- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-239-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- A. Š., UAB „Snoro lizingas“, UAB „Hansa lizingas“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Volskienė Civilinė byla Nr. 2A-239-492/2008
75.4.3.; 75.6.1.; 75.8.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. vasario 27 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-522/2007 pagal D. R. B. ieškinį atsakovui S. B. , tretieji asmenys A. Š. , UAB „Snoro lizingas“, UAB „Hansa lizingas“, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo ir pagal S. B. priešieškinį D. R. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. R. B. prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokos metu įgytą turtą priteisiant ieškovei: 1) 0,3499 ha ploto žemės sklypą, (unik. (duomenys neskelbtini) ), kurio vertė 4 199 Lt, esantį (duomenys neskelbtini) 2) baldų komplektą „Junior“, kurio dabartinė vertė 500 Lt; 3) 25 000 Lt neturtinės žalos. Atsakovui priteisti: priešieškinyje nurodytą kilnojamąjį turtą, išskyrus daiktus, kurie įgyti iki santuokos sudarymo ir kurių buvimo vieta jai nežinoma; 100 procentų UAB „Sidaista“ akcijų, atsakovo 3 068,41 Lt skolą už kelių eismo taisyklių pažeidimus, 1 498,96 Lt skolą UAB „Snoro lizingas“, 2 483,87 Lt skolą UAB „Hansa lizingas“. Prašė po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, priteisti visas bylinėjimosi išlaidą bei advokato pagalbos apmokėjimo išlaidas. Nurodė, kad 1997 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota jos ir atsakovo santuoka (akto įrašo Nr. 998). Bendrų vaikų su atsakovu neturi. Su ieškove gyvena duktė iš pirmos santuokos – A. Š. , gimusi 1989-03-14. Nurodė, kad santuoka jau yra iširusi. Šiuo metu sutuoktiniai gyvena atskirai. Ieškovė mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes po santuokos įregistravimo atsakovas pradėjo girtuokliauti, nenakvodavo namuose, pradingdavo savaitei ar dviem, kartais jo nebūdavo visą mėnesį. Atsakovas neturi nuolatinio darbo, nesirūpina šeima. Nurodė, kad daug kartų buvo vyro sumušta ir pažeminta. Atsakovas varžo ieškovės laisvę ir galimybę dalyvauti saviveikloje. Dėl atsakovo elgesio ieškovei ir jos dukrai sutriko sveikata. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių ieškovė mano, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl jo kaltės. Nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise iki santuokos ieškovė įgijo ½ dalį gyvenamojo namo su ½ dalimi garažo, ½ dalimi viralinės, ½ dalimi tvarto, ½ dalimi kluono bei ½ dalimi kitų statinių, esančius (duomenys neskelbtini) Šį turtą paveldėjo po savo pirmojo vyro mirties. Kita ½ dalis šio turto priklauso ieškovės dukrai. Santuokos metu įgijo turtą: kilnojamojo turto už 18 898 Lt, 0,3499 ha ploto žemės sklypą, kurio vertė 4 199 Lt, esantį Kernavės m., 100 procentų santuokos metu atsakovo įsteigtos UAB „Sidaista“ akcijų, kurių vertė 10 000 Lt. Už kelių eismo taisyklių pažeidimą atsakovas turi 3 068,41 Lt nesumokėtos skolos. Atsakovas šį pažeidimą padarė būdamas neblaivus ir kaltas. Širvintų rajono apylinkės teismas 2006-03-31 įsakymu priteisė iš atsakovo UAB „Snoro lizingas“ naudai 932,02 Lt skolos, 555,78 Lt delspinigių bei 11,16 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šią lizingo sutartį atsakovas sudarė be ieškovės sutikimo, todėl tai yra asmeninė atsakovo prievolė. Taip pat atsakovas skolingas 2 483,87 Lt UAB „Hansa lizingas“. Kadangi atsakovas niekur nedirba, ši skola yra išieškoma iš ieškovės darbo užmokesčio. Dėl vyro elgesio patyrė daug dvasinių išgyvenimų, fizinio skausmo, pažeminimų, sveikatos sutrikimų, todėl patirtą neturinę žalą vertina 25 000 Lt. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo priešieškinyje išdėstyta pozicija, kad namo remonto darbams buvo panaudota 75 000 Lt. Jie niekada tokių pinigų neturėjo, namą remontavo savo lėšomis, todėl neturi jokių dokumentų. Ieškovė ir atsakovas yra paskaičiavę, kad namo remontui išleido apie 18 000 Lt. Ieškovė sutinka dalį pinigų atsakovui kompensuoti.
Atsakovas S. B. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį. Prašė santuoką su ieškove nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, priteisti ½ dalį 0,3499 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ; kilnojamuosius daiktus, kurių vertė 5 228 Lt ( televizorių „Sony“, kurio vertė 1 100 Lt, televizorių „Panasonic“, kurio vertė 500 Lt, radijo centrą „Aiwa“, kurio vertė 1 200 Lt, video magnetofoną, kurio vertė 500 Lt, kompiuterį su instaliuotomis programomis, kurio vertė 980 Lt, 40 vnt. kompaktinių diskų ir 24 vnt. garso kasečių, kurių bendra vertė 948 Lt; visą kitą kilnojamąjį turtą, kurio vertė 5 050 Lt (virtuvės baldų komplektą, kurio vertė 600 Lt, virtuvės lentyną, kurios vertė 150 Lt, šaldytuvą „Snaigė 17“, kurio vertė 450 Lt, televizorių „Paladijum“, kurio vertė 450 Lt, sofą – lovą, kurios vertė 250 Lt, televizoriaus staliuką, kurio vertė 100 Lt, du vienetus natūralios odos fotelius, kurių bendra vertė 1 000 Lt, batų dėžę su pakaba, kurių bendra vertė 100 Lt, žurnalinį staliuką, kurio vertė 80 Lt, palapinę, kurios vertė 200 Lt, sodo staliuką su skėčiu, kurių bendra vertė 120 Lt, dekoratyvinę sodo tvorelę, kurios vertė 150 Lt, naują sofą-lovą, kurios vertė 1 100 Lt, radiją „Panasonic“, kurio vertė 300 Lt – palikti ieškovei; priteisti iš ieškovės 37 753,50 Lt kompensaciją už ½ namo dalies remontą ir kitus šio namo pagerinimo darbus; 5 789 Lt kompensaciją už santuokoje įgytą ir ieškovei paliekamą kilnojamąjį turtą; įpareigoti ieškovę padengti ½ dalį – 2 031,42 Lt – santuokoje susidariusių skolinių įsipareigojimų kreditoriams; UAB „Sidaista“ akcijas ieškovei ir atsakovui padalinti lygiomis dalimis; atmesti ieškovės reikalavimą priteisti 25 000 Lt neturtinės žalos. Atsakovas sutiko, kad santuoka būtų nutraukta, tačiau nesutiko su tuo, kad dėl santuokos iširimo yra jo kaltė, nesutiko su ieškovės siūlomu turto padalijimo variantu. Nurodė, kad santuokos su ieškove metu elgėsi kaip padorus sutuoktinis, dirbo, rūpinosi namų ūkiu – organizavo ir pats dalyvavo atliekant ieškovei ir jos dukrai priklausančio namo dalies remonto darbus, prisidėjo prie kito šiuo metu dalijamo turto kūrimo ir įgijimo. Dėl santuokos iširimo yra kalta pati ieškovė, kadangi ji neatlieka sutuoktinės pareigų, dažnai girtauja, kelia konfliktus, prieš jį naudoja fizinę prievartą, ne kartą yra jį sužalojusi peiliu. Atsakovas nevaržo ieškovės asmeninės laisvės ir iniciatyvos dalyvauti saviveikloje. Su sutuoktinės pareigomis nesuderinamas ir gerai moralei prieštaraujantis ieškovės elgesys yra ta priežastis, dėl kurios santuoka faktiškai iširo. 0,3499 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , įgytas santuokoje ir abiem sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Nurodė, kad santuokos metu organizavo ieškovei ir jos dukrai priklausiusio 1982 m. statybos namo remonto, aplinkos sutvarkymo, senų susidėvėjusių vandentiekio, kanalizacijos, santechninių prietaisų, vidaus šildymo sistemos įrengimo darbus. Šiuos darbus atliko UAB „Transpa“. Darbų sąmata – 75 507 Lt. Esant santuokoje buvo įgytas ir kitas turtas, kuris taip pat dalintinas lygiomis dalimis.
Tretysis asmuo UAB „SNORO lizingas“ nurodė, kad sutartis buvo sudaryta šalims gyvenant santuokoje, o perduota naudoti ir valdyti prekė yra skirta šeimos poreikiams tenkinti, todėl įsipareigojimai po santuokos nutraukimo turi atitekti abiem šalims solidariai. Tretysis asmuo dėl šio įsiskolinimo pareiškė Širvintų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo įsakymas yra pateiktas vykdyti antstolių kontorai. Skola pagal vykdomąjį dokumentą 2006 m. lapkričio 1 d. buvo 1 498,96 Lt. 2006 m. sausio 10 d. su ieškove buvo sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis, pagal kurią tretysis asmuo perleido ieškovei naudoti ir valdyti jaunuolio baldų komplektą „Junior“. Įsipareigojimai, kylantys iš šios sutarties nebuvo tinkamai vykdomi, todėl sutartis buvo vienašališkai nutraukta.
Tretysis asmuo UAB „Hansa lizingas“ nurodė, kad nesutinka su ieškovės ieškinyje pareikštu pageidavimu, kad atsakovo skola pagal vekselį UAB „Hansa lizingas“ būtų paskirta sumokėti asmeniškai S. B. . Atsakovas buvo sudaręs dvi sutartis dėl telefonų pirkimų. Atsakovas savo įsiskolinimą UAB „Hansa lizingas“ įformino 2003 m. gruodžio 18 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu, kuris nustatytu laiku nebuvo apmokėtas, todėl buvo kreiptasi į notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą skolos išieškojimui iš S. B. . Nurodė, kad su atsakovo įmone UAB „Sidaista“ buvo sudarytos dar dvi lizingo sutartys: dėl automobilio, televizoriaus ir muzikinio centro. Šios sutartys taip pat nebuvo tinkamai vykdomos. Atsakovas girtas sudaužė automobilį, todėl svarstoma galimybė kreiptis ir dėl žalos atlyginimo. Nurodė, kad skyrybos gali būti apsimestinės. Prašė įsiskolinimus UAB „Hansa lizingas“ priteisti iš atsakovo S. B. bei ieškovės D. R. B. solidariai.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – D. R. B. ir S. B. santuoką įregistruotą 1997-06-20 Vilniaus m. CMS nutraukė dėl sutuoktinio S. B. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko tas pačias pavardes. Santuokos metu įgytą turtą padalino taip:
- D. R. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė kilnojamąjį turtą baldų komplektą „Junior“ 500 Lt vertės. Žemės sklypą unikalus (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) . ir virtuvės baldų komplektą nurodė laikyti asmenine D. R. B. nuosavybe. D. R. B. priteisti grąžinti skolą UAB „Snoro lizingas“ už baldus „Junior“.
- S. B. asmeninės nuosavybės teise priteisė kilnojamuosius daiktus: virtuvės lentyną 150 Lt vertės, šaldytuvą 450 Lt vertės, televizorių „Paladijum“ 450 Lt vertės, televizorių „PANASONIC“ 1 100 Lt vertės, muzikinį centrą „Aiva“ 1 200 Lt vertės, sofą – lovą 250 Lt vertės, 2 fotelius 1 000 Lt vertės, videomagnetofoną 500 Lt vertės, batų dėžę ir pakabą 100 Lt vertės, kompiuterį su programomis 980 Lt vertės, palapinę 200 Lt vertės, sodo staliuką su skėčiu 120 Lt vertės, sodo tvorelę 150 Lt vertės ir televizorių „Sanyo“ 500 Lt vertės. Iš viso ieškovui priteisė turto už 7 150 Lt.
Dėl kitų kilnojamųjų daiktų padalijimo priešieškinį atmetė. Priteisė S. B. iš D. R. B. 4 500 Lt kompensaciją už turto pagerinimą – namo dalies remontą. Priteisė D. R. B. 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. 4 500 Lt kompensaciją įskaičiavo į neturtinės žalos sumą ir D. R. B. iš S. B. iš viso priteisė 1 500 Lt. UAB „Sidaista“ akcijas ir įmonę, skolas UAB „Hansa Lizingas“ už telefonus, automobilį, televizorių ir muzikinį centrą priteisė S. B. . D. R. B. iš S. B. priteisė 49.50 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti pranešimai iš policijos komisariato, medicinos ekspertizės aktai, išrašai iš medicininių dokumentų ir kt. įrodymai, patvirtinantys ieškovės nurodytas aplinkybes, jog prieš ieškovę ir jos dukrą buvo naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, buvo atleistas iš darbo, sukėlė autoįvykį būdamas neblaivus. Visos išvardintos aplinkybės charakterizuoja sutuoktinį neigiamai. Toks atsakovo elgesys laikytinas esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu, nes žiaurus elgesys su sutuoktine ir jos nepilnamete (santuokos metu) dukra, alkoholizmas nepriimtini teisės ir moralės požiūriu. Todėl teismas padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo S. B. kaltės. Atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo neįrodytos, todėl šioje dalyje priešieškinys atmestas. Teismas nurodė, kad ieškovė būdama santuokoje su sutuoktiniu patyrė fizinį ir psichologinį skurtą, jai kilo neigiamos pasekmės, todėl yra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į šalių santuokos trukmę, užfiksuotų netinkamų veiksmų prieš ieškovę mastą, nustatytų jai sužalojimų sunkumą ir kiekį (CK 6.250 str.), todėl priteisė 6 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas nurodė, kad po santuokos sudarymo atsakovas S. B. persikėlė gyventi į ieškovei ir jos dukrai – trečiajam asmeniui A. Š. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini) . Ieškovė ir atsakovas pripažino, kad santuokos metu name ir prie namo buvo atliktas remontas ir kiti pagerinimai. Šie pagerinimai buvo atlikti santuokos metu, todėl santuokos nutraukimo byloje kompensacijos priteisimo klausimas galimas tik dėl sutuoktinės turto dalies pagerinimo, t.y. dėl ½ lėšų. Kadangi nei viena suinteresuota pusė nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie lėšų panaudojimą, teismas padarė išvadą, kad pagerinimo darbai buvo atlikti ūkio būdu, t.y. savo jėgomis arba naudojant atsitiktinius talkininkus, neoficialiai dirbančius asmenis. Tokį būdą šalys pasirinko savo rizika, todėl priimant sprendimą svarbu tai, kiek realiai šeima lėšų panaudojo pagerinimams. Teismas pripažino, kad atsakovo nurodyta suma – 75 000 Lt yra per didelė, nepagrįsta jokiais įrodymais. Be to, iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, kad ieškovė ir atsakovas turėjo pakankamus atlyginimus, turėjo santaupų, kad galėtų remontui išleisti 75 000 Lt. Teismas konstatavo, kad ieškovė privalo kompensuoti atsakovui tik savo dalies pagerinimus, o tai sudarė 9 000 Lt. Šios lėšos dalijamos per pusę, ir atsakovui iš ieškovės priteisiama 4 500 Lt kompensacijos už ieškovės namo dalies pagerinimą. Nurodė, kad atsižvelgus į žemės sklypo paskirtį, į tai, kad ieškovei nuosavybės teisė į šį sklypą buvo atkurta, suteikiant jį neatlygintinai namų valdai pagal jos vienos prašymą, į tai, kad šalys jokių lėšų šiam turtui įgyti nepanaudojo, sklypas yra įregistruotas ieškovės vardu ir registre nėra nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, padarė išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad sklypas yra bendra sutuoktinių nuosavybė, todėl pripažino ginčo sklypą ieškovės asmenine nuosavybe. Teismas nurodė, kad UAB „Sidaista“ atsakovas įkūrė savo profesinei veiklai vykdyti, jis yra ir įmonės vadovas. Ieškovė gi niekada įmonėje nedirbo, neturi atitinkamo išsilavinimo, nėra informuota apie įmonės veikla, todėl įmonę (akcijas) tikslinga priteisti atsakovui ir toliau savo profesinei veiklai plėtoti. Teismas nurodė, jog atsakovas kilnojamuosius daiktus prašė dalinti, o ieškovė sutiko juos atiduoti atsakovui, todėl šie priteisti natūra. Skolos UAB „Hansa lizingas“ už automobilį, telefonus, televizorių ir muzikinį centrą priteisiamos sumokėti atsakovui, kadangi įsiskolinimas atsirado tenkinant atsakovo poreikius ir dėl jo kaltės.
Šalies argumentai
Atsakovas S. B. apeliaciniu skundu prašė iš dalies pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą nurodant, kad 2003-01-29 įgytas 0,3499 ha ploto žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl atsakovui priteistina ½ žemės sklypo natūra; priteisti iš ieškovės 14 250 Lt išlaidų, patirtų gerinant ieškovei priklausančią namo dalį; pakeisti sprendimo dalį dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo – priteisiant ieškovui televizorius „Panasonic“, „Sony“ ir kompiuterį. Likusį turtą 2 870 Lt vertės priteisti atsakovei natūra, o ieškovui – 1 435 Lt kompensaciją. Nurodė, kad minėtas žemės sklypas įgytas santuokos metu, pati ieškovė pripažino šią aplinkybę, todėl teismo išvada, kad žemės sklypas yra ieškovės asmeninė nuosavybė yra neteisinga, atsakovui priteistina ½ šio sklypo dalis. Be to, nepriklausomai nuo to, turtas santuokoje įgytas atlygintinai ar neatlygintinai, preziumuojama, kad šis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai namo remonto bei pagerinimo darbus įvertino ieškovės nurodyta suma – 18 000 Lt. Atsakovas pateikė UAB „Transpa“ atliktų darbų sąmatą – 75 507 Lt. Minėtą sąmatą parengė specialistas, įvertinęs akivaizdžius pagerinimus bei atliktus remonto darbus. Nėra pagrindo specialisto išvadą vertinti kritiškai, o ieškovės nurodytą sumą pripažinti teisingą, nes ieškovės paskaičiavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Todėl ieškovui papildomai priteistina 14 250 Lt kompensacija. Apeliantas taip pat nurodė, kad jam priteisti kilnojamieji daiktai iš esmės skirti buitiniams poreikiams tenkinti, o atsakovui išsikrausčius iš namo, šių daiktų priteisimas yra netikslintas. Todėl atsakovui priteistini du televizoriai, kompiuteris ir 1 435 Lt kompensacija.
Atsakovo S. B. apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimu nutraukė D. R. B. ir S. B. santuoką, įregistruotą 1997-06-20 Vilniaus m. CMS, dėl S. B. kaltės, bei padalijo santuokoje įgytą turtą.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini) , esantis Kernavės miestelyje Širvintų rajone, buvo pripažintas asmenine D. R. B. nuosavybe. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas D.R. B. nuosavybės teise įregistruotas remiantis Vilniaus apskrities viršininko 2003-01-08 sprendimu Nr. 89-8676, žemės sklypo paskirtis – namų valdos (individualiems namams/statiniams statyti ir eksploatuoti), šiame sklype yra ieškovei ir jos dukrai priklausantis gyvenamasis namas ir jo priklausiniai, pastatyti 1982 m. (t. 1 l.10-15). Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 89-8676 (t. 2 l. 68) D. R. B. atkurta nuosavybės teisė į 0.35 ha žemės sklypą, suteikiant nuosavybėn neatlygintinai 0,3499 ha 1889 Lt vertės žemės sklypą namų valda. Teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atkūrimą D.R. B. įgijo teisių perleidimo sutartimi 2000-10-30 sutartimi (t. 3 l. 23). Pirmosios instancijos teismas žemės sklypą pagrįstai pripažino asmenine D. R. B. nuosavybe, civilinėje byloje nėra objektyvių duomenų, kad teisė atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo įgyta atlygintinai už bendras sutuoktinių lėšas. Žemės sklypas D.R. B. suteiktas administraciniu individualaus teisės taikymo aktu, nuosavybės teisės įregistruotos po 2000 m. civilinio kodekso įsigaliojimo. Taigi turto įgijimo metu yra aiškiai išreikta sutuoktinio valia įgyti turtą (namų valdos žemės sklypą, kuriame yra asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir ūkio pastatai) asmeninėn nuosavybėn, apeliantas reikalavimų dėl administracinių sprendimų, kuriais D.R. B. buvo atkurta nuosavybė, neginčijo, todėl šis turtas negali būti laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 3.90 str.).
Atmestinas atsakovo S. B. argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino gyvenamojo namo remonto ir pagerinimo darbus, nesirėmė jo pateiktais įrodymais – specialų išsilavinimą turinčios sąmatininkės parengta namo pagerinimo darbų sąmata, kurioje jie įvertinti 75 000 Lt. Savo argumentus civilinėje byloje kiekviena šalis privalo pagrįsti leistinais įrodymais (CPK 177 str. 4 d., 178 str.). Šalys teismui nepateikė pakankamai išlikusių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų visas faktines namo remonto išlaidas. Tokiu atveju jas (arba turto pagerinimą) galima įrodinėti specialių žinių turinčio teismo paskirto eksperto išvada (CPK 212 str.). Apelianto pateikiama sąmata (t. 2 l. 129-139) negali būti prilyginta eksperto išvadai, teismas negalėjo ja remtis, nes ją sudarė ne teismo paskirtas ir neprisiekęs specialių žinių turintis asmuo (CPK 217 str.). Pirmosios instancijos teismas sprendime pateikdamas išsamią šalių pateiktų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atliktų remonto darbų apimtis, analizę, kartu įvertino ir aplinkybę, kad remonto darbai buvo atliekamai ūkio būdu, bei faktą, kad tuo metu šalys objektyviai neturėjo tokių lėšų nei pajamų, kokias išlaidas siekia įrodyti apeliantas. Tokiu atveju pagrįstai buvo remtasi išlikusiais neginčijamais dokumentais ir ieškovės pripažinta remonto išlaidų suma – 18 000 Lt.
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai padalijo kilnojamuosius daiktus, taip pat atmestinas. Jam paskirti kilnojamieji daiktai – virtuvės lentyna, šaldytuvas, televizorius „Paladijum“, sofa lova, foteliai, batų dėžė ir pakaba, palapinė, sodo staliukas su skėčiu, sodo tvorelė, už kuriuos jis norėtų gauti kompensaciją, – yra universalūs, gali būti pritaikyti asmens poreikiams tenkinti nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena, todėl apeliantas juos gali pasiimti ir naudoti savo reikmėms bet kurioje savo gyvenamojoje vietoje. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jam išsikėlus iš ieškovės ir jos dukters namų, kilnojamųjų daiktų priteisimas neatitinka jo interesų, nesudaro pakankamo pagrindo šią teismo sprendimo dalį keisti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, todėl, remiantis aukščiau aptartais argumentais, Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.