Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3433-590/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl nekilnojamojo turto pagerinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2000 m. birželio 1 d. ieškovas sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį (toliau – subnuomos sutartis) su UAB „Taurakelis“, kurios pagrindu ieškovas, be kita ko, išnuomojo UAB „Taurakelis“ (toliau – subnuomininkas) pastatą. 2001 m. ir 2002 m. subnuomininkas, esant nuomotojo leidimui, atliko pastato pagerinimus (remontą) už 365 952 Lt be PVM. Subnuomininko patirtas pastato pagerinimo (remonto) išlaidas ieškovas atlygino subnuomininkui 2011 m. rugsėjo 8 d. susitarimo prie subnuomos sutarties pagrindu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 632 „Dėl turto perdavimo Valstybės įmonei Valstybės turto fondui“ pastato ir kito turto valdymas patikėjimo teise buvo perduotas Valstybės įmonei Valstybės turto fondas (toliau – atsakovas). Šiuo metu pastatas yra įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Nurodė, kad ieškovas 2008 m. spalio 30 d. pateikė atsakovui prašymą dėl pastato pagerinimo (remonto) išlaidų kompensavimo bei visus pastato pagerinimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, taip pat 2011 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. 918 pateikė atsakovui aukščiau paminėtus pastato pagerinimo išlaidų atlyginimą subnuomininkui pagrindžiančius dokumentus.

Atsakovas 2012 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (30) 3R-2695 „Dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objektų privatizavimo metu“ bei pakartotiniu 2013 m. sausio 7 d. raštu Nr. 3R-42 „Dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objektų privatizavimo metu“ informavo ieškovą apie 2012 m. lapkričio 12 d. Komisijos nuomininkų prašymams dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti (toliau – Komisija) priimtą sprendimą atsisakyti nustatyti ieškovo nuomojamam pastatui pagerinti padarytų išlaidų sumą. Atsakovas komisijos atsisakymą nustatyti pastatui pagerinti padarytų išlaidų sumas grindžia pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos 2012 m. spalio 5 d. Statinio ekspertizės ataskaitoje nurodyta aplinkybe, kad buvo atliktas pastato paprastasis remontas, todėl patirtos išlaidos vertės nedidina. Ieškovas pažymėjo, jog vadovaujantis kartu su prašymu atsakovui ieškovo pateiktais pastatui pagerinti padarytas išlaidas patvirtinančiais dokumentais – sutartimis su rangovais, darbų atlikimo aktais, PVM sąskaitomis faktūromis ir kt. – bendrovė atliko remonto ir rekonstravimo darbus, atsižvelgiant į atliktų darbų pobūdį, pastatas buvo pagerintas, tapo naudingesnis, tinkamas naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį – administracinę. Pastato ekspertizę atlikusi ir ataskaitą paruošusi Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija, nustatydama, kokio pobūdžio darbai buvo atlikti, nesivadovavo nuomininko nuomos metu privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu taisyklių 3 ir 5 punktais ir juose pateiktu darbų suskirstymu, atsižvelgiant į jų pobūdį, todėl netinkamai įvertino ir nustatė atliktų darbų pobūdį, neatsižvelgė į tai, kad buvo atlikti pastato pagerinimo darbai, kurių atlikimo išlaidos privalo būti atlyginamos nuomininkui privatizavimo metu. Ieškovas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog nuomos metu nuomotojo leidimu buvo atlikti pastato pagerinimai, ieškovas patyrė būtinas faktiškai patirtas ir dokumentais pagrįstas pastato pagerinimo išlaidas, nuomos sutartyje ieškovas ir nuomotojas nesusitarė, kad nuomininkas, t. y. ieškovas, neturi teisės į daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalimi, pastato pagerinimo išlaidos turi būti nustatytos ir atlygintos ieškovui pastato privatizavimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas ne pagrįstai nurodė, kad 2001 m. lapkričio 7 d. nuomotojo leidimą atlikti remonto darbus nuomotojas pasirašė dar negavęs ieškovo prašymo dėl darbų atlikimo. Nuomotojo 2001 m. lapkričio 7 d. leidime yra nurodyta, kad atsakoma „į 2001 m. spalio 29 d. ieškovo prašymą Nr. 669“ , todėl akivaizdu, kad nuomotojas, pasirašydamas 2001 m. lapkričio 7 d. raštą, buvo susipažinęs su ieškovo 2001 m. spalio 29 d. prašymu Nr. 669 dėl pagerinimo darbų atlikimo (pridedamas), ir jam buvo žinomas prašymo turinys. Ieškovo 2001 m. spalio 29 d. prašyme Nr. 669 uždėtas gavimo antspaudas su data 2001 m. lapkričio 12 d. yra techninė nuomotojo klaida, registruojant gautą raštą ir ši klaida negali nulemti sprendimo šioje byloje.Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį ir teigdamas, kad nebuvo susitarimo tarp ieškovo ir nuomotojo dėl pagerinimo darbų atlikimo (nuomotojo leidimo), formaliai vertino pateiktus įrodymus, nevertino pateiktų faktų kompleksiškai, neatsižvelgė į jų visumą ir tarpusavio ryšį.Tarp ieškovo ir nuomotojo (o vėliau atsakovo) nebuvo kilęs ginčas dėl to, ar pastato pagerinimo darbai atlikti esant nuomotojo leidimui ir / ar ieškovo ir nuomotojo susitarimui. Atsakovo Komisija ieškovo 2008 m. spalio 30 d. prašymą dėl pastato pagerinimo išlaidų atlyginimo išnagrinėjimo atmetė vieninteliu pagrindu - kad atlikti pastato remonto darbai nėra pagerinimo darbai. Jei Komisija būtų nustačiusi, kad nėra nuomotojo sutikimo dėl pagerinimo darbų atlikimo, tai būtų atmetusi ieškovo prašymą šiuo pagrindu net nepradėjusi nagrinėti jo iš esmės. Atsakovas klausimą dėl sutikimo nebuvimo iškėlė tik šios civilinės bylos nagrinėjimo metu.Atsakovui buvo žinoma apie atliktus pastato pagerinimo darbus, jis neginčijo jų teisėtumo. Tai patvirtina atsakovo 2008 m. spalio 3 d. raštas Nr. (34)3R-2496.Nuomotojas, o vėliau atsakovas, ieškovui atlikus pastato remonto darbus, nekėlė ieškovui jokių pretenzijų dėl atliktų pastato pagerinimo darbų, nenutraukė su ieškovu nuomos sutarties, o nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, kaip nuomotojo teisių perėmėjo, tęsiasi iki šiol.Ginčo nuomos sutartis buvo ilgalaikė, buvo sudarytos ir kitos nuomos sutartys. Taigi, buvo siekiama ilgalaikio bendradarbiavimo, ieškovą ir nuomotoją siejo pasitikėjimas vienas kitu.Pastato remonto darbų atlikimas buvo būtinas tam, kad būtų galima naudotis pastatu ir jį nuomoti bei iš to gauti pajamas. Šios aplinkybės patvirtina tai, kad nuomotojas, išdavęs ieškovui 2001 m. lapkričio 7 d. leidimą, žinojo, kad ieškovas atlieka pastato remonto darbus, kuriais pastatas bus pagerintas. Pastato pagerinimo darbai buvo atlikti šalių suderinta valia, esant ieškovo prašymui ir nuomotojo leidimui. Šalių susitarimas dėl šių darbų buvo išreikštas apelianto paminėtuose dokumentuose. Be to, ieškovo ir nuomotojo susitarimą dėl pastato pagerinimo darbų atlikimo išreiškė ieškovo ir nuomotojo veiksmai po darbų atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Iš AB „Kauno tiltai“ 2001 m. spalio 29 d. rašto Nr. 669 ir VĮ „Tauragės regiono keliai“ 2001 m. lapkričio 7 d. rašto Nr. 538, adresuoto ieškovui, matyti, kad ieškovas prašė, o nuomotojas davė leidimą atlikti tik pastato ir patalpų remontą, tačiau šiuose raštuose šalys neaptarė ir nesusitarė dėl jokių pastato ir patalpų pagerinimo darbų. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad nuomotojas buvo informuotas ir žinojo, jog nuomininkas ketina atlikti pagerinimus išnuomotam turtui, koks tokių darbų mastas ir pobūdis bei kokio dydžio yra planuojamos patirti išlaidos, kokia jų riba. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nepaisant to, kokios apimties investicijų atlikta, pirmiausia turi būti nustatyta, kad patalpų nuomotojas leido nuomininkui atlikti tokio pobūdžio investicijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2009).Su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai (sutartys su rangovais, lokalinės sąmatos, darbų atlikimo aktai, PVM sąskaitos faktūros) patvirtina faktą, kad dar iki 2001 m. spalio 29 d. (kuomet ieškovas raštu kreipėsi į nuomininką dėl leidimo atlikti remonto darbus) jau buvo parengtos lokalinės sąmatos, sudarytos sutartys dėl daugiau nei pusės darbų, už kuriuos ieškovas reikalauja atlyginti jo turėtas išlaidas, atlikimo, taip pat šiuo laikotarpiu jau buvo atlikta nemaža dalis minėtų darbų bei už juos atsiskaityta. Vadinasi, dalis darbų buvo atlikta ne tik nesant nuomotojo ir nuomininko susitarimo ir (ar) nuomotojo leidimo, bet jie buvo vykdomi net neinformavus nuomotojo apie ketinimus juos atlikti. Be to, VĮ „Tauragės regiono keliai“ 2008 m. rugsėjo 23 d. raštu, adresuotu Turto fondui nurodė, kad neturi informacijos apie tai, ar nuomininkas AB „Kauno tiltai“ vykdė ginčo pastatų remontą, dėl kurio 2001 m. lapkričio 7 d. buvo duotas sutikimas (rašto kopija pridedama). Šios aplinkybės įrodo, kad tuometinis nuomotojas nei prieš remonto darbų atlikimą, nei po jų, nebuvo informuotas apie vykdomus darbus, jų apimtis, kainas ir kitas aplinkybes, o Turto fondas apie tai, kokie darbai, kada ir už kokią kainą buvo atlikti sužinojo tik gavęs ieškovo prašymą atlyginti patirtas išlaidas.Kadangi šalys nesusitarė dėl pagerinimo darbų atlikimo, laikoma, kad visos išlaidos nuomininko patirtos atliekant pastato einamąjį remontą, taip vykdant iš nuomos sutarties kylantį įsipareigojimą išlaikyti daiktą (kas 3-5 metai atlikti nuomojamų negyvenamųjų patalpų, vidaus santechnikos įrenginių, kitų inžinerinių tinklų einamąjį remontą), todėl jos neturi būti atlyginamos.Komisija nagrinėjo ir vertino visus su ieškovo prašymu pateiktus dokumentus, tačiau Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijai atlikus statinio ekspertizę, kurios ataskaitoje buvo konstatuota, kad pastate buvo atliktas paprastasis, o ne kapitalinis, kaip teigė ieškovas, remontas, todėl patirtos išlaidos nedidina turto vertės, Komisijai buvo pakankamas pagrindas priimti sprendimą atsisakyti nustatyti išnuomotam turtui pagerinti padarytų išlaidų sumą, o nuomotojo leidimo buvimas ar nebuvimas šioje situacijoje tapo teisiškai nereikšmingas.Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog pastatui buvo būtina atlikti pagerinimo darbus dėl jo blogos būklės. 2000 m. birželio 1 d. Nuomojamų negyvenamųjų pastatų ir patalpų perdavimo - priėmimo aktas, kuriuo ieškovas perdavė ginčo pastatą ir patalpas UAB „Taurakelis“, patvirtina, kad ginčo pastato ir patalpų būklė 2000 m. birželio 1 dieną buvo gera.Priešingai nei teigia apeliantas, teismas sprendime pažymėjo, kad atlikti ginčo pastato remonto darbai pagal Taisyklių 2 ir 3 punktą „gali būti priskirti pagerinimo darbams“, tačiau nenurodė, kad už visus šiuos darbus patirtos išlaidos turėtų būti pripažintos atlygintinomis, tuo atveju, jeigu būtų buvęs nuomotojo leidimas ir šalių susitarimas dėl pagerinimo darbų atlikimo.Teismas pagrįstai nusprendė ieškovo ieškinį atmesti tuo pagrindu, kad ieškovo nuomoto turto pagerinimo darbai buvo atlikti be nuomotojo leidimo, tačiau net ir nevertinant šios aplinkybės, ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nes: 1) byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovo vykdyti darbai, už kuriuos turėtas išlaidas jis reikalauja atlyginti, nėra susiję su pastato pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų atstatymu, keitimu ar griovimu, todėl, vadovaujantis minėtu Nuomos sutarties punktu, ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti jo turėtas išlaidas, o nuomotojas neturi pareigos jų kompensuoti; pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijai atlikus ekspertizę, paaiškėjo, kad ieškovo nuomojamame pastate buvo atliktas paprastasis, o ne kapitalinis, kaip teigė ieškovas, remontas; 2) išlaidų už nuomojamo statinio pagerinimą atlyginimas nuomininkui yra siejamas ne su statinio pagerinimui patirtų išlaidų suma, tačiau su statinio vertės padidėjimu, ir tai reiškia, kad nuomininkui turi būti atlyginama už statinio pagerinimus tiek, kiek nuomojamas statinys dėl pagerinimų tapo vertingesnis, tačiau atlyginama suma negali viršyti nuomininko patirtų išlaidų statiniui pagerinti sumos; ginčo atveju, vadovaujantis Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos ekspertizės išvadomis, AB „Kauno tiltai“ patirtos išlaidos nepadidino turto vertės, dėl to šios išlaidos jam negali būti atlyginamos, tuo tarpu ieškovas prašo pripažinti atlygintinomis visas jo išlaidas; 3) atliktais remonto darbais subnuomininkas iš esmės pritaikė pastatą savo reikmėms, vykdė jame veiklą, iš kurios neabejotinai gavo ekonominės naudos; pastatą subnuomininkas ir (ar) nuomininkas naudoja jau daugiau kaip dešimt metų. Per šį laikotarpį, natūralu, atlikti remonto darbai susidėvėjo ir neteko savo vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo mėn. 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008); 4) pastato statybos techninė ekspertizė nėra tinkamas įrodymas šioje byloje patvirtinantis, jog atlikti pastato darbai yra pagerinimo darbai; 5) ieškovo reikalavimas įpareigoti Turto fondą 365 952 Lt dydžio išlaidų sumą atlyginti ieškovui pastato privatizavimo metu prieštarauja teisės aktams - Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 daliai, nes tokias išlaidas turėtų atlyginti ne Turto fondas, bet viešo aukciono laimėtojas, įsigyjantis privatizavimo objektą nuosavybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad ieškovas AB „Kauno tiltai“ ir VĮ „Tauragės regiono keliai“ 2000 m. sausio 3 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovui buvo išnuomotas 428,78 kv. m. administracinis pastatas, esantis Švyturio g. 7, (buvęs adresas Švyturio g. 5), Tauragėje, unikalus Nr. 7798-0006-0019 (89-91 b. l., 2 t.). Pagal 2000 m. birželio 1 d. Negyvenamųjų pastatų ir patalpų sutartį AB „Kauno tiltai“ administracinį pastatą subnuomos teise perdavė UAB „Taurakelis“ (18-20 b. l., 1 t.).

2006 m. lapkričio 20 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1142 administracinis pastatas buvo įtrauktas į Privatizavimo objektų sąrašą, o 2008 m. birželio 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 632 „Dėl turto perdavimo Valstybės įmonei Valstybės turto fondui“ patikėjimo teise buvo perduotas VĮ Valstybės turto fondui (142-144 b. l., 1 t.).

Ieškovas AB „Kauno tiltai“ 2008 m. spalio 30 d. su prašymu kreipėsi atsakovą VĮ Valstybės turto fondą dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo ir nurodė, kad patirtų išlaidų dydis 365 952 Lt be PVM (30-31 b. l., 1 t.). 2012 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (30) 3R-2695 „Dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objektų privatizavimo metu“ (149 b. l., 1 t.) bei pakartotiniu 2013 m. sausio 7 d. raštu Nr. (30) 3R-42 „Dėl privatizavimo objektui pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objektų privatizavimo metu“ (102 b. l., 1 t.) atsakovas informavo ieškovą apie 2012 m. lapkričio 12 d. komisijos nuomininkų prašymams dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti priimtą sprendimą atsisakyti nustatyti ieškovo nuomojamam pastatui pagerinti padarytų išlaidų sumą. Komisija, priimdama sprendimą atsisakyti nustatyti pagerinti padarytų išlaidų sumą rėmėsi pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos 2012 m. spalio 5 d. statinio ekspertizės ataskaita, kurioje nurodyta, kad patalpose atliktas paprastasis, o ne kapitalinis remontas, todėl patirtos išlaidos nedidina turto vertės (103-114 b. l., 1 t.).

2013 m. sausio 31 d. atsakovas dar kartą informavo ieškovą apie VĮ Valstybės turto fondo Komisijos nuomininkų prašymams dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą atsisakyti nustatyti privatizavimo objektui (statiniui) – negyvenamosioms patalpoms, esančioms Švyturio g. 7, Tauragėje, pagerinti padarytų išlaidų sumą (117 b. l., 1 t.).

Pareikštu ieškiniu ieškovas AB „Kauno tiltai“ prašė panaikinti atsakovo VĮ Valstybės turto fondo Komisijos nuomininkų prašymams dėl privatizavimo objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų atlyginimo objekto privatizavimo metu nagrinėti 2012 m. lapkričio 12 d. priimtą sprendimą atsisakyti nustatyti ieškovo AB „Kauno tiltai“ nuomojamam pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinti padarytų išlaidų sumą; pripažinti, kad ieškovo AB „Kauno tiltai“ nuomojamo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagerinti padarytų išlaidų suma yra 365 952 Lt ir įpareigoti atsakovą VĮ Valstybės turto fondą šią išlaidų sumą atlyginti ieškovui AB „Kauno tiltai“ pastato privatizavimo metu.

Pirmosios instancijos teismas minėtus ieškovo reikalavimus pripažino nepagrįstais ir juos atmetė.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

CK 6.501 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta nuomininko teisė gauti išnuomoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą tik tuo atveju, kai išnuomotas daiktas buvo pagerintas nuomotojo leidimu, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 316 straipsnio 1 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 str.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas (panaudos gavėjas) taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis tik iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo (panaudos davėjo) leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos (panaudos) santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

Nustatyta, kad 2000 m. sausio 3 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 5.6 punktu šalys susitarė, kad jei nuomininkas (AB „Kauno tiltai“) šalių susitarimu pagerino patalpų būklę, jis turi teisę į padarytų tuo tikslu būtinųjų išlaidų atlyginimą. Vadinasi, nuomininkas ir nuomotojas susitarė, kad bus atlyginamos tik šalių susitarimu padarytų pastato pagerinimų išlaidos.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo suformuotą praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog administracinio pastato nuomininkas AB „Kauno tiltai“ nuomos sutarties 5.3 punkto pagrindu prašė nuomotojo leidimo atlikti pastato remontą, o nuomotojas VĮ „Tauragės regiono keliai“ tokį sutikimą 2001 m. lapkričio 7 d. davė, nepatvirtina šalių susitarimo dėl pagerinimo darbų (28, 196 b. l., 1 t.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuomos sutartimi nebuvo susitarta dėl leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus formos, tačiau, įvertinus tai, kad ieškovas tokio leidimo prašė iš nuomotojo raštu ir nuomotojas leidimą davė taip pat raštu, yra pagrindas spręsti, jog šalys pripažino, jog toks leidimas turi būti rašytinės formos.

Kaip minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimą, iš leidimo turinio turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Tačiau iš VĮ „Tauragės regiono keliai“ 2001 m. lapkričio 7 d. rašto turinio ne tik neaišku, kokiems konkretiems remonto darbams atlikti ir kokioje apimtyje nuomotojas davė leidimą, bet iš jo negalima spręsti, jog buvo duotas leidimas atlikti būtent pagerinimo darbus, nes, kaip matyti iš AB „Kauno tiltai“ rašto (196 b. l., 1 t.), jis prašė leidimo atlikti remonto darbus, o ne pagerinimo darbus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuomotojo ir nuomininko raštai nepatvirtina nei nuomotojo leidimo, nei šalių susitarimo dėl pastato pagerinimų. Pažymėtina, kad kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų buvo susitarta su nuomotoju ir kokiems konkretiems darbams atlikti pastarasis davė leidimą, ieškovas nepateikė.

Šiuo atveju aplinkybė, kada nuomotojas VĮ „Tauragės regiono keliai“ gavo ieškovo AB „Kauno tiltai“ raštą dėl leidimo remontui gavimo, bylos teisingam išsprendimui neturi esminės reikšmės, nes, kaip nustatyta, šalių raštų turinys nepatvirtina šalių susitarimo dėl pagerinimo darbų nuomojamame pastate egzistavimo. Todėl dėl ieškovo argumentų, susijusių su ieškovo 2001 m. spalio 20 d. rašto Nr. 669 įteikimu VĮ „Tauragės regiono keliai“, teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog aplinkybė, kad ieškovui atlikus pastato remonto darbus VĮ „Tauragės regiono keliai“, o vėliau atsakovas neteikė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų, nenutraukė su ieškovu nuomos sutarties, o nuomos santykiai tarp ieškovo ir atsakovo, kaip nuomotojo teisių perėmėjo, tęsiasi iki šiol, nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas, nes 2000 m. sausio 3 d. nuomos ieškovui (nuomininkui) numatė: teisę atlikti remonto darbus (5.3 p.); pareigą savo lėšomis kas 3-5 metais atlikti nuomojamų negyvenamųjų patalpų, vidaus santechnikos įrengimų, kitų inžinerinių tinklų einamąjį remontą (5.4 p.); teisę šalių susitarimu savo lėšomis atlikti kapitalinį remontą, susijusį su nuomininko veikla (5.5 p.). Iš 2001 m. spalio 29 d. rašto turinio akivaizdu, kad ieškovas prašė nuomotojo leidimo atlikti nuomos sutarties 5.3 punkte numatytus remonto darbus, o ne 5.6 punkto antroje pastraipoje, reglamentuojančioje atliktų pagerinimo darbų atlyginimą, numatytą patalpų pagerinimą. Taigi, yra pagrindas spręsti, jog pretenzijų dėl atliktų darbų nuomotojai ieškovui nereiškė būtent dėl to, kad jie tikėjosi, jog buvo atliekami remonto darbai, nepriskirtini pastato pagerinimo darbams, dėl kurių ir buvo duotas VĮ „Tauragės regiono keliai“ 2001 m. lapkričio 7 d. leidimas ir už kurių atlikimą nei sutartis, nei įstatymas atlyginimo nenumatė.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad vien aplinkybė, jog atsakovo Komisija ieškovo 2008 m. spalio 30 d. prašymą atmetė tik tuo pagrindu, kad atlikti pastato remonto darbai nėra pagerinimo darbai, ir kad Komisija prašymo nemotyvavo tuo, jog nebuvo gautas nuomotojo sutikimas dėl pagerinimo darbų atlikimo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog sutikimas atlikti pagerinimo darbus egzistavo, nes Komisijai, nustačius, jog buvo atliktas paprastasis, kapitalinis remontas, nustatyti, ar buvo gautas nuomotojo leidimas atlikti pagerinimo darbus, nebebuvo prasmės.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovu, kad pastate atlikti remonto darbai gali būti priskirti pagerinimo darbams. Ši teismo išvada apeliacine tvarka neginčijama. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl tokių darbų atlikimo patirtos išlaidos negali būti atlyginamos, nes darbai buvo atlikti be nuomotojo leidimo. Be to, atlikti pagerinimai negali būti atskirti be žalos administraciniam pastatui. Todėl skundžiamu sprendimu ieškovo reikalavimai, kaip prieštaraujantys CK 6.501 straipsnio 1 ir 3 daliai, buvo atmesti pagrįstai.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, todėl skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.