Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15839-775/2015 pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. S., N. S., V. S., D. T. dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki visuotinės žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise valdė 5 869 kv. m žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2-15839-775/2015 pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, O. S., N. S., V. S., D. T. dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Iš apžiūrai prijungtos civilinės bylos Nr. A2-2685-435/2011 nustatė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. vasario 21 d. sprendimu tenkino pareiškėjo V. P. pareiškimą ir atnaujino jam terminą dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. 6 869 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė Kauno mieste), taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad J. S. iki 1940 metų valdė nuosavybės teise 6 869 kv. m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė Kauno mieste). Vėliau N. S. ir V. S. kreipėsi dėl proceso atnaujinimo šioje byloje, tačiau 2010 m. liepos 13 d. nutartimi jų prašymai buvo atmesti. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi panaikino pastarąją nutartį, tenkino pareiškėjų prašymus ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-533-364/2008. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė pareiškimo dalį dėl termino pateikti dokumentus, reikalingus nuosavybės teisei atkurti, atnaujinimo, nutraukė civilinės bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas nurodė, jog pareiškėjui nepatikslinus prašymo, neatvykus į teismo posėdį ir nesant byloje įrodymų apie priežastis, nulėmusias termino dokumentams dėl nuosavybės teisės grąžinimo pateikimo praleidimą, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą dokumentams pateikti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. žemės sklypą atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Šios nutarties pareiškėjas neskundė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartyje nurodė, jog teisme jau yra išnagrinėtas V. P. prašymas dėl termino atnaujinimo papildomiems dokumentams pateikti byloje Nr. A2-2685-435/2011 dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad jis šioje byloje kreipiasi kitu pagrindu, nes tik 2015 m. balandžio 28 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą, jog trūksta įrodymų nuosavybės teisei atkurti ir siūloma kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad, nesant nuosavybės teises atkuriančios institucijos siūlymo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, toks asmens kreipimasis iš viso nenagrinėtinas teisme, tačiau V. P. pareiškimas dėl termino atnaujinimo buvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas. Nurodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui nesukels teisinių pasekmių, nes termino atnaujinimo klausimas jau yra išspręstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad 2007 m. birželio 12 d. pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo pateiktas neturint nuosavybės teises atkuriančios institucijos išvados dėl dokumentų, reikalingų atkurti nuosavybės teises į J. S. žemę, pakankamumo, taip pat nesant suformuluoto pasiūlymo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodyta išvada ir pasiūlymas suformuluotas tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 1SS-976-(9.5.). Šį raštą pareiškėjas gavo 2015 m. gegužės 8 d., o pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas 2015 m. gegužės 28 d. Taigi, priimant Kauno apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartį, nebuvo nagrinėjamas 2015 m. gegužės 28 d. pareiškime nurodytas pagrindas – nuosavybės teises atkuriančios institucijos išvada, kad nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų nepakanka, ir siūlymas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl to 2015 m. gegužės 28 d. pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pateiktas nauju faktiniu pagrindu ir nėra tapatus jau išnagrinėtai bylai.

Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo nutarties nekeisti. Nurodo, kad, atsižvelgiant į ekspertų komisijos nutarimus, P. S. ir J. S. nuosavybės teisių atkūrimo bylose nėra dokumentų, patvirtinančių, kad P. S. ir J. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė Kauno mieste). Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad nuosavybės teises atkurianti institucija tik 2015 m. balandžio 28 d. raštu atliko pateiktų J. S. nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų analizę, kadangi nuosavybės teises pagrindžiantys dokumentai buvo nagrinėjami ekspertų komisijos 1996 m. balandžio 30 d. posėdžio metu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus komisijos žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste posėdžio, vykusio 2012 m. kovo 19 d., metu. J. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra naujų, nevertintų dokumentų. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindas nepriimti pareiškėjo pareiškimo, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-15839-775/2015, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-290/2010). Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu ir negali prašyti to paties ar kito teismo iškelti dėl to paties ginčo dviejų ar daugiau bylų.

Civilinėje byloje Nr. A2-2685-435/2011 pareiškėjas prašė atnaujinti terminą pateikti dokumentus, reikalingus nuosavybės teisei atkurti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki 1940 metų nuosavybės teise valdė 6 869 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė Kauno mieste). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė atnaujinti terminą teismo sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikti nuosavybės teises atkuriančiai institucijai, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki visuotinės žemės nacionalizacijos (1940 m. liepos 22 d.) nuosavybės teise valdė 5 869 kv. m žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pareiškėjas nesutinka su tokia teismo išvada, teigdamas, jog pareiškimas dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pateiktas nauju faktiniu pagrindu ir nėra tapatus jau išnagrinėtai bylai.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad civilinių bylų Nr. A2-2685-435/2011 ir Nr. 2-15839-775/2015 šalys ir pareiškimų dalykas yra tapatūs. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad skiriasi pateiktų pareiškimų pagrindas, t. y. civilinėje byloje Nr. A2-2685-435/2011 nebuvo nagrinėjamas šioje byloje pareikštame pareiškime nurodytas pagrindas – nuosavybės teises atkuriančios institucijos išvada, kad nuosavybės teises pagrindžiančių dokumentų nepakanka, ir siūlymas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia pareiškėjo pozicija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2008 išaiškino, kad nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvada dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumo yra kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis. Aplinkybė, kad dokumentai buvo pateikti institucijai ir įvertinti kaip nepakankami, turi būti nurodyta teismui paduotame pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o prie pareiškimo turi būti pridėta institucijos išvada kaip įrodymas, kad yra pagrindas kreiptis į teismą (CPK 447 str. 2, 3 p.). Iš J. S. nuosavybės teisių atkūrimo bylos matyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. kovo 3 d. raštu Nr. 8SD-1241-(14.8.94) pranešė pareiškėjui, jog nėra dokumentų, patvirtinančių, kad J. S. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (dabartinė (duomenys neskelbtini) gatvė Kauno mieste) ar kitoje (duomenys neskelbtini) miestelio vietoje. Pareiškėjas skundė šį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą, tačiau pareiškėjo skundas buvo atmestas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 1SS-976-(9.5.), kurį pareiškėjas pridėjo prie 2015 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teisme gauto jo pareiškimo dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad pareiškėjui manant, jog J. S. nuosavybės teisėmis valdė didesnį nei 4,4 ha žemės plotą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Nors pareiškėjas nurodo, kad šis siūlymas kreiptis į teismą yra viena iš esminių kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlygų, tačiau, vadovaujantis minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, vienintelė kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sąlyga ir priežastis yra nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvada dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumo. Tokia nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančios institucijos išvada jau buvo ir pareiškėjui kreipiantis į teismą su 2007 m. birželio 20 d. Kauno miesto apylinkės teisme gautu pareiškimu dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iš J. S. nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjui Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 1198 buvo pranešta, jog pateiktų dokumentų nepakanka, kad būtų galima spręsti apie J. S. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini) miestelyje turėtą žemės sklypą. Nors šis raštas pareiškėjo nebuvo pateiktas su 2007 m. birželio 20 d. Kauno miesto apylinkės teisme gautu pareiškimu, tačiau pareiškime buvo suformuluotas prašymas išreikalauti J. S. nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Šis pareiškėjo prašymas buvo patenkintas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo susipažinęs su minėtoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiais dokumentais. Taigi pareiškėjas 2007 m. birželio 20 d. į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi tik dėl to, kad nepakako J. S. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog civilinėje byloje Nr. A2-2685-435/2011 ir šioje civilinėje byloje paduotų pareiškimų pagrindai skiriasi, kadangi abiejų pareiškimų pagrindas yra tas pats – J. S. nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų nepakankamumas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį.