- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-02
- Bylos Nr.
- ATP-427-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01462-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimu E. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 35 eurų bauda už tai, kad ji 2016 m. birželio 10 d. apie 11.18 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , vairuodama automobilį ,,BMW 530 XD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus atstumo iki iš galo stovėjusio automobilio ,,Hyundai Matrix“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė, jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais savo veiksmais E. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių ( toliau KET ) 9, 101, 221, 222 punktų reikalavimus.
Tuo pačiu nutarimu teismas nutraukė E. Ž. iškeltą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, bei ATPK 126 straipsnio 4 dalį, t.y. už tai, kad ji, apgadinusi transporto priemones tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholį po eismo įvykio, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nenustačius minėtų pažeidimų sudėties ir įvykio (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Apeliaciniu skundu Institucija skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos, pradėtos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nutraukimo, prašo šioje dalyje nutarimą pakeisti ir E. Ž. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minimus straipsnius.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi pažeidėjos paaiškinimu, kad ji nejuto atsitrenkianti į automobilį, nesupratusi padariusi žalą kito asmens turtui ir vėliau vartojo alkoholį. Tokius jos teiginius paneigia kiti duomenys, kurių teismas netyrė: po automobilių kontakto ,,Hyundai Matrix“ liko žymūs apgadinimai, o įvykio vietoje buvusi liudytoja parodė, kad kontaktas buvo toks stiprus, kad stovintis automobilis net sujudėjo. Tai rodo, kad E. Ž. suprato apgadinusi kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, todėl turėjo likti vietoje ir kviesti policiją ir nevartoti alkoholio iki bus ištirtos eismo įvykio aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patraukta E. Ž. prašo palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimą nepakeistą.
Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobiliui ,,Hyundai Matrix“ padaryti apgadinimai nežymūs. Be to žinoma, kad automobilių durelės gaminamos iš minkšto metalo, įlenkti dureles galima net nežymiai spaudžiant ranka. Iš matomo sužalojimų pobūdžio akivaizdu, kad ji kitą automobilį apgadino ne į jį atsitrenkiant, o sukantis šonu – slystant, nes matyti braukimo, ne įlenkimo žymės. Tuo tarpu jos automobiliui padaryti apgadinimai buvo tik nežymus, kontakto vietą partynus ranka jų neliko. Tai rodo, kad automobilių kontaktas buvo tiek nežymus, kad ji galėjo ir nejusti kliudžiusi kitą automobilį. Minimą įvykį mačiusi liudytoja taip pat nenurodė, kad kontakto metu automobilis sujudėjo, jokio garso negirdėjo, tik atkreipė dėmesį į patį įvykį, kurį pamatė jos sesuo. Apie tai, kad automobilis sujudėjo, nurodė tik nukentėjusi, tai išgirdusi iš liudytojos R. G.. Tvirtina, kad automobilių kontakto ji nejuto, iš įvykio vietos išvažiavo nežinodama apie padarytą žalą, skundžiamas nutarimas priimtas įvykio aplinkybes įvertinus teisingai, todėl neturi būti keičiamas ar naikinamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Skundžiamu nutarimu E. Ž. nubausta už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Ginčo dėl veikos kvalifikavimo, įrodymų šiuo atveju nėra, todėl skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti pažeidėjos kalte padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo nutraukti administracinės bylos teiseną E. Ž. atžvilgiu dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų padarymo pagrįstumas. Skundžiamame nutarime teismas konstatavo, kad E. Ž. iš įvykio vietos išvažiavo manydama, kad nesukėlė eismo įvykio – sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo. Taip pat ji neturėjo jokios priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes jos automobilis buvo draustas, be to, duomenų, jog ji įvykio metu būtu neblaivi ar apsvaigusi nuo alkoholio byloje nėra, nes byloje yra duomenys, kad ji alkoholį vartojo po įvykio – nežinodama apie jį.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. Ž. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų pažeidimų sudėties nepagrįsta ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad E. Ž. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad E. Ž. protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairuodama automobilį ,,BMW 530 XD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir manevruodama atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu nepaliko saugaus atstumo iki iš galo stovėjusio automobilio ,,Hyundai Matrix“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į jį atsitrenkė, jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.
Iš pirminio pažeidėjos paaiškinimo matyti, kad ji neneigė, jog įvykio dieną apie 11 val. savo automobiliu važiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, tačiau nurodė nejutusi, kad kliudė kitą automobilį, apie tai, kad išvažiuodama iš kiemo savo automobiliu apgadino kitą automobilį sužinojo iš sutuoktinio po valandos, todėl susinervinusi nuėjo į kavinę ir išgėrė vyno ( b.l. 25). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme E. Ž. parodė, kad įvykio dieną iš namų važiavo į kirpyklą, po to sutiko draugę, su kuria kavinėje gėrė vyną, išėjusi iš kavinės telefone rado daug praleistų sutuoktinio skambučių, perskambinusi sužinojo, kad išvažiuodama iš namo kiemo apgadino svetimą automobilį.
Apklausiama apylinkės teisme nukentėjusioji L. R. parodė, kad apie apgadintą automobilį sužinojo iš įvykį mačiusios R. G., kuri jai papasakojo, kad į jos automobilį atsitrenkė dideliu greičiu atbuline eiga važiavęs BMW automobilis, kurį vairavo moteris. Papildė, kad iš įvykį mačiusios liudytojos jai žinoma, jog nuo smūgio jos automobilis ,,Hyundai Matrix“ net sujudėjo, tačiau BMW nuvažiavo tolyn. Jos automobilio durelės po įvykio įlenktos, nubraukti dažai. Apie tai, kad pažeidėja į nukentėjusios automobilį atsitrenkė važiuodama atbuline eiga ir dideliu greičiu, apylinkės teisme parodė ir įvykį mačiusi R. G., pranešusi apie įvykį nukentėjusiajai. Mano, kad pažeidėja įvykio metu tikrai turėjo jausti automobilių kontaktą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobiliui ,,Hyundai Matrix“ apgadintos vairuotojo durelės, apgadinimai fiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, fotonuotraukose (17-18 b.l.).
Nėra pagrindo netikėti įvykį mačiusios liudytojos R. G. parodymais, kad pažeidėja važiuodama atbuline ir kliudžiusi kitą automobilį turėjo jausti kontaktą. Liudytoja teigė, kad pažeidėjos važiavimo greitis buvo pakankamai didelis, iš ko galima spręsti, kad pažeidėja galėjo nepamatyti stovinčio automobilio ar neapskaičiuoti atstumo iki jo, kad galėtų laiku sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Nukentėjusioji teigė, kad R. G. matė nuo smūgio sujudantį jos automobilį kas rodo, jog kontaktas negalėjo būti nejuntamas. Pažymėtina, kad už KET pažeidimą, nulėmusį turto sugadinimą, E. Ž. buvo nubausta skundžiamu nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir tokio sprendimo ji neginčijo.
Tokiu būdu, iš aukščiau aptartų aplinkybių viseto darytina vienareikšmė išvada, kad E. Ž., aiškiai suvokė, kad ji sukėlė eismo įvykį, t.y. kliudydama svetimą automobilį jį apgadino.
Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.
Pastaroji KET nuostata reiškia, kad įvykio kaltininkas, jei jis nežino autoįvykio metu patyrusio turtinę žalą asmens ir (ar) jo buvimo vietos iš karto po įvykio, apie įvykį būtina informuoti policiją.
Nagrinėjamu atveju iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad E. Ž. su nukentėjusia nėra patįstamos - nežinojo, kas yra jos apgadinto svetimo automobilio valdytojas ar savininkas, t.y. informuoti šio asmens nedelsiant apie įvykį ji neturėjo jokios galimybės, todėl ji privalėjo, vykdydama minėtą KET nuostatą, apie įvykį informuoti policiją, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.
Tokiu būdu konstatuotina, kad E. Ž. tyčia, turėdama pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos suvokusi, kad elgiasi neteisėtai ir tokia jos veika visiškai atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtį. Be to, byloje yra duomenys ir apie tai, kad išvažiavusi iš įvykio vietos iki įvykio aplinkybių nustatymo ji vartojo alkoholį, tai patvirtina jos pačios parodymai, liudytojos I. M. parodymai, alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad 2016-06-10 13.59 val. E. Ž. nustatytas 1.61 promilių girtumas ( b.l. 22).
Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai E. Ž. atžvilgiu nutraukė administracinės bylos, pradėtos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį, teiseną, ir jai už šiuos pažeidimus skirtinos administracinės nuobaudos.
Skirdamas administracines nuobaudas E. Ž., teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes, į kurias atsižvelgė apylinkės teismas skirdamas pažeidėjai nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis E. Ž. šiuo nutarimu paskirtos nuobaudos bendrinamos su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda ir skirtina galutinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimą dalyje dėl bylos nutraukimo E. Ž. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir ATPK 126 straipsnio 4 dalį panaikinti, ir šioje dalyje priimti naują nutarimą:
E. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirti administracinę nuobaudą – 1000 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
E. Ž. pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir jai paskirti administracinę nuobaudą – 720 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, šias nuobaudas subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda ir skirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas neskundžiamas.