Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ERGO Insurance SE, atstovaujamos ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Luteka“ dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. 2023 m. liepos 13 d., Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas susidūrė ir apgadino transporto priemonę VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio aplinkybes tyrė Vokietijos policija, kuri nustatė, jog transporto priemonės MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra atsakingas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Nuostolius dėl sugadintos transporto priemonės patyręs asmuo pateikė pretenziją dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 3611,22 Eur draudimo išmoką.

4. Atsakovė turėjo mokėti dalimis, dalimis per du mokėjimus, pirmą 475,00 Eur dydžio mokėjimą padarant iki 2023-07-04 ir likusią 1414,67 Eur sumą, sumokant iki 2023-10-04, tačiau draudimo įmoka, kuri turėjo būti sumokėta iki 2023-07-04, buvo sumokėta tik 2023-07-31. Ieškovas, įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę (LR TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 p. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p., kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Nurodo, kad teismų praktikoje atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobūdį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Taip draudėjas yra drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę.

5. Ieškovė atsižvelgdama į faktines aplinkybes ir į TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalies įstatymo nuostatą, mano, kad draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo. Ieškovė įgyvendindamas TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 p. numatytą teisę, kreipėsi į atsakovą, tačiau iki ieškinio pateikimo atsakovas nesumokėjo reikalaujamos sumos.

6. Ieškovė vadovaudamasi CK 6.111 str., 6.988 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 23 d. atsakovė UAB „Luteka“ ir draudimo bendrovė ERGO Insurance SE sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-7718188, pagal kurią vienerių metų laikotarpiui, t. y. nuo 2023-07-04 iki 2024-07-03 buvo apdrausta transporto priemonės MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje numatyta, jog draudimo sutarties kaina yra 1889,67 Eur (Draudimo sutarties 1.5.1. p.). Draudimo sutarties 1.5.2. punkte numatyta, jog draudimo įmoka bus sumokėta dalimis per du mokėjimus, pirmą 475,00 Eur dydžio mokėjimą padarant iki 2023-07-04 ir likusią 1414,67 Eur sumą, sumokant iki 2023-10-04. 2023 m. liepos 13 d., Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas susidūrė ir apgadino transporto priemonę VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio aplinkybes tyrė Vokietijos policija, kuri nustatė, jog transporto priemonės MERCEDES-BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas yra atsakingas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos.

9. Ieškovas, remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (Valstybės žinios, 2007 Nr. 61-2340, priimtas 2007 m. gegužės 17 d.) atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiam asmeniui nuostolius, išmokėdamas 3611,22 Eur draudimo išmoką. Draudimo įmoką atsakovas turėjo mokėti dalimis, dalimis per du mokėjimus, pirmą 475,00 Eur dydžio mokėjimą padarant iki 2023-07-04 ir likusią 1414,67 Eur sumą, sumokant iki 2023-10-04. Draudimo įmoka, kuri turėjo būti sumokėta iki 2023-07-04, buvo sumokėta tik 2023-07-31.

Dėl ieškinio pagrįstumo

10. Ieškovė, įgyvendindama jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę (LR TPVCAPD įstatymo 11 str. 7 p. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 64 p., kuriame nurodoma, jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, išmokėjęs išmoką atsakingas draudikas turi teisę susigrąžinti iš draudėjo dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas”), kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovė pagrįstai nurodo, kad TPVCAPDĮ tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatyta suma.

11. TPVCAPDĮ 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 6 dalis). Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Įstatymas nustato teisinę kompensuojamojo pobūdžio sankciją, kuri taikoma įstatymo ir sutarties nustatytas pareigas pažeidusiam draudėjui.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. normos nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala. Kasacinio teismo išaiškinta, kad draudimo įmoka yra draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo įmokų mokėjimas yra viena draudėjo pareigų. Draudimo įmokos turi būti mokamos pagal sutarties reikalavimus, t. y. jos turi būti sumokėtos sutartyje nustatyto dydžio, joje nustatytomis dalimis, terminais ir tvarka. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių pareigų pažeidimas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012 nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. normos nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala.

13. Aukščiau nurodyti draudimo sutarties pažeidimai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiam išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalies įstatymo nuostatą, konstatuotina, kad draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš draudėjo.

14. Dėl nemokumo administratoriaus prašymo teismas pažymi, kad nuoseklioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditorius yra pareiškęs ieškinį teisme, tai ginčas turi būti išspręstas ne teismo nutartimi, bet teismas turi priimti sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės. Ieškovės kreditorinis reikalavimas šiuo metu nėra patvirtintas bankroto byloje, nėra procesinio pagrindo bylą nutraukti, todėl teismas ieškovės ieškinį tenkina visiškai.

Dėl reikalaujamų procesinių palūkanų

15. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus iš dalies piniginius reikalavimus, šalims priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

17. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

18. Kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovė pateikė prašymą priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje - 81 Eur žyminį mokestį ir 368,41 Eur už ieškinio priedų vertimą. Pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus – 2025-04-24 mokėjimo nurodymą Nr. HAN-722121, 2025-04-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20100334, 2025-05-06 mokėjimo nurodymą Nr. 723770. Tenkinus ieškovės ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (LR CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ERGO Insurance SE, atstovaujamai ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Luteka“ 3611,22 Eur ( tris tūkstančius šešis šimtus vienuolika Eur 22 ct) žalos atlyginimą, priteisti ieškovei iš atsakovės 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 449,41 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus 41 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.