Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei ir ieškovės K. Š. atstovei D. M., Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovės K. Š. atstovės D. M. ieškinį atsakovui D. Š., išvadą teikiančios institucijos Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ir ieškovės K. Š. atstovė D. M. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė tenkinti, paaiškino, kad su atsakovu D. Š. draugavo, santuokos įregistravę nebuvo, 2016 m. balandžio 20 d. jiems gimė dukra K. Š.. Šiuo metu gyvena atskirai, atsakovas gyvena Klaipėdoje, nesirūpina dukros išlaikymu. Pirmą kartą atsakovas dukrą aplankė kai jai buvo keturi mėnesiai. Porą kartų atvežė sauskelnių, mišinukų. Ieškovės pajamos per mėnesį yra 180 €, dukters išlaikymui skiria apie 240 € per mėnesį, jai padeda tėvai. Kadangi atsakovas dukra visiškai nesirūpina, jos nelanko, prašo jos gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, nustatant atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam įteikti ir apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl darytina išvada, kad atsakovas nesirūpina savo teisių gynimu, o apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės ieškinį palaiko.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad D. M. augo šeimoje, kuri buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. D. M. mokėsi Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre, siekė įgyti maisto pramonės darbuotojos specialybę. D. M. tapus nėščiai D. M. ir D. Š. santykiai nutrūko. Pagimdžiusi dukrą Kamilę, D. M. pasiėmė akademines atostogas ir sugrįžo pas savo mamą B. M.. D. Š. geranoriškai pripažino tėvystę ir suteikė dukrai savo pavardę. Prieš teikiant išvadą dėl mažametės K. Š. gyvenamosios vietos nustatymo, buvo apsilankyta D. M. gyvenamojoje vietoje, įvertintos buities ir gyvenimo sąlygos. D. M. gyvena mamai B. M. skirtame socialiniame būste, kuris priklauso Šilalės rajono savivaldybei. Būstas, kuriame yra du kambariai ir virtuvė, yra antrame aukšte. Patogumų nėra. Kartu gyvena B. M. sugyventinis A. L.. D. M. su dukra turi atskirą kambarį, jame yra būtiniausi baldai, tačiau buitis - skurdi. D. M. pragyvena iš savo našlaičio pašalpos (jos tėvas yra miręs), išmokos vaikui ir socialinės pašalpos vaikui (mėnesio pajamos 183 eurai). D. Š. nurodė, kad gyvena Klaipėdoje, turi darbą ir į Šilalės rajoną sugrįžta labai retai. Telefonu jis patvirtino, kad neprieštarauja, kad jo mažametės dukters K. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, dėl bendravimo tvarkos su vaiku ginčo taip pat nėra. D. Š. paaiškino, kad nesutinka su prašoma išlaikymo suma (120 eurų), nes jis mokąs po 80 eurų sūnaus O. Š. išlaikymui, o jo mėnesio uždarbis siekia apie 500 eurų. Skyrius negali įvertinti D. Š. buities ir gyvenimo sąlygų, kadangi jis gyvena Klaipėdoje.

Teismo posėdžio metu Šilalės savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, nurodė jog vaiko tėvas vaiko auginime nedalyvauja, jo neišlaiko. Neprieštarauja, kad mažametės K. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama D. M. pagal jos gyvenamąją vietą, taip pat neprieštarauja dėl prašomos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Prašoma priteisti išlaikymo dydžio suma yra pagrįsta, kadangi atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad K. Š. gimė 2016 m. balandžio 20 d. Byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad D. M. ir D. Š. yra nepilnametės K. Š. tėvai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnio 1 dalį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą K. Š., gim(duomenys neskelbtini). Šioje byloje nustatyta, kad iš esmės ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra, t. y. ieškovė prašė, jog nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove). Dukra faktiškai gyvena su ieškove, ieškovė užtikrina tinkamas sąlygas dukters vystymuisi. Kad nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiam vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu bei nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnametės K. Š., gim. 2016 m. balandžio 20 d. gyvenamąją vietą su ieškove D. M. (CK 3.59 straipsnis, CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametės dukters poreikiams tenkinti ji išleidžia apie 240 € per mėnesį. Nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių dukters poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tačiau atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta įstatymo nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, nedalyvavo. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (vieneri metai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augančiam nepilnamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl teismas sprendžia, kad 240 € per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama suma šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos per mėnesį yra tik gaunama socialinė pašalpa ir išmoka vaikui, kurios dydis yra 180 € per mėnesį. Byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau vertintina, kad nepilnamečio vaiko tėvas - atsakovas yra jaunas darbingas, sveikas, neturintis specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl yra pajėgus teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas yra pajėgus patenkinti teismo nustatyto dydžio nepilnametės dukters poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymas po 120 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė D. M..

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo D. Š. priteisti išlaikymo įsiskolinimą 960 € nuo vaiko gimimo dienos, t. y. 2016 m. balandžio 20 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovas išlaikymo neteikė nuo pat gimimo, todėl remiantis LR CK 3.192 straipsniu 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki ieškinio padavimo dienos, iš viso 960 €. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas motina D. M..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir pateiktus įrodymus vertina, jog šalių nepilnamečiam vaikui K. Š. yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ieškovės - vaiko motinos gyvenamojoje vietoje, ką patvirtina ir išvadą byloje duodanti institucija Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, pateikti dokumentai. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis, pažymi, kad būtent ieškovė, su kuria teismas nustato nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, turi pareigą suteikti tėvui galimybę netrukdomai bendrauti su vaiku. Teismas, atsižvelgiant į vaiko interesus, nustato vaiko tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, t. y. nustatytina, jog atsakovas D. Š. galės bendrauti su dukra dukros gyvenamojoje vietoje, kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 11 val. iki 14 val. Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir panašiai, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-11-21 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3.-(NTP-2)-16-T-2455-19457 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo priteistina 72 € už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (120 x 12 mėn.= 1440 €; 1440 x 3% =43 + 29 €). Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mokėtinas 41 € žyminis mokestis. Reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo susijęs su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, todėl papildomai neapmokestinamas. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovei D. M. teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 115,80 €. Teismas tenkino ieškovės reikalavimus 100 procentų, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Byloje susidarė 23,64 € išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos iš atsakovo valstybės naudai.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki vaiko pilnametystės, paskiriant ieškovę D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnametei dukrai K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), 960 € (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą, nuo vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki ieškinio padavimo teismui dienos 2016 m. gruodžio 29 d., paskiriant ieškovę D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su savo nepilnamečiu vaiku K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarką: D. Š. bendraus su dukra K. Š. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą sekmadienį nuo 11 val. iki 14 val. K. Š. gyvenamojoje vietoje.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 113 € (vieną šimtą trylika eurų) žyminį mokestį ir 23,64 € (dvidešimt tris eurus 64 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 115,80 € (vieną šimtą penkiolika eurų 80 centų) išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.