizacijos, padedančios spręsti kraštotvarkos problemas ir veikiančios pagal Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus, laikomos suinteresuotomis organizacijomis. Pareiškėjas VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ apskundė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 374, kuriuo patvirtintas teritorijos detaliojo planavimo dokumentas neigiamos įtakos kraštovaizdžiui ir neigiamos įtakos atitinkamos visuomenės dalies gyvenimo sąlygoms aspektais.

Pagal Orhuso konvencijos 2 straipsnio 5 dalies ir 9 straipsnio 2 dalies nuostatas visuomeninės organizacijos, veikiančios pagal nacionalinius įstatymus ir padedančios spręsti aplinkosaugos problemas, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis) tais aplinkos apsaugos aspektais, kuriuos numato Konvencija.

Pagal Orhuso konvencijos 9 straipsnio nuostatas suinteresuota visuomenė gali siekti sprendimo pakartotinio peržiūrėjimo atitinkamoje institucijoje. Konvencijos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad be pakartotinio nagrinėjimo procedūrų, kiekviena Šalis užtikrina, kad visuomenės atstovai, atitinkantys nacionaliniuose įstatymuose numatytus kriterijus, jeigu tokie yra, galėtų administracine arba teismo tvarka kreiptis dėl privačių asmenų arba valstybės institucijų, pažeidžiančių nacionalinių įstatymų nuostatas, susijusias su aplinkosauga, veiksmų arba neveikimo užginčijimo. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnyje (byloje aktuali 2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr.X-679 redakcija) įtvirtinta suinteresuotos visuomenės teisė apskųsti patvirtintus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, jei suinteresuota visuomenė mano, kad tie sprendiniai pažeidžia visuomenes ar valstybės teises ar teisėtus interesus.

Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmenys, kurie gali būti priskirti suinteresuotai visuomenei ir mano, kad patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai pažeidžia visuomenės ar valstybės teises ar teisėtus interesus, gali dėl tokių sprendinių teisėtumo kreiptis į apskrities viršininko administraciją arba į Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatytą kompetenciją. Apskrities viršininko administracija arba Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėja asmens kreipimąsi ir, nustačiusi visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, inicijuoja atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka, o nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, kreipiasi į teismą. Šio įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, nesutikdami su apskrities viršininko administracijos sprendimu dėl jų kreipimosi, gali paduoti skundą pagal nustatytą kompetenciją Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai. Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliota institucija Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėja asmens kreipimąsi ir, nustačiusi visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, inicijuoja atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių panaikinimą administracine tvarka, o nesant galimybės teritorijų planavimo dokumentų sprendinius panaikinti administracine tvarka, kreipiasi į teismą. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti asmenys, nesutikdami su Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimu, turi teisę dėl viešojo intereso gynimo kreiptis į teismą. Taigi, minėtu teisiniu reglamentavimu yra nustatyta privaloma išankstino ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Todėl tuo atveju, jei įstatymas numato privalomą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarką, teismas gali nagrinėti ginčą iš esmės tik tuo atveju, jei pareiškėjas pasinaudojo išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir nesutinka su priimtu sprendimu. VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“, įregistruota 2006 m. gegužės 30 d., skundą teismui pateikė 2006 m. liepos 19 d., t. y. galiojant 2006 m. birželio 8 d. Teritorijų planavimo įstatymui Nr.X-679, nustačiusiam privalomą ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarką. Pareiškėjas, prieš paduodamas skundą teismui, šia tvarka nepasinaudojo. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“, prieš paduodamas skundą administraciniam teismui, nepasinaudojo privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka, šio pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kuria buvo atmestas VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ skundas, naikinamas, o skundas paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Visuomeninė organizacija laikoma įsteigta nuo jos įstatų įregistravimo dienos (CK 2.63 straipsnis, Visuomeninių organizacijų įstatymo 4 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju – nuo 2006 m. gegužės 30 d. Pagal Įstatus VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ (Asociacija) turi teisę atstovauti bendruomenės ir asociacijos narius, kreiptis dėl jos interesų į kompetentingas institucijas ir teismus (2.1.3, 2.2.3 p.). Vadinasi, dėl asociacijos teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ji gali kreiptis į teismą teisminės gynybos remiantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalies 1 punktu. Nagrinėjamu atveju asociacija kaip juridinis asmuo įsteigta penkeriais metais vėliau nei priimtas ginčijamas sprendimas. Pagal suformuotą administracinių teismų praktiką nagrinėjamu atveju pareiškėja apskritai neturi reikalavimo teisės ginčyti Sprendimą Nr.374 (2004 m. birželio 26 d. nutartis adm. byloje Nr.A7-720/2004).

Pareiškėjo VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai yra pagrindas naikinti sprendimą (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nepagrįstas. Pareiškėjas šį savo argumentą grindžia tuo, kad teismo sprendimas priimtas 2007 m. gegužės 2 d., o 2007 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi tretysis suinteresuotas asmuo D. Z. dalį detaliuoju planu apibrėžtos teritorijos sklypų pardavė UAB „Statybos progresija“. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 2007 m. gegužės 14 d. Nekilnojamojo turto registre, remiantis 2007 m. balandžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2007 m. gegužės 4 d. priėmimo-perdavimo aktais, buvo įregistruota UAB „Statybos progresija“ nuosavybės teisė į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), esantį prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirktą iš trečiojo suinteresuoto asmens D. Z. CK 6.393 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. t. y. pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, žemės sklypo priėmimo-perdavimo aktas buvo sudarytas 2007 m. gegužės 4 d., UAB „Statybos progresija“ nuosavybės teisė į šį sklypą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2007 m. gegužės 14 d., t. y. po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

Atsakovui 2001 m. liepos 18 d. priimant sprendimą Nr. 374, Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 1376 negaliojo. Nagrinėdamas ginčą dėl atitinkamo administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar jį priimant, nebuvo pažeisti sprendimo priėmimo metu galioję teisės aktai. Todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto VO „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1376 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinius skundus tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti. Bylą dalyje dėl pareiškėjų (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro skundų nutraukti. Pareiškėjos visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ skundą palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė Romanas Klišauskas Arūnas Sutkevičius