- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-120-425/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas (pran.)
- Ieškovas
- UAB „MS Transport“
- Atsakovas
- UAB „Nodora“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A–120–425/2009
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. kovo 18d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,
dalyvaujant: ieškovo UAB „MS Transport“ atstovams direktoriui M. S., adv. Mindaugui Navickui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Nodora“ apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „MS Transport“ ieškinį atsakovui UAB „Nodora“ dėl skolos priteisimo už krovinio vežimą pagal sutartį bei pagal atsakovo UAB „Nodora“ priešieškinį ieškovui UAB „MS Transport“ dėl nuostolių priteisimo dėl prarasto krovinio dalies.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 2007-10-18 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 24 578,11 Lt skolos už krovinio pervežimą, 2 928,27 Lt palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006-07-31 UAB „MS Transport“ sudarė užsakymą - sutartį krovinio pervežimui, pagal kurią įsipareigojo iš pakrovimo vietų, esančių Olandijoje ir Vokietijoje, dalimis paimti krovinį bei pristatyti jį į iškrovimo vietą Maskvoje, o UAB „Nodora“ įsipareigojo už atliktą pervežimą sumokėti 6 500 eurų atlyginimą. 2006-07-31 UAB „MS Transport“ vairuotojas nuvyko į numatytą pakrovimo vietą Roterdame, Olandijoje, pasikrovė 12 palečių krovinio, kurį sudarė kompiuterinė technika, 2006 m. rugpjūčio mėn. 2 d. Tilburge buvo pakrautos dar šešios paletės kompiuterinės technikos. Vykdamas į trečiąją pakrovimo vietą vairuotojas sustojo nakčiai apšviestoje, filmavimo kamerų stebimoje bei saugomoje degalinės aikštelėje, esančioje automagistralėje apie 25 km nuo Maastrichto. Ryte automobilio vairuotojas pastebėjo, jog iš vilkiko pavogtos 6 palėtės su kompiuterine technika, pakrauta Tilburge. Apie vagystę buvo informuota Olandijos policija, draudimo bendrovė bei užsakovas. Pastarasis nurodė toliau vykti numatytu maršrutu, Hamburge pasikrauti papildomą krovinį, kad būtų užpildytos tuščios erdvės. Įvykdęs nurodymą, krovinį pristatė į Rusiją. Ieškovas 2006-08-28 pateikė atsakovui PVM sąskaitą - faktūrą 9 186 JAV dolerių (24 758,11 Lt) sumai, kurią sudarė 8 327 JAV dolerių atlyginimas už transportavimo paslaugas bei dėl vagystės atsiradusios papildomos išlaidos: 462 JAV dolerių už 3 dienų prastovą, 97 JAV dolerių papildomos išlaidos muitinėje bei 300 JAV dolerių išlaidos palydai, tačiau UAB „Nodora“ iki šiol neatsiskaitė. UAB „Nodora“ 2006-09-11 pateikė pretenziją, kaltindama UAB „MS Transport“ dėl 2006-08-03 prarasto krovinio dalies, tačiau UAB „MS Transport“ atsisakė tenkinti pretenziją. Nežiūrint į tai, UAB „Nodora“ pakartotinai 2006-09-22 kreipėsi į UAB „MS Transport“, reikšdama reikalavimą dėl nuostolių padengimo, tačiau UAB „MS Transport“ 2006-09-26 raštu pakartotinai atsisakė tenkinti UAB „Nodora“ reikalavimus. Ieškovo UAB „MS Transport“ manymu, krovinio pervežimo sutartimi sulygtas maršrutas nuvažiuotas, krovinys pristatytas, pretenzijų nei dėl kokybės, nei dėl pristatymo terminų nebuvo pareikšta, todėl UAB „MS Transport“ įgijo teisę reikalauti padengti įsiskolinimą dėl suteiktos krovinių vežimo paslaugos, taip pat atlyginti su pervežimais susijusias ir atsiradusias papildomas išlaidas. Be to, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Nodora“ praleido piniginės prievolės įvykdymo terminus, ji privalo mokėti už termino praleidimą įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, kurias, remiantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, sudaro vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais, tai yra 2 928,27 Lt.
Atsakovas bylos nagrinėjimo metu 2008-05-21 pareiškė priešieškinį UAB „MS Transport“, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB ,,MS Transport" 82 114,97 Lt prarasto krovinio nuostolių, 6 procentus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovo UAB „MS Transport“ vairuotojas, veždamas prekes 2006-07-31 užsakymo sutarties pagrindu iš Olandijoje ir Vokietijoje esančių pakrovimo vietų, prarado dalį krovinio, kurio vertė 271 650 JAV dolerių, dėl ko krovinio savininkė įmonė „Microtech International SA“ pareiškė pretenziją UAB „Nodora“. Kadangi dėl krovinio praradimo kaltas bendrovės „MS Transport“ vairuotojas, UAB „Nodora“ 2006-09-11 pateikė pretenziją UAB „MS Transport“ atlyginti nuostolius, tačiau ši atsisakė tenkinti pretenziją, nors neneigė, jog dalį krovinio prarado. UAB „Nodora“ pakartotinai 2006-09-22 dar kartą kreipėsi į UAB „MS Transport“, tačiau ši ir vėl atsisakė tenkinti jų reikalavimą. UAB „MS Transport“ neigiamai atsakydama į atsakovo pretenziją, pridėjo ir draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ raštą, kuriame nurodyta, jog ši draudimo bendrovė, pripažinusi, jog įvykis yra nedraudiminis, nes buvo vežama brangi elektroninė įranga, atsisakė išmokėti ir draudimo išmoką dėl prarasto krovinio dalies. Kadangi krovinio savininkas įmonė „Microtech International SA“ reikalauja atlyginti patirtą žalą dėl prarasto krovinio, UAB „Nodora“ reikalauja iš UAB „MS Transport“ atlyginti patirtą žalą, kurią jie privalės kompensuoti krovinio savininkui. Mano, jog vežėjas, pristatydamas dalį krovinio, netinkamai vykdė sutartį, todėl turi atsakyti pagal CMR konvenciją ir atlyginti padarytą žalą, kurios UAB „MS Transport“ ir neginčija. Nors dėl įvykdytos vagystės buvo padaryta 271 650 JAV dolerių žala, arba 736 796,95 Lt (pagal 2006-08-02 Lietuvos banko patvirtintą lito ir dolerio santykį (2,7123 Lt už 1 JAV dolerį), tačiau UAB „Nodora“ reikalauja atlyginti tik dalį žalos, tai yra 82 114,97 Lt. Ši suma apskaičiuota remiantis CMR konvencijos 23 str. 3 d., kur nurodyta, jog kompensacija už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vienetų už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorį (SDR): kadangi 2006-08-02 SDR buvo 4,0247 Lt, o kompensacija už 1 kg – ne didesnė nei 33,53 Lt, - įvertinus tai, jog prarasto krovinio svoris buvo 2 449,00 kg, UAB „MS Transport“ privalo atlyginti 82 114,97 Lt sumą. Taip pat nurodė, jog šiuo atveju negali būti taikomas vienerių metų senaties terminas, numatytas CMR konvencijos 32 str. 1 d., reikalavimams reikšti, kadangi žala buvo padaryta UAB „MS Transport“ veiksmais, kurie pagal Lietuvos teisę, CMR konvencijos prasme, prilyginami tyčiniams veiksmams. Atsižvelgus į šiuos minėtus reikalavimus vežėjui, UAB „Nodora“ daro išvadą, kad atsakovo veiksmai būtent ir vertintini kaip didelis neatsargumas, ką įrodo šie faktai: 1) atsakovas buvo neatsakingas ir nepasirūpino, kad vežimo metu draudimo polisas, apdraudžiantis vežėjo atsakomybę, būtų galiojantis. Praktikoje vežėjai draudžia savo atsakomybę, ypač veždami tokias brangias prekes kaip elektrotechnika. Atsakovas, pasielgdamas aplaidžiai, neanalizavo draudimo sutarties, kurią pasirašė, ir neįtraukė į ją papildomos išlygos, kad vežėjo civilinė atsakomybė būtų apdrausta ir dėl didelės vertės krovinio - elektronikos prekių vagystės. Be to, sutartimi UAB „MS Transport“ įsipareigojo turėti draudimą, tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė; 2) krovinys buvo gabenamas priekaboje dengtoje tentu, kuris buvo perpjautas ir ko pasėkoje buvo pavogta dalis krovinio: į tentu dengtas priekabas galima patekti panaudojus bet kokį aštresnį daiktą, tad vežėjas, gabendamas krovinį šio tipo priekaboje, turėjo laikytis dar didesnių saugumo standartų; 3) UAB „MS Transport“ vairuotojas transporto priemonę, iš kurios buvo pavogta dalis krovinio, paliko nesaugomoje automobilių aikštelėje, paprastoje stovėjimo aikštelėje prie degalinės, esančios pakeliui, o UAB „MS Transport“ teiginiai, jog stovėjimo aikštelė buvo mokama, saugoma ir stebima vaizdo kameromis, yra nesąžiningas bandymas išvengti atsakomybės už aplaidų elgesį. Tai tik patvirtina tas faktas, kad vagys be jokių problemų pavogė dalį krovinio, ir vežėjas neįrodė buvęs maksimaliai atsargus ir rūpestingas bei ėmęsis visų įmanomų saugumo priemonių realioms ir veiksmingoms kliūtims neteisėtam jo vežamo krovinio užvaldymui sudaryti, nors pats vilkiko, kuriuo buvo vežamas vėliau pavogtas krovinys, vairuotojas ir miegojo vilkiko kabinoje; 4) atsakovas vilkiką su kroviniu nesaugomoje aikštelėje pastatė nakties metu ir pats nuėjo miegoti. Šiuos ieškovo veiksmus vertina kaip veiksmus, kurie atlikti dėl didelio neatsargumo. Dėl šios priežasties, vadovaujantis CMR konvencijos 32 str. 1 d., UAB „Nodora“ teisei pateikti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti taikomas 3 metų senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo ieškovui 23 883,60 Lt skolos už krovinio pervežimą, 1 311,27 Lt palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2007-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Taikė ieškinio senatį, ir atsakovo priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 5 805,64 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovui – 703,58 Lt bylinėjimosi išlaidų.
2006-07-31 UAB „Nodora“ ir UAB „MS Transport“ sudarė krovinių pervežimo sutartį, pagal kurią UAB „MS Transport“ iš Olandijos ir Vokietijos į Rusiją įsipareigojo pervežti krovinį, kurį apibūdino kaip elektros įranga, iki 21 tonos, automobilio tipas – 120 m³ tentas, pakrovimo vietos – 6 vietos, 3 iš jų – Olandijoje, 3 – Vokietijoje, iškrovimo vieta – Maskvoje, perveža automobilis, kurio valstybinis Nr. yra (duomenys neskelbtini), priekabos – (duomenys neskelbtini). Grafoje prie ypatingų sąlygų nurodyta, jog būtina turėti TIR, CMR ir kitus kroviniui reikalingus dokumentus, kraunantis/išsikraunant vairuotojas turi būtinai dalyvauti, suskaičiuoti realų krovinio kiekį, kad jis atitiktų krovinio kiekį dokumentuose, kad įpakavimas nebūtų pažeistas, nurodyta, jog visos papildomos išlaidos prieš mokant turėtų būti suderintos, kitaip neapmokamos, visos išlaidos apmokamos tik pateikiant originalius išlaidas patvirtinančius dokumentus; prastovos apmokamos pagal Prastovų lapą arba žymėjimą CMR‘-e, išskyrus išeigines ir savaitgalius. Įvykdžius sutartį, UAB „Nodora“ įsipareigojo apmokėti 6500 eurų pavedimu per 5-10 dienų po 2 CMR ir sąskaitos-faktūrų originalų gavimo, apmokėjimas bus JAV doleriais pagal buhalterinį išsikrovimo dienos kursą, nurodyta, jog vienai automobilio pakrovimo vietai skiriama 1 diena, performinimui – 1 diena. Vežėjas įsipareigojo krovinio vežimą vykdyti pagal CMR konvencijos sąlygas, turėti TIR CARNET‘-us, CMR bei draudimą pagal CMR konvenciją, visus leidimus bei vizas ir panašiai, į pakrovimo vietą automobilį pristatyti laiku ir tvarkingą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad krovinių pervežimas buvo vykdomas iš Olandijos ir Vokietijos į Rusijos Federaciją, krovinys buvo vežamas už užmokestį ir vežamas kelių transporto priemone, krovinio išsiuntimo ir jo gavimo vieta yra skirtingų valstybių teritorijose, tiek krovinio išsiuntimo vietos, tiek krovinio gavimo vietos valstybės yra Konvencijos narės, sutartiniams santykiams tarp UAB „Nodora“ ir UAB MS Transport“ bei iš to kylantiems ginčams taikė Ženevos 1956 m. Tarptautinių krovinių vežimo sutarties konvencijos normos.
dėl atsakovo prašymo ieškovo reikalavimui taikyti senaties terminą
Teismas atmetė atsakovo UAB „Nodora“ prašymą taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, jog krovinio pervežimo sutartis tarp UAB „Nodora“ ir UAB „MS Transport“ buvo pasirašyta 2006 m. liepos 31 d., ieškinio senaties termino pradžia – 2006 m. spalio 31 d., o ieškinio senaties termino pabaiga - 2007 m. spalio 31 d. Kadangi ieškovas ieškinį Kupiškio rajono apylinkės teismui padavė 2007 m. spalio 18 d. (išsiųstas 2007 m. spalio 16 d.) todėl padarė išvada, jog senaties termino paduoti ieškinį ieškovas nepraleido, todėl atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį yra nepagrįstas.
dėl ieškovo reikalavimo apmokėti už krovinio pervežimą ir su juo susijusias išlaidas.
Pagal CMR konvenciją, tarptautinio vežimo keliais sutartis – tai susitarimas, kuriuo viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį, o kita šalis (siuntėjas), įsipareigoja už pervežtą krovinį sumokėti. Pagal pateiktus įrodymus (užsakymą-sutartį krovinio pervežimui), šalys sutarė, jog UAB „MS Transport“ pervežus krovinį, UAB „Nodora“ įsipareigojo sumokėti 6500 eurų pavedimu per 5-10 dienas po 2CMR ir sąskaitos-faktūros gavimo, apmokėjimas turėjo būti padarytas pagal buhalterinį išsikrovimo dienos kursą. UAB „MS Transport“ krovinį į paskirties vietą pristatė 2006-08-21 bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą už krovinio pervežimą, tai yra savo pareigą pervežti krovinį įvykdė bei įgijo teisę į užmokestį.
Nors atsakovas nurodė, jog ieškovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, dėl ko dalis krovinio buvo pagrobta ir atsakovas neprivalo atlyginti ieškovui sutarto pervežimo mokesčio, tačiau teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog po 2006-08-03 vagystės atsakovas nepareikalavo nutraukti vežimą, nors, vadovaujantis CMR 12 str. 1 d., siuntėjas, turėdamas teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti vežėją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje, krovinio pervežimo nenutraukė, priešingai, nurodė vežėjui papildomai pakrauti krovinio, kad užpildytų erdves, atsiradusias po krovinio vagystės, tuo pačiu prisiėmė pareigą sumokėti užmokestį už vežimą ir, jei buvo susitarta, kompensuoti papildomas išlaidas. Ieškovas pateikė 2006-08-18 sąskaitą faktūrą apmokėti 1440 rublių už CMR elektroninės kopijos prekių importui-eksportui sudarymą, 2006-08-18 apmokėjimo kvitus 1820 rublių sumai, taip pat pateikė kasos pajamų orderio kvitą 300 JAV dolerių sumai, sumokėtas už krovinio ekspediciją UAB „S.V.T.S – Soprovoždenijė“, pateikė UAB „Vilniaus tranzitas“ pažymą, jog vilkikas „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, puspriekabės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į šios bendrovės teritoriją 2006-08-11 ir išvyko 2006-08-14. Dėl prastovų: nustatyta, jog transporto priemonė, atvykusi į UAB „Vilniaus tranzitas“ teritoriją, joje prabuvo nuo 2006-08-11 iki 2006-08-14, tai yra transporto priemonė teritorijoje buvo tris dienas, šias dienas ieškovas traktuoja kaip prastovą ir reikalauja iš atsakovo jas apmokėti. Tačiau, kaip matyti iš sutarties užsakymo turinio, prastovos apmokamos pagal prastovų lapą arba žymėjimą CMR-e, išskyrus išeigines ir savaitgalius, ir, kadangi 2006 m. rugpjūčio 12 d. ir 13 d. buvo šeštadienis ir sekmadienis, atsakovas neatsako už šių dienų prastovą remiantis šalių pasirašyta sutartimi, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas dalyje dėl 23883,60 Lt (8878 JAV doleriai pagal 2006-08-21 d. buvusį dolerio lito kursą 1:2.6902), kitoje dalyje (dėl 308 JAV dolerių pagal 2006-08-21 d. buvusį dolerio lito kursą 1:2.6902) netenkinama. Nors ieškovas prašė taikyti pagal 2006-08-24 kursą, tačiau nustačius, jog krovinys buvo pristatytas 2006-08-21, pagal užsakymo sutartį numatyta, jog atsiskaitymas bus skaičiuojamas pagal buhalterinį išsikrovimo dienos kursą, apskaičiuojant skolą, skaičiuojama pagal 2006-08-21 dienos kursą.
dėl reikalavimo apmokėti palūkanas
Remiantis LR CK 6.37 str. 1 d., 210 str., palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai ir terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų, jei šalys yra verslininkai ar privatūs asmenys – šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kito palūkanų dydžio. Ieškovas prašo remtis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, kadangi iš vežimo sutarčių, sudarytų tarp ūkio subjektų, kylantys santykiai laikomi komerciniais sandoriais, ir, remiantis šiuo įstatymu, paskaičiavo 2928,27 Lt dydžio palūkanas. Nustačius, jog ieškovui 2006-08-28 pateikus atsakovui apmokėti sąskaitą, kurios maksimalus apmokėjimo terminas buvo 10 dienų, atsakovui jos neapmokėjus, ieškovas nuo 2006-09-08 įgijo teisę į palūkanas. Teismas padarė išvadą, kad CMR konvencijoje numatytos palūkanos turėtų būti taikomos ir vežėjo reikalavimams, CMR konvencija, kaip tarptautinė sutartis, turi viršenybę įstatymo atžvilgiu (LR CK 1.13 str.), priteisiant palūkanas yra remiamasi šiuo tarptautiniu norminiu aktu, iš atsakovo priteisiamos 5% palūkanos nuo priteisiamos sumos už krovinio pervežimą nuo praleisto termino prievolei sumokėti, tai yra 1311,27 Lt (palūkanos už 1 d. 3,27 Lt, praleistų dienų skaičius nuo 2006-09-08 iki 2007-10-15 401 d.), taip pat 5% palūkanos už priteistą sumą (25194,87 Lt) nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2007-10-26 iki visiško sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
dėl atsakovo priešieškinio
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį bei atsakovo priešieškinį atmesti, kadangi atsakovas praleido terminą ieškiniui pateikti, tačiau jei teismas netaikys ieškinio senaties, prašė atsakovo priešieškinį atmesti ir tuo pagrindu, jog atsakovas neturi reikalavimo teisės, kadangi neįrodė, kad patyrė žalos, o jo pateikta kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis neatitinka įstatymo reikalavimams, nes pasirašyta neįgalioto asmens.
Žemesnės instancijos teismas
dėl ieškovo prašomo taikyti ieškinio senaties termino
Šalies argumentai
CMR konvencijos 32 str. 1 d. numatyta teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų, tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju, senaties terminas yra treji metai, jis, krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais prasideda nuo krovinio pristatymo dienos. Atsakovas kreipėsi į teismą 2008-05-21, ginčo krovinys buvo pristatytas 2006-08-24, tai yra, atsakovas priešieškiniu kreipėsi į teismą daugiau nei po metų, arba suėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui. Kadangi ieškovas prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, atsakovas privalo įrodyti, jog ieškovo elgesys prilyginamas tyčiniams veiksmams. Atsakovas, grįsdamas aplinkybes, kurioms esant turėtų būti taikomas trejų metų ieškinio senatis, teigia, jog remiantis Lietuvos teismų praktika, ieškovo veiksmai – palikti vilkiką nakties metu visai nesaugomojoje aikštelėje, esančioje prie kelio, į kurią galėjo patekti bet kas, vertintini kaip didelis aplaidumas ir neatsargumas, kuriam esant, pareikšti ieškiniui turėtų būti teisė suteiktas trejus metus nuo krovinio pristatymo dienos. Įrodinėdamas ieškovo grubų aplaidumą, prilyginamą tyčiniams veiksmams CMR Konvencijos prasme, atsakovas pateikė Europos Transporto Ministrų Konferencijos (ETMK) 2003 m. ir 2007 m. publikacijas, parengtas bendradarbiaujant su Tarptautine kelių transporto sąjunga (IRU), LNVAA „Linava“ pažymą, iš kurių matyti, jog degalinė, kurioje buvo sustojęs ieškovo vairuotojas, nėra įtraukta į rekomenduojamų stovėjimo aikštelių sąrašą, vairuotojo apklausos protokolą, kur nurodyta, jog aikštelė nesaugoma, sutartį tarp UAB „Nodora“ ir UAB „Tosa“, euroregioninio policijos centro pažymą, kurioje taip pat nurodoma, jog aikštelė nesaugoma ir nefilmuojama, tai pat remiasi nusistovėjusia LAT praktika. Vis gi pripažįstama, kad ieškovo UAB „MS Transport“ vairuotojo veiksmų pripažinti tyčiniais ar jiems prilygintais, kuriems turėtų būti trejų metų ieškinio senatis, nėra pagrindo. Atsakovas UAB „Nodora“ nepateikė įrodymų, jog ieškovo UAB „MS Transport“ vairuotojas turėjo imtis ypatingų saugumo sąlygų: sutartyje – užsakyme, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo, nėra nurodyta, kad vairuotojas turi imtis papildomų saugomų sąlygų dėl krovinio vertės, nei yra įprasta krovinių pervežimo praktikoje, nėra nurodyta krovinio vertė nei užsakyme sutartyje, nei krovinio važtaraštyje, paminėtuose dokumentuose nėra nurodymų, kad vairuotojas turi sustoti tik saugomose stovėjimo aikštelėse ar imtis kitų papildomų veiksmų, susijusių su krovinio, kuris užsakyme yra įvardijamas kaip elektros įranga, pervežimu. Nors atsakovas teigia, jog ieškovo vairuotojas sustojo degalinėje, kuri nėra įtraukta į Europos Transporto Ministrų Konferencijos (ETMK) parengtą publikaciją, tačiau tai negali būti įrodymu, patvirtinančiu grubų vairuotojo aplaidumą, prilyginamą tyčiniams veiksmas, šios publikacijos yra rekomendacinio pobūdžio, jose, be naudingos informacijos vairuotojams, nurodytos ir rekomenduojamos automobilių stovėjimo zonas Europoje, tačiau ši sąlyga, kad poilsiui sustoti vežėjas turi tik sąraše nurodytose aikštelėse, taip pat nebuvo įtraukta į sutartį-užsakymą, be to, vairuotojas sustojo degalinėje Vakarų Europoje, kur sustojimas šalia visą parą veikiančios degalinės esančioje apšviestoje krovininių automobilių stovėjimo aikštelėje, nesant ypatingų nurodymų pagal užsakymą-sutartį, kurioje nenurodyta, kad gabenamas brangios vertės krovinys, negali būti pripažįstamas grubiu aplaidumu, nes tuo pačiu būtų pripažįstama, jog kiekvienu atveju sustojus nakčiai tokioje aikštelėje šalia degalinės, vežėjas tampa realiai numanoma ir potenciali auka kiekvieną naktį, ir tokiose aikštelėse apskritai turėtų būti draudžiamas bet koks stovėjimas ar poilsis naktį, kas padarytų krovinių pervežimą visiškai neįmanomą (dėl poilsio aikštelių trūkumų, krovinius pervežančių automobilių kiekių), arba visos šalia degalinių esančių aikštelės turėtų būti saugomos tiek vaizdo kameromis, tiek ir fizine apsauga, tuo labiau, jog iš atsakovo pateiktų 2007 m. rekomenduojamų stovėjimo aikštelių matyti, jog Olandijoje yra rekomenduojamos trys saugomos stovėjimo (sustojimo) aikštelės ir dvi – aptvertos (T. 2, b.l. 31-32, vertimas – b.l. 37-38). Tuo pačiu Euroregioninio policijos centro pažymos, kurioje nurodyta, jog ši aikštelė nėra saugomos viešosios valdžios, ji nėra filmuojama, nesant ypatingų nurodymų, taip pat negali būti įrodymu grindžiant ieškovo grubų aplaidumą, tuo labiau, jog šioje pažymoje yra nurodyta, jog ji yra apšviesta. Teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė grubaus vežėjo aplaidumo, kuriam esant ieškinio padavimo senaties terminas turėtų būti trys metai, ir, esant ieškovo prašymui, taiko ieškinio senatį bei priešieškinį atmeta, kadangi šį vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti ieškovas praleido. Teismas nesprendžia, ar buvo pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi tokio prašymo atsakovas nepateikė, teismas savo iniciatyva atnaujinti ieškinio senaties termino, neturi teisės.
Žemesnės instancijos teismas
dėl ieškovo prašomo taikyti ieškinio senaties termino
Šalies argumentai
Kaip jau minėta, remiantis CMR konvencijos 32 str. 1 d., teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų, tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju, senaties terminas yra treji metai, jis, krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais prasideda nuo krovinio pristatymo dienos. Nustatyta, kad atsakovas kreipėsi į teismą 2008-05-21, krovinys buvo pristatytas 2006-08-24, tai yra, atsakovas priešieškiniu kreipėsi į teismą daugiau nei po metų, arba suėjus vienerių metų ieškinio senaties terminui. Kadangi ieškovas prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, atsakovas privalo įrodyti, jog ieškovo elgesys prilyginamas tyčiniams veiksmams. Atsakovas, grįsdamas aplinkybes, kurioms esant turėtų būti taikomas trejų metų ieškinio senatis, teigia, jog remiantis Lietuvos teismų praktika, ieškovo veiksmai – palikti vilkiką nakties metu visai nesaugomojoje aikštelėje, esančioje prie kelio, į kurią galėjo patekti bet kas, vertintini kaip didelis aplaidumas ir neatsargumas, kuriam esant, pareikšti ieškiniui turėtų būti teisė suteiktas trejus metus nuo krovinio pristatymo dienos. Įrodinėdamas ieškovo grubų aplaidumą, prilyginamą tyčiniams veiksmams CMR Konvencijos prasme, atsakovas pateikė Europos Transporto Ministrų Konferencijos (ETMK) 2003 m. ir 2007 m. publikacijas, parengtas bendradarbiaujant su Tarptautine kelių transporto sąjunga (IRU), LNVAA „Linava“ pažymą, iš kurių matyti, jog degalinė, kurioje buvo sustojęs ieškovo vairuotojas, nėra įtraukta į rekomenduojamų stovėjimo aikštelių sąrašą, vairuotojo apklausos protokolą, kur nurodyta, jog aikštelė nesaugoma, sutartį tarp UAB „Nodora“ ir UAB „Tosa“, euroregioninio policijos centro pažymą, kurioje taip pat nurodoma, jog aikštelė nesaugoma ir nefilmuojama, tai pat remiasi nusistovėjusia LAT praktika. Vis gi pripažįstama, kad ieškovo UAB „MS Transport“ vairuotojo veiksmų pripažinti tyčiniais ar jiems prilygintais, kuriems turėtų būti trejų metų ieškinio senatis, nėra pagrindo. Atsakovas UAB „Nodora“ nepateikė įrodymų, jog ieškovo UAB „MS Transport“ vairuotojas turėjo imtis ypatingų saugumo sąlygų: sutartyje – užsakyme, sudarytoje tarp ieškovo ir atsakovo, nėra nurodyta, kad vairuotojas turi imtis papildomų saugomų sąlygų dėl krovinio vertės, nei yra įprasta krovinių pervežimo praktikoje, nėra nurodyta krovinio vertė nei užsakyme sutartyje, nei krovinio važtaraštyje, paminėtuose dokumentuose nėra nurodymų, kad vairuotojas turi sustoti tik saugomose stovėjimo aikštelėse ar imtis kitų papildomų veiksmų, susijusių su krovinio, kuris užsakyme yra įvardijamas kaip elektros įranga, pervežimu. Nors atsakovas teigia, jog ieškovo vairuotojas sustojo degalinėje, kuri nėra įtraukta į Europos Transporto Ministrų Konferencijos (ETMK) parengtą publikaciją, tačiau tai negali būti įrodymu, patvirtinančiu grubų vairuotojo aplaidumą, prilyginamą tyčiniams veiksmas, šios publikacijos yra rekomendacinio pobūdžio, jose, be naudingos informacijos vairuotojams, nurodytos ir rekomenduojamos automobilių stovėjimo zonas Europoje, tačiau ši sąlyga, kad poilsiui sustoti vežėjas turi tik sąraše nurodytose aikštelėse, taip pat nebuvo įtraukta į sutartį-užsakymą, be to, vairuotojas sustojo degalinėje Vakarų Europoje, kur sustojimas šalia visą parą veikiančios degalinės esančioje apšviestoje krovininių automobilių stovėjimo aikštelėje, nesant ypatingų nurodymų pagal užsakymą-sutartį, kurioje nenurodyta, kad gabenamas brangios vertės krovinys, negali būti pripažįstamas grubiu aplaidumu, nes tuo pačiu būtų pripažįstama, jog kiekvienu atveju sustojus nakčiai tokioje aikštelėje šalia degalinės, vežėjas tampa realiai numanoma ir potenciali auka kiekvieną naktį, ir tokiose aikštelėse apskritai turėtų būti draudžiamas bet koks stovėjimas ar poilsis naktį, kas padarytų krovinių pervežimą visiškai neįmanomą (dėl poilsio aikštelių trūkumų, krovinius pervežančių automobilių kiekių), arba visos šalia degalinių esančių aikštelės turėtų būti saugomos tiek vaizdo kameromis, tiek ir fizine apsauga, tuo labiau, jog iš atsakovo pateiktų 2007 m. rekomenduojamų stovėjimo aikštelių matyti, jog Olandijoje yra rekomenduojamos trys saugomos stovėjimo (sustojimo) aikštelės ir dvi – aptvertos (T. 2, b.l. 31-32, vertimas – b.l. 37-38). Tuo pačiu Euroregioninio policijos centro pažymos, kurioje nurodyta, jog ši aikštelė nėra saugomos viešosios valdžios, ji nėra filmuojama, nesant ypatingų nurodymų, taip pat negali būti įrodymu grindžiant ieškovo grubų aplaidumą, tuo labiau, jog šioje pažymoje yra nurodyta, jog ji yra apšviesta. Teismas nelaiko įrodymu, pagrindžiančiu ieškovo UAB „MS Transport“ aplaidumą, UAB „Nodora“ ir UAB „Tosa“ siejusius sutartinius santykius krovinių vežime, tuo labiau, atsakovo atstovas S. B. teismui neįrodė, kad šie sutartiniai santykiai buvo kažkokie specifiniai ir jose buvo numatytos ypatingos sąlygos, apie kurias žinoti privalėjo ieškovo atstovai (pvz., M. S.), pasirašinėję krovinių pervežimo sandorius UAB „Tosa“ vardu, tai yra, nepateikė jokių įrodymų, kad buvo nurodytos atskiros ar išskirtinės sąlygos dėl transporto priemonių poilsio vietų, maršrutų, priešingai, teismo neįtikino atstovo teiginiai, jog ieškovui UAB „MS Transport“ turėjo būti žinoma krovinio vertė, nes tai nebuvo vienetiniai pervežimai, kuriuos vykdė UAB „MS Transport“ ar su ja susijusios įmonės, kadangi tuo pačiu reikėtų pripažinti, kad ir atsakovams buvo žinoma krovinio pobūdis, vertė, tačiau apie kažkokias išskirtines sąlygas, susijusias su brangaus krovinio pervežimu, nebuvo nurodyta sutartyje-užsakyme, ir perkelti atsakomybės naštą vežėjo vairuotojui, priėmusiam krovinį ir, pasak atsakovo atstovų, turėjusiam matyti krovinio vertę pagal pridedamus dokumentus bei privalėjusiam atitinkamai reaguoti, nėra teisiškai pagrįsta, kadangi CMR 8 str. 1 d. numatyta, jog vežėjas priimdamas krovinį, privalo patikrinti ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorę, tuo pačiu reikalauti iš vežėjo atstovo (vairuotojo), kurie paprastai vykdo pervežimą pagal pateiktus dokumentus ir duodamus nurodymus, atlikti veiksmus ar jį įpareigoti informuoti vežėją apie sąlygas, kurie priklauso išimtinai pačiam vežėjui ir siuntėjui (dėl pareigos apdrausti vežamą brangų krovinį), būtų neteisinga. Priešingai, atsakovo atstovui S. B. nurodžius, kad ieškovui turėjo būti žinomas krovinio pobūdis, jo vertė, tektų pripažinti, jog pats atsakovas buvo neatidus ir nerūpestingas, nes sutartyje užsakovas atitinkamai privalėjo nurodyti tikrą krovinio pobūdį, apie kurį jis nežinoti negalėjo, tai yra jog vežama ne elektros įranga, kaip tai buvo nurodyta, bet brangi elektronikos įranga, kurios pervežimui turėjo būti taikomos kitokios krovinio draudimo sąlygos, ir atitinkamai nurodyti specialiose sąlygose, kad dėl krovinio vertės ieškovas privalo turėti ne įprastą CMR draudimą, kuriuo, kaip nustatyta, vežėjas buvo apsidraudęs, tačiau papildomai atsakomybę apdrausti ir dėl brangesnio krovinio vertės, jei šalys dėl to sutarė. Taip pat negalima sutikti su atsakovo teiginiu, jog aplaidumą patvirtina tas faktas, kad vežimas buvo vykdomas tentu dengta priekaba, kas palengvino sąlygas turtą užvaldžiusiems asmenims be kliūčių patekti į priekabą, tačiau kaip minėta, užsakymą-sutartį pasirašė ir atsakovas, ir šioje sutartyje transporto priemonės tipą nurodė tentu dengtą priekabą, todėl transporto priemonės parinkimo pasekmės neturėtų būti perkeliamos vien ieškovui ir būti pagrindu pripažinti šiuos veiksmus grubiu aplaidumu. Pripažinus, jog krovinys buvo vežamas nusistovėjusia krovinių pervežimų srityje praktika, nesant atskiriems nurodymams ir užsakyme-nurodyme nenurodžius krovinio pobūdžio ir vertės, negalima pripažinti vežėjo atstovo (vairuotojo) grubaus aplaidumo, prilyginamiems tyčiniams veiksmams. Nors vagystė Lietuvos teismų praktikoje, tarptautinėje teismų praktikoje, nėra neišvengiama aplinkybė, ribojanti vežėjo atsakomybę, tačiau tai nereiškia, jog kiekvienu metu vagystės būdu užvaldžius krovinį, nevertinant įrodymų, vežėjo veiksmai turėtų būti pripažįstami grubiu aplaidumu, ir reikalavimams pateikti dėl krovinio praradimo turėtų būti trejų metų terminas, nes tai prieštarautų CMR konvencijos 32 str. 1 d. įtvirtintiems pagrindams, jog dėl krovinio praradimo, nesant CMR konvencijos 17 str. įtvirtintų vežėjo atsakomybės ribojimo pagrindų, taip pat taikoma vienerių metų senatis. Teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė grubaus vežėjo aplaidumo, kuriam esant ieškinio padavimo senaties terminas turėtų būti trys metai, ir, esant ieškovo prašymui, taiko ieškinio senatį bei priešieškinį atmeta, kadangi šį vienerių metų terminą ieškiniui pareikšti ieškovas praleido. Teismas nesprendė, ar buvo pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, kadangi tokio prašymo atsakovas nepateikė, teismas savo iniciatyva atnaujinti ieškinio senaties termino, neturi teisės.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas dalinai, o priešieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, pažeistas Civilinio proceso kodekso 185 str. normos, neteisingai įvertintos bylos aplinkybės, netinkamai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios vežėjo kelių transportu atsakomybės klausimą, nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika:
Šalies argumentai
1. teismas remiasi tokiais faktais bei įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė, o būtent – nepagrįstai konstatavo, kad sustojimas šalia visą parą veikiančios degalinės esančioje aikštelėje negali būti laikomas grubiu aplaidumu, nes tuo pačiu būtų pripažįstama, jog tokiose aikštelėse apskritai turėtų būti draudžiamas bet koks stovėjimas ar poilsis naktį ir pan. Priešingai, bylos duomenys nepatvirtina, kad Olandijoje yra trūkumas saugių aikštelių, be to, nėra jokių įrodymų, jog ieškovo UAB „MS Transport“ veiksmai, nakčiai sustojus tokio pobūdžio aikštelėje, atitinka krovinių pervežimų srityje nusistovėjusią praktiką;
2. teismo daroma išvada prieštarauja įrodinėjimo naštos paskirstymo principui, nes būtent krovinio praradimo atvejais ne užsakovas ar žalą dėl krovinio praradimo patyręs asmuo privalo įrodyti, jog vežėjas krovinio praradimo aplinkybių galėjo išvengti, o vežėjas – jog negalėjo išvengti (CPK 178 str., CMR Konvencijos 17, 18 str. 1 d.), t. y. teismas nesivadovavo CMR Konvencijoje įtvirtintu „krovinio išsaugojimo prioritetu“ principu. Ieškovas apskritai nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, jog vagystės metu automobilis stovėjo būtent toje automobilių aikštelėje, t. y. policija nebuvo iškviesta betarpiškai atvykti į vagystės vietą, o nusikaltimo vieta visuose dokumentuose fiksuota tik pagal vairuotojo parodymus. Be to apeliantas visuose rašytuose procesiniuose dokumentuose nurodė išsamius argumentus, kuriais vadovaujantis UAB „MS Transport“, kaip vežėjo, veiksmai turi būti vertinami kaip didelis neatsargumas, kuris prilyginamas tyčiniams veiksmams;
3. teismas nukrypo nuo LAT analogiškose bylose suformuotos praktikos, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2002;
4. nepagrįstai ieškinys tenkintas dalinai, kadangi krovinio esminė dalis nebuvo atvežta, t. y. paslauga nebuvo įvykdyta. Dėl tokių aplinkybių, UAB „MS Transport“ neturi teisės į atlygį už krovinio pervežimą net ir esant pagrindui netaikyti 3 metų ieškinio senaties termino ar nepripažinti vežėjo veiksmų dėl krovinio praradimo kaip didelio neatsargumo, t. y. ieškovas, kaip vežėjas, neturi teisės į atlygį už pervežimą. Be to, nors teismas priteisė 154 USD, 97 USD bei 300 USD, kaip dėl įvykdytos vagystės padidėjusias išlaidas, tačiau šios išlaidos susidarė dėl krovinio vagystės, su kuria priežastiniu ryšiu apelianto veiksmai nesusiję, todėl negali būti priteistini, tuo labiau, kad UAB „Nodora“ nėra sudariusi sutarties dėl tokių išlaidų atlyginimo vežėjui.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas, jo atstovai apeliacinės instancijos teisme prašė apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, atmesti ir priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad priešingai nei teigia apeliantas, teismas sprendime nesirėmė jokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, o visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šalių procese įrodinėjamas aplinkybes ir tinkamai vertino įrodymus vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Pats apeliantas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, netinkamai taiko ir aiškina CMR Konvencijos 17 str. 2 d. ir 32 str., dėl ko nepagrįstai ir neteisėtai teismą kaltina netinkamu „įrodinėjimo naštos paskirstymo“ principo taikymu, t. y. CMR Konvencijos 17 str. 2 d. numatyti vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą pagrindai ir Konvencijos 32 str. 1 d. įtvirtinti trejų metų senaties termino taikymo pagrindai yra atskiri teisės institutai, reglamentuojantys visiškai skirtingus CMR Konvencijos pagrindu atsirandančių teisinių santykių aspektus, todėl ir jų įrodinėjimo dalykas bei ribos skiriasi. Be to, UAB „Nodora“ skunde nepagrįstai ir neteisėtai išdėsto naujus argumentus, išreikšdamas savo abejones dėl krovinio vagystės vietos ir laiko aplinkybių, nukrypdama nuo apeliacijos esmės, iš naujo nurodo ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus savo argumentus, tariamai pagrindžiančius UAB „MS Transport“ didelį neatsargumą ir juos papildo naujais aiškinimais, tačiau nenurodo teismo padarytų materialinių ar procesinių teisės pažeidimų. Priešingai nei teigiama skunde, teismas nė karto nepasisakė, jog visa atsakomybė už krovinio saugų atgabenimą tenka užsakovui. Kadangi teismas sprendė ieškinio senaties taikymo klausimą ir nenagrinėjo kitų, įskaitant atsakomybės už krovinio vagystę, klausimų, todėl jis niekaip nenukrypo ir nuo „krovinio išsaugojimo principo“. Atsakovo nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse buvo nagrinėjami vežėjo atsakomybės dydžio ir atleidimo nuo atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą klausimai, tačiau nebuvo nagrinėjamas prailginto ieškinio senaties termino ieškiniams dėl nuostolių reikšti taikymo klausimas, todėl šia prasme apelianto nurodytos nutartys neturi precedentinės galios, tuo labiau, kad ir bylos aplinkybės nėra tapačios. Teigia, jog vežimo paslauga buvo įvykdyta tinkamai, dėl ko teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė atlygį už pervežimą. Nuostolių faktas nėra pagrindas pripažinti, jog vežėjas neturi teisės į atlygį už pervežimą, be to, nuostolių faktas nebuvo nagrinėjamas byloje ir nebuvo nustatytas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, papildomos išlaidos buvo suderintos su UAB „Nodora“ atstovais, jų atsiradimo galimybė aptarta ir šalių sudarytoje sutartyje, jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, todėl atsakovas turi pareigą tokias išlaidas atlyginti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326str.1d.1p.).
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilęs iš kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio teisinių santykių, todėl teismas pagrįstai šalių ginčui taikė Ženevos 1956m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas.
CMR 32str. nustato, kad „teisė pateikti ieškinį dėl vežimų taikant šią Konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju - senaties terminas yra treji metai“.
Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius surinktus įrodymus turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad nenustatyti ieškovo UAB „MS Transport“ vairuotojo tyčiniai veiksmai naktį į 2006-08-03, kada degalinės aikštelėje, esančioje automagistralėje apie 25 km nuo Mastrichto iš vilkiko buvo pavogtos 6 palėtės su kompiuterine technika, pakrauta Tilburge. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šalių sudarytos sutarties sąlygas dėl krovinio pervežimo sąlygų ir padarė išvadą, kad sutartyje nenurodytos kokios nors papildomos saugumo sąlygos dėl krovinio gabenimo, apsaugos bei vertės, nei yra įprasta krovinių pervežimo praktikoje. Krovinio vertė nenurodyta nei užsakyme sutartyje, nei krovinio važtaraštyje. Nurodytuose dokumentuose nėra nurodymų, kad vairuotojas turi sustoti nakvynei tik saugomose stovėjimo aikštelėse ar imtis kitų papildomų veiksmų, susijusių su krovinio, kuris užsakyme yra įvardijamas kaip elektros įranga, pervežimu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo UAB „MS Transport“ vairuotojas būtų palikęs nesaugomą vilkiką su kroviniu degalinės aikštelėje, šalia degalinės ir greitkelio arba atlikęs kitus veiksmus, kuriuos, dingus 6 paletėms su kompiuterine technika, būtų galima pripažinti nerūpestingais ir tyčiniais, kas leistų apelianto UAB „Nedora“ ieškinio reikalavimui taikyti trejų metų senaties terminą. Microtech International SA 2006-09-08 pareiškė pretenziją UAB „Nodora“ dėl 71 650 JAV dolerių vertės krovinio, kurį sudarė 6 padėklai, 225 dėžės, 2449 kg svorio prekės vagystės. Savo ruoštu UAB „Nodora“ pareiškė pretenzijas ieškovui UAB „MS Transport“, tačiau ieškovas 2006-09-26 raštu pakartotinai atsisakė tenkinti UAB „Nodora“ reikalavimus. Įvertinant, kad apeliantas UAB „Nedora“ priešieškinį dėl 82 114,97 Lt prarasto krovinio vertės atlyginimo pareiškė praėjus lygiai 21 mėnesiui po prekių iškrovimo 2006-08-21 Sankt-Peterburge, priešieškiniu prašoma priteisti 81 14,97 Lt suma pripažintina didelė, o atsakovas atsakovo UAB „Nodora“ priešieškinį ieškovui pareiškė praėjus 6 mėnesiams po ieškovo UAB „MS Transport“ pareikšto ieškinio, darytina išvada, kad atsakovo UAB „Nodora“ veiksmai neatitinka rūpestingo ir apdairaus asmens pažeistų teisių gynimo standartų. CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas. Krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą. Kartu vežėjas turi kompensuoti ir su krovinio vertės sumažėjimu susijusias kitas išlaidas (pavyzdžiui, mokestį ekspertams už vertės sumažėjimo nustatymą ir kt.). Paminėtas 6 palečių su kompiuterine technika vagystės faktas buvo nustatytas iš karto 2006-08-21, todėl krovinio siuntėjas UAB „Nodora“ savo pažeistas teises turėjo teisę ginti per vienerių metų terminą po žalos atsiradimo. Kaip jau buvo pasisakyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo UAB „Nododra“ priešieškinio reikalavimui nėra pagrindo taikyti Ženevos 1956m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 32str.1d. numatyto trejų metų ieškininės senaties termino, kadangi nenustatyta krovinio vežėjo ieškovo UAB „MS Transport“ tyčiniai veiksmai ar didelis neatsargumas dėl prarastos krovinio dalies, be to, nėra kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus būtų nustatęs tyčinius ieškovo veiksmus. Aptartais motyvais pripažintina teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ieškovo prašymu taikyti CMR 32str. nustatytą ieškininės senaties terminą ir atmesti UAB „Nodora“ priešieškinį ieškovui UAB „MS Transport“ dėl 82 114,97 Lt prarasto krovinio vertės atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 263str.1d.).
Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovui 23 883,60 Lt skolos už krovinio pervežimą, 1 311,27 Lt palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2007-10-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad krovinio pervežimo sutartį UAB „Nodora“ ir UAB „MS Transport“ pasirašė 2006-07-31, pagal kurią ieškovas UAB „MS Transport“ įsipareigojo pervežti krovinį, o atsakovas UAB „Nodora“ įsipareigojo sumokėti 6500 eurų pavedimu per 5-10 dienas po CMR ir sąskaitos-faktūros gavimo, apmokėjimas turėjo būti padarytas pagal buhalterinį išsikrovimo dienos kursą. Pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, šios išvados neginčija ir atsakovas, kad ieškovas UAB „MS Transport“ pristatė 2006-08-21 krovinį į paskirties vietą bei išrašė PVM sąskaitą-faktūrą už krovinio pervežimą, tai yra savo pareigą pervežti krovinį įvykdė bei įgijo teisę į užmokestį. Kadangi ieškovas-krovinio vežėjas įvykdė sutartinę prievolę pervežti krovinius atsakovo-krovinių užsakovo nurodytu maršrutu, atsakovui-užsakovui atsirado pareiga sumokėti ieškovui-krovinių pervežėjui sulygtą atlygį už krovinių pervežimą. Bylos medžiaga nustatyta, kad naktį į 2006-08-03 iš degalinės aikštelėje stovėjusio ieškovui UAB „MS Transport“ priklausančio vilkiko buvo pavogtos 6 palėtės su kompiuterine technika (iš vežtų 12 palečių), kurios pervežimą užsakė atsakovas UAB „Nodora“, t.y. dėl ieškovo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo pusę krovinio buvo pavogta. UAB „Nodora“ priešieškiniu reikalavo atlyginti tik dalį žalos, tai yra 82 114,97 Lt, o ir priešieškinį pareiškė tik gavusi ieškovo UAB „TS Transport“ ieškinį dėl vežimo išlaidų atlyginimo. Sutiktina su apeliacinio skundo motyvais, kad ieškovas UAB „TS Transport“, vykdydamas sutartį su atsakovu UAB „Nodora“ pervežti kompiuterinę techniką, prarado pusę užsakyto pervežti krovinio, t.y. 6 paletes su kompiuterine techniką, kad prarastos krovinio dalies vertė didesnė nei šalių sutartimi sulygtas atlygis už krovinio pervežimą, o ieškinį teismui dėl pervežimo išlaidų priteisimo pareiškė pasibaigus atsakovo UAB „Nodora‘ ieškinio atlyginti prarastos kompiuterinės technikos vertę senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas preziumuoja, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas UAB „Nodora“ yra įmonė - juridinis asmuo, kuriam krovinių pervežimų organizavimas yra profesinė veikla (Civilinio kodekso 6.256str.), todėl bylą nagrinėjantis teismas neturi pakankamo pagrindo pripažinti atsakovą silpnesne ginčo šalimi ir tuo pagrindu mažinti priteistą skolą už krovinio vežimą pagal sutartį, įvertinant krovinio pervežimo metu apelianto UAB „Nodora“ patirtus nuostolius, kadangi atsakovas, kaip juridinis asmuo, pats turėjo realias procesines teises ir galimybes apginti savo pažeistas teises dėl dalies krovinio praradimo.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 86str. iš apelianto priteistinos ieškovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Nodora“ 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti UAB „MS Transport“ naudai bei 15,00 Lt (penkiolika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, į valstybės biudžetą.