Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. N. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimo, kuriuo R. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., jam paskiriant 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atkreipia dėmesį, kad faktas, jog policijos pareigūno E. B. tarnybinis pranešimas surašytas pažeidimo padarymo metu, neatitinka tikrovės, kadangi nesutampa tarnybiniame pranešime nurodyta data su protokolo naujai įrašytu numeriu. Taip pat pareigūno P. D. tarnybinis pranešimas yra taisytas, nenurodant taisymo priežasties. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog policijos pareigūnai patys abejojo dėl skubotai nustatyto girtumo.

Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintą metodiką, nustatomi požymiai, kuriems esant galima įtarti, jog asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs, taip pat bendros asmens būklės vertinimo būdus. Tik po asmens būklės įvertinimo, esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Transporto priemonės vairuotojui, prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaiga, žodžiu paaiškinamos atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius. Nagrinėjamu atveju pareigūnai sąmoningai nutylėjo apie tai, kad R. N. galėjo pasitikrinti sveikatos priežiūros įstaigoje ir nesutikti su jų alkotesterio parodymais, sąmoningai nutylėjo apie pareiškėjo teisę jam pačiam nuvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti blaivumą. Pažymi, kad pirminis blaivumo testas, kaip to reikalauja įstatymai, atliktas nebuvo.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas, neįvertinęs, ar asmens blaivumo nustatymo testas buvo atliekamas laikantis nustatytos tvarkos, nurodė, kad net ir padarius prielaidą, kad tikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens blaivumą, policijos pareigūnų buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, tai nepaneigia fakto, kad R. N. vairavo transporto priemonę neblaivus. Iš tokių prielaidų spręstina, kad teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad teisingai atlikus neblaivumo nustatymo testą, alkotesterio parodymai nebūtų viršiję leistinos normos.

R. N. atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas nukrypo nuo formuojamos praktikos, pagal kurią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę įrodyti turi administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, kadangi šio atveju apelianto kaltę įrodinėjo teismas. Mano, kad policijos atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje suponuoja tai, kad buvo žinoma apie pareigūnų padarytus pažeidimus nustatant neblaivumą. Pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, vadovavosi alkotesterio instrukcijoje numatyta 5% paklaida, tačiau nesivadovavo nuoroda, kad po alkoholio vartojimo turi praeiti ne mažiau kaip 15-20 minučių ir tik tada galima atlikti testą. Priešingu atveju testo rezultatai yra neteisingi.

Atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neneigė prieš vairuojant automobilį vartojęs alų, nurodė, jog dėl pažeidimo gailisi, prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Apelianto argumentas, jog teisingai atlikus blaivumo testą, jo parodymai nebūtų viršiję leistinos normos, tėra jo spėjimas, nesuteikiantis jokio teisinio pagrindo netikėti alkotesterio parodymais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, alkotesteris yra tinkamas naudoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo parodymai buvo netikslūs. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Neblaivumo nustatymo taisyklių tvarkos 5 p., policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą privalo pristatyti vairuotoją, įtariamą esant neblaivų tik tuo atveju, jei objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo metu arba jei transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu atveju, jei asmuo nesutinka tikrintis, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, kaip nustatyta Neblaivumo nustatymo taisyklių 27 p.

Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 2,23 promilės girtumas, iš ko matyti, jog asmuo nedaro išvadų ir toliau piktybiškai pažeidinėja Kelių eismo taisykles.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniųjų patrulių E. B. ir P. D. 2012 m. kovo 10 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad tą pačią dieną, apie 16.15 val., Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį „Crysler Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą R. N., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus blaivumą nustatytas 1,58 promilės girtumas (pritaikius galimą 5 % paklaidą – 1,501 promilės). Automobilio vairuotojas susipažino su protokolu, pasirašė reikiamose grafose. Administracinio teisės pažeidimo protokole R. N. paaiškino, jog dėl pažeidimo gailisi, pirmos instancijos teismo posėdžio metu neneigė, kad prieš vairuodamas išgėrė vieną 0,5 l. butelį alaus.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste - Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (Taisyklių 2 p.). Iš asmens blaivumo testo kvito rodmenų matyti, kad 2012 m. kovo 10 d. 16.15 val., patikrinus R. N. girtumą prietaisu „Lion Alcometer 500“ Nr. 18951, matuoklis parodė 1,58 promiles. Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino apelianto neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1024089 matyti, kad jo patikra atlikta 2011 m. lapkričio 8 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2012 m. gegužės 7 d., taigi, blaivumo nustatymo testas atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu.

Skunde apeliantas teigia, kad atliekant jo neblaivumo nustatymo testą, buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, pagal kurią būtina įsitikinti, jog asmuo, kuriam atliekamas neblaivumo nustatymo testas, 15 – 20 min. iki testo atlikimo nevartojo alkoholio ir nerūkė. Toks laiko tarpas tarp alkoholinių gėrimų vartojimo ir alkotesterio naudojimo blaivumo nustatymui yra numatytas tam, kad blaivumo nustatymo testo rezultatai būtų tikslūs ir alkoholio vartojimas nepraėjus alkotesterio naudotojo instrukcijoje numatytam laiko tarpui neturėtų reikšmės blaivumo nustatymo testo rezultatams. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, blaivumo testas buvo atliekamas praėjus maždaug 5 min. po alkoholio vartojimo, praskalavus burną, be to, jis buvo sustabdytas berūkantis. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokato padėjėjas J. R. paaiškino, kad alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodyta, jog po gėrimų vartojimo ar rūkymo turi praeiti 15 – 20 min. iki atliekant blaivumo testą, tačiau byloje nėra alkotesterio „Lion Alcometer 500“, kuriuo buvo atliktas blaivumo testas, naudojimo instrukcijos, taigi, nėra galimybių įvertinti, ar jis buvo atliktas laikantis instrukcijoje nurodytų reikalavimų. Pastebėtina, jo teismo posėdžio metu traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo ir jo atstovas teismo prašė iškviesti ir apklausti liudytojais policijos pareigūnus, išreikalauti rašytinius įrodymus, siekiant nustatyti neblaivumo nustatymo aplinkybes, tačiau pirmos instancijos teismas šiuos prašymus atmetė kaip nepagrįstus. Tokia pirmos instancijos teismo pozicija nagrinėjant byla nėra teisinga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad apylinkės teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Esant šioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina nagrinėti iš naujo apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas

nutarė:

R. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutarimą panaikinti ir R. N. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.