Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, besimokanti (duomenys neskelbtini), netekėjusi, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 15 val., gyvenamo namo bendrame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sužalojo N. A.. Ji sudavė jai vieną smūgį dešinės kumščiu į veidą, padarydama poodinę kraujosruvą su odos įdrėskimais kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje. Nuo šio smūgio N. A. nukritus, jai atsirado poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje ir odos įbrėžimas su poodine kraujosruva dešinėje krūtyje. Tokiais savo veiksmais A. P. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios N. A. sveikatą.

2019 m. rugpjūčio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad N. A. savo noru pateikė (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019 m. rugpjūčio 11 d. Medicinos dokumentų išrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).

2019 m. rugpjūčio 11 d. Medicinos dokumentų išraše/siuntime Forma Nr. 027, LA (duomenys neskelbtini), užfiksuota, kad pacientas N. A., gim. (duomenys neskelbtini), į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę atvyko su GMP dėl akies voko ir perokulinės srities sumušimo, junginės kraujosruvos. Patirtos traumos data, laikas – 2019 m. rugpjūčio 11 d., 15:00 val. Pacientas skundžiasi kairės akies skausmu, skausmą vertina 4 balais, traumos aplinkybės – sumušė kaimynas neteisėtai apsigyvenęs. Apžiūros rezultatai: kairės akies vokas patinęs, nedideli įdrėskimai, kraujosruvos voko viršuje ir apačioje, taip pat junginėje medialinėje dalyje. Būtinosios pagalbos kategorija atitinka 4.6, sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos (b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios A. P. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaltinamoji A. P., apklausiama teismo posėdyje, pripažino tai, kad smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, o būtent kad ji, 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 15 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrame kieme, žodinio konflikto metu spyrė į nukentėjusiosios N. A. laikomą metalinį strypą ir tokiu būdu jį išmušė, po ko ji sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį kumščiu į veidą, pataikydama į akį, dėl ko nukentėjusioji N. A. nukrito ant grindinio. Tačiau kaltinamajame akte A. P. inkriminuojami sekantys veiksmai – ji tyčia sužalojo N. A., t.y. sudavė vieną smūgį koja į kairį petį bei vieną smūgį dešinės kumščiu į veidą, po to metaliniu strypu sudavė vieną smūgį į kairę akį. Tačiau kaltinamoji A. P., apklausiama teismo posėdyje, neigė sudavusi nukentėjusiajai smūgį metaliniu strypu ir teigė, kad ji nukentėjusiajai iš viso sudavė tik du smūgius – vieną smūgį koja į nukentėjusiosios laikytą metalinį strypą, kuris buvo skirtas šiam strypui išmušti, bei vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajai į veidą. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškus parodymus dėl suduotų smūgių kaltinamoji davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, taigi, jos pozicija viso proceso metu išliko nuosekli. Tuo tarpu nukentėjusiosios duoti parodymai apie jai suduotus smūgius yra prieštaringi. Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, N. A. nurodė, kad jų žodinio konflikto metu A. P. jai spyrė koja į galvos sritį, dėl ko sudužo jos akiniai, po ko ji nuėjo į savo butą, o jai grįžus į kiemą, A. P. kažkokiu metaliniu daiktu trenkė jai į kairę akį, dėl ko ji nukrito ir trumpam prarado sąmonę, t.y. iš pradžių nurodė gavusi du smūgius. Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu N. A. patikslino anksčiau duotus parodymus, nurodydama, kad A. P. jai vieną kartą spyrė į kairį petį, po ko ji atšoko, tada A. P. vėl pribėgo ir vieną kartą stipriai trenkė nukentėjusiajai kumščiu į veidą, nuo ko ji nukrito ant žemės, sulūžo jos akiniai. Kol ji laukė policijos ir medikų kieme, prie jos vėl pribėgo A. P., kuri, paėmusi nuo žemės metalinį strypą, trenkė jai į veidą ir pataikė į kairę akį. Taigi, šios apklausos metu nukentėjusioji nurodė gavusi iš viso tris smūgius, ir kad nukrito ant žemės ne po smūgio metaliniu strypu, kaip sakė pirmosios apklausos metu, o po smūgio kumščiu į veidą. Teismo posėdyje apklausus nukentėjusiąją, ji vėl nurodė kitokią įvykių seką, o būtent, kad A. P. ją iš pradžių pastūmė ir sudavė jai vieną smūgį kumščiu į akį, nuo ko sudužo jos akiniai. Tada A. P. jai bandė spirti į petį koja, bet nepataikė, todėl smūgio su koja ji negavo. Po šio smūgio ji nenukrito. Tada nukentėjusioji išėjo namo, o jai grįžus į lauką laukti policijos, pribėgo kaltinamoji ir sudavė jai dar vieną smūgį su metaliniu strypu į kaktą, ir nuo šio smūgio ji nukrito, buvo praradusi sąmonę. Taigi, nukentėjusioji teisme nurodė gavusi iš viso du smūgius, vieną kumščiu į akį ir vieną strypu į kaktos sritį, ir kad nukrito po paskutinio smūgio strypu.

Nors nukentėjusioji įvykio eigą ir kaltinamosios smurtinius veiksmus kiekvienos apklausos metu nupasakojo skirtingai, tačiau visas tris jos pateiktas įvykio versijas vienija tai, kad visų apklausų metų nukentėjusioji nurodė, jog ji nuo smūgio nukrito ant žemės ir jai padėjo atsikelti kaimynas V. (liudytojas V. T.). Liudytojas V. T., apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad įvykio metu išgirdęs riksmus ir išėjęs į lauką pamatė, kaip iš už kampo išbėgo kaltinamoji ir trenkė kumščiu į kairę akį nukentėjusiajai. Liudytojas nurodė matęs tik šį vieną smūgį, po kurio N. A. nukrito, o jis padėjo jai atsikelti. Analogiškus parodymus apie įvykį liudytojas V. T. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Jo parodymai yra nuoseklūs, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Teismo posėdyje V. T. nurodė nematęs jokio metalinio strypo, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus apie tai irgi nieko neužsiminė. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji nukrito ant žemės būtent kaltinamajai A. P. jai sudavus smūgį kumščiu, o ne metaliniu strypu, kaip nukentėjusioji nurodė teismo posėdyje. Atkreiptinas dėmesys, kad būtent tokias aplinkybes nurodė ir kaltinamoji A. P., jos nupasakotos aplinkybės, lyginant jos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, išliko nuoseklios ir būtent jos įvykių versiją atitinka liudytojo V. T. duoti parodymai. Kiti byloje apklausti liudytojai (D. P. ir D. T.) nurodė, kad matė tik tai, kad nukentėjusioji N. A. gulėjo ant žemės, tačiau nematė, kokiomis aplinkybėmis ji nukrito. Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad be nukentėjusiosios duotų parodymų, kurie, kaip jau minėta, yra prieštaringi, daugiau nei vienas liudytojas nepatvirtino aplinkybės, kad kaltinamoji A. P. jai sudavė smūgį metaliniu strypu. Pažymėtina tai, kad apžiūrint įvykio vietą, minėtas metalinis strypas nebuvo surastas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad byloje esančios specialisto išvados duomenimis, nukentėjusiajai N. A. nustatytas vienas sužalojimas veido srityje – poodinė kraujosruva su odos įdrėskimais kairės akies vokuose, su kraujosruva akies obuolio junginėje. Kiti sužalojimai yra kūno ir rankų srityse, o būtent poodinės kraujosruvos kairiajame dilbyje (dvi dilbio vidinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje bei viena užpakalinio paviršiaus viduriniame apatiniame trečdaliuose) bei odos įbrėžimas su poodine kraujosruva dešinėje krūtyje. Išvadoje nurodyta, kad visi sužalojimai yra padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, galimai neilgai trukus vienas po kito, kietu buku daiktu (daiktais), tačiau sužalojimų vietose nerasta pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio daikto individualias savybes. Taigi, išvadoje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiajai buvo suduotas bent vienas smūgis strypu, o ne kumščiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai dilbio ir krūtinės srityje, tačiau kaltinamoji nėra kaltinama smūgių sudavimu į šias kūno dalis. Tačiau neatmestina galimybė, kad N. A. šie sužalojimai galėjo būti padaryti jai krentant ant žemės, šią galimybę teismo posėdžio metu nurodė ir pati nukentėjusioji, taip pat ji patvirtino, kad A. P. jai nesudavė smūgių į kitas kūno vietas, tik į veido sritį. Nors kaltinamajai yra inkriminuojama tai, kad ji nukentėjusiajai sudavė vieną smūgį koja į kairį petį, tačiau kaltinamoji A. P. teisme nurodė, kad spyrį koja ji atliko į N. A. laikomą strypą ir tokiu būdu jį išmušė nukentėjusiajai iš rankų. Nukentėjusioji teismo posėdyje nurodė, kad byloje minimas metalinis strypas yra tvoros dalis ir kad ji prieš prasidedant konfliktui tvarkė šią tvorą, tačiau nukentėjusioji negalėjo aiškiai nurodyti, ar konfliktui prasidėjus ji rankose laikė minėtą strypą, ar ne. Tačiau nukentėjusioji, duodama parodymus teisme, sakė, kad nors kaltinamoji A. P. bandė jai spirti koja į petį, tačiau smūgis jo nepasiekė, todėl šio smūgio į petį ji negavo. Nei vienas iš byloje esančių liudytojų nepatvirtino matę, kad A. P. būtų sudavusi N. A. smūgį koja į kairį petį, o specialisto išvadoje, kaip jau minėta, nėra duomenų, kad N. A. būtų padaryti kokie nors sužalojimai kairiajame petyje.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumui, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamoji A. P. nukentėjusiajai N. A. sudavė smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą. Tačiau byloje nesurinkta patikimų, keliais objektyviais įrodymų šaltiniais patvirtintų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad kaltinamoji A. P. sudavė nukentėjusiajai vieną smūgį koja į kairį petį ir vieną smūgį metaliniu strypu į kairę akį, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos. Dėl kaltinime inkriminuotų padarinių – nukentėjusiosios sužalojimų, kurie nustatyti ne tik veido srityje, nors smūgių į kitas sritis ir nebuvo suduota, teismas, remdamasis asmenų parodymais bei specialisto išvada, daro išvadą, kad kiti nukentėjusiosios sužalojimai, o būtent poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje bei odos įbrėžimas su poodine kraujosruva dešinėje krūtyje, buvo padaryti nukentėjusiajai krentant ant grindinio nuo patirto smūgio, todėl jie yra kaltinamosios smurtinių veiksmų pasekmė.

Remdamasis aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad A. P., 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 15 val., gyvenamo namo bendrame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sužalojo N. A., t.y. sudavė jai vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veidą, padarydama poodinę kraujosruvą su odos įdrėskimais kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje. Nuo suduoto smugio N. A. nukritus, buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, odos įbrėžimą su poodine kraujosruva dešinėje krūtyje. Specialisto išvadoje nurodyta, kad šie nukentėjusiosios sužalojimai tiek atskirai, tiek visi kartu vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja

A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kurios faktines aplinkybes teismas pripažino įrodyta, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo surašytas kaltinamosios A. P. ir nukentėjusiosios N. A. 2020 m. sausio 6 d. prašymas susitaikyti, kuriame nurodyta, kad A. P. pripažįsta savo kaltę dėl to, kad nežymiai sutrikdė sveikatą N. A. 2019 m. rugpjūčio 11 d., apie 15 val., gyvenamo namo bendrame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos nori susitaikyti. Kaltinamoji A. P. pažada N. A. atlyginti moralinę ir materialinę žalą, kurios bendra suma yra 558 eurai. Žalą sumokės per vienerius metus, mokant po 50 (penkiasdešimt) eurų per mėnesį iki visiško žalos išmokėjimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (33,56 Eur) kaltinamoji A. P. įsipareigoja atlyginti per 2 mėnesius.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. P. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, patvirtino teismo pripažintas įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad su nukentėjusiąja susitaikė. Teismo posėdyje nukentėjusioji N. A. patvirtino, kad jos su kaltinamąja A. P. susitaikė, ji kaltinamajai atleido. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusioji prašė spręsti kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą teismo nuožiūra. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam kaltinamąją bei nukentėjusiąją ir įvertinusiam susitaikymo protokolo turinį, nekyla abejonių, kad kaltinamoji A. P. susitaikė su nukentėjusiąja N. A.. Kaltinamoji ir nukentėjusioji susitarė dėl nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo, taip pat kaltinamoji įsipareigojo atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Pažymėtina, kad civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovas į teismo posėdį neatvyko, todėl kaltinamoji neturėjo galimybės susitarti su juo dėl žalos atlyginimo. Tačiau 2020 m. sausio 6 d. prašyme susitaikyti A. P. nurodė, kad šį civilinį ieškinį įsipareigoja atlyginti per 2 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus aplinkybę, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti suma yra nedidelė – 33,56 Eur, teismas vertina, kad tai nėra kliūtis taikyti BK 38 straispnį. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. anksčiau neteista, bausta administracine tvarka tik už smulkaus pobūdžio administracinius nusižengimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto), šiuo metu nedirbanti, besimokanti. Atsižvelgiant į kaltinamosios elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jos asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad A. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąją A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius.

Kaltinamajai A. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Nukentėjusioji N. A. byloje pareiškė 558 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl patirtos materialinės ir moralinės žalos (b. l. 35-37). 2020 m. sausio 6 d. prašyme susitaikyti kaltinamoji A. P. įsipareigojo nukentėjusiajai N. A. atlyginti 558 eurų dydžio žalą per vienerių metų laikotarpį, sumokant po 50 eurų per mėnesį iki visiško žalos atlyginimo. Nukentėjusioji N. A. su tokiu žalos atlyginimo būdu sutiko. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas tvirtina šį nukentėjusiosios ir kaltinamosios sudarytą žalos atlyginimo susitarimą dėl N. A. pareikšto civilinio ieškinio jame nurodytomis sąlygomis.

Taip pat byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 33,56 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios N. A. gydymo išlaidų, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (b. l. 61). Šis civilinis ieškinys yra pagrįstas civilinio ieškovo pateiktais dokumentais (2019 m. spalio 24 d. N. A. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 62)), jį pripažino ir kaltinamoji, kuri 2020 m. sausio 6 d. prašyme susitaikyti nurodė, kad šį civilinį ieškinį įsipareigoja atlyginti per 2 mėnesius, todėl civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi ir priteistinas iš kaltinamosios A. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38, 67, 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja N. A. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnis), ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Patvirtinti A. P. ir N. A. sudarytą susitarimą dėl baudžiamojoje byloje pareikšto N. A. civilinio ieškinio šiomis sąlygomis: A. P. įsipareigoja nukentėjusiajai N. A. atlyginti 558 (penkių šimtų penkiasdešimt aštuonių) eurų dydžio žalą per vienerių metų laikotarpį, sumokant po 50 (penkiasdešimt) eurų kas mėnesį iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš A. P. 33,56 eurus (trisdešimt tris eurus penkiasdešimt šešis euro centus) Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.