Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3054-957/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
1-3054-957/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08955-2020-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
D. M.
Civilinis ieškovas
A. E. O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3054-957/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08955-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant K. J.,dalyvaujant prokurorui Romualdui Latveliui,kaltinamajam D. M., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. E. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 187 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – dešimties mėnesių laisvės apribojimu;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir trims mėnesiams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 187 straipsnio 1 dalį – vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimu. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartimi subendrinta bausme ir paskirta galutinė bausmė – dveji metai laisvės apribojimo;

4. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 199 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) – laisvės apribojimu vieneriems metams keturiems mėnesiams ir bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę, ją pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina atlikta arešto bausmė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartį (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 24 d.);

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose ir pradėti mokytis arba dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas bei bausmės laikas, atliktas pagal 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį (nuosprendis neįsiteisėjęs);

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – galutine vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme (BK 65 straipsnio 1 dalies b punktas) ir paskirta galutinė subendrinta vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas bei bausmės laikas, atliktas pagal 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendį (nuosprendis neįsiteisėjęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. M. 2020 m. kovo 2 d., apie 1.40 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, akmeniu išdaužė A. E. O. priklausančio automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinių durelių stiklą, tokiu būdu pateko į automobilio saloną, atidarė variklio dangtį, po to jį pakėlęs atsuko ir pagrobė automobilio priekinius žibintus, kurių bendra vertė 1 000 Eur, taip pagrobė svetimą A. E. O. priklausantį turtą. Taip D. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Kaltinamasis D. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykis buvo 2020 m. kovo 2 d., gali būti 1.40 val. Važinėjant su draugais A. ir P. po Vilniaus miesto mikrorajonus, vienas sugalvojo išsukti žibintus. Automobilis „BMW“ stovėjo (duomenys neskelbtini). Išdaužė vairuotojo durų stiklą, atidarė dangtį ir išsuko priekinius žibintus. Norėjo juos parduoti, tikėjosi už žibintus gauti apie 400 Eur. Išsukęs žibintus pamatė policijos pareigūnus, todėl juos paslėpė po balkonu. Tada išėjus iš tos vietos jį sulaikė pareigūnai. Pareigūnams parodė, kur buvo žibintai, bet jų ten jau nebebuvo. Sutinka su civiliniu ieškiniu.

3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. E. O. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad civilinis ieškinys susideda iš pateikto automobilio remonto pasiūlymo, žibintai po 400 Eur, pririšimas, lango įdėjimas, valymas. Automobilis šiuo metu nesutvarkytas, pasiūlymas yra gautas iš įmonės.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. E. O. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 1 d. apie 00.30 val. paliko savo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) prie namo, šalia kelio esančioje juostoje, kur statomi automobiliai. Automobilis buvo tvarkingas, jis jį užrakino ir paliko stovėti. 2020 m. kovo 2 d. apie 2.35 val., paskambinęs vyras prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad nuo jo automobilio pavogti žibintai bei išdaužtas vairuotojo pusės durelių stiklas. Atėjęs prie savo automobilio pamatė, kad išdaužtas vairuotojo pusės durelių stiklas, kurio vertė 100 Eur bei pavogti du priekiniai žibintai, kurių vieno vertė 500 Eur. Kas galėjo tai padaryti, nežino ir nieko neįtaria. Automobilis nedraustas kasko draudimu. Iš viso jam padaryta 1 100 Eur turtinė žala. Apklausiamas papildomas A. E. O. parodė, pavogtų du priekinių žibintų, kurio vieno vertė 500 Eur, vidutinė kaina yra parduodamų internetu ir kitose parduotuvėse. Šiuo metu automobilis yra remontuojamas, tiksliai žalos negali nurodyti ir patikslins ją vėliau, kai viskas bus sutaisyta. Taip pat pastebėjo, kad buvo subraižyta kapoto dangčio pradžia. Nuostolių gali būti ir daugiau (b. l. 35-36, 40-41).

6. Liudytojas V. V. (V. V.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 2 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. S., apie 1.38 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje stovi juodas automobilis „BMW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), su išdaužtu priekiniu langu, išdaužtais priekiniais žibintais. Prieš šio pranešimo gavimą, apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo ir patikrino stovintį automobilį „BMW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame sėdėjo A. P. (A. P.), J. B. ir P. M.. Patikrinę asmenis ir automobilį, draudžiamų daiktų nerado. Todėl gavus minėtą pranešimą apie vagystę, iš karto įtarė, kad minėti asmenys galėjo prisidėti prie anksčiau nurodyto automobilio apgadinimo. Turėdami P. M. ir A. P. priklausančius telefono numerius perdavė į Operatyvaus valdymo skyrių. Pagal koordinates buvo nustatyta, kad abu šie numeriai yra Viršuliškių g., ties „Mada“ prekybos centro. Laisvės pr. 43C pastebėjo stovintį tą patį „BMW“ automobilį, kuriame tuo metu žmonių nebuvo. Pasislėpę šalia esančiame miške, stebėjo nurodytą automobilį. Netrukus miškelyje pamatė ateinančius du vaikinus, iš kurių vienas buvo A. P., o kitas, kaip vėliau nustatė, buvo D. M.. Vaikinai buvo nedelsiant sulaikyti. A. P. paaiškino, kad D. M. padarė minėtą vagystę, t. y. išdaužęs automobilio „BMW“, (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), priekinių durelių stiklą, atidaręs kapotą, pavogė du priekinius žibintus ir nubėgo į garažų masyvą. Apie valandą laiko nebuvo galima su juo susisiekti. D. M., atvežtas į vagystės vietą, prisipažino, kad jis vienas padarė vagystę, o žibintus paslėpė po (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto balkonu. Kartu su NVRS atvykusiu darbuotoju nuėjo kartu su D. M. į jo nurodytą vietą, tačiau po balkonu žibintų nerado, o pats D. M. aiškino, kad jis tikrai čia juos padėjo ir dabar nežino kur jie dingo (b. l. 46-47).

7. Liudytojas A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo mėn. pradžioje, vakare, nepamena dienos, laiko, susitiko su pažįstamu D. M. Viršuliškėse. Jis turėjo raktus nuo jo pažįstamos merginos, kurios vardo ir pavardės neatsimena, automobilio „BMW“. Taip pat su juo buvo pažįstami P. M. ir J. B.. D. M. juos visus automobiliu „BMW“ nuvežė į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Norfa“. Jis važiavo su vaikinais be jokio tikslo, kažkiek laiko jie keturiese pabendravo automobilyje ir po to D. M. pasakė, kad nori nuo kažkokio automobilio nuimti žibintus. Jis asmeniškai nežinojo prieš atvažiuojant į tą vietą, kad D. M. nori pavogti kažkokius žibintus, ar apie tai žinojo J. B. ir P. M. pasakyti negali. Jis asmeniškai nesiruošė nieko vogti, o ką darė D. M., tai buvo jo reikalas. D. M. nuėjo link parduotuvės „Norfa“, buvo tamsu, ir jis tiksliai nematė, prie kokio automobilio jis nuėjo, ką ten darė. Jam, P. M. ir J. B. būnant automobilyje, į tą vietą privažiavo policijos pareigūnai, paklausė, ką ten veikia ir liepė jiems skirstytis į namus. Jie trise išėjo, o automobilis liko toje vietoje. Jie pareigūnams nieko nepasakė apie D. M., po to jie negalėjo susisiekti su D. M., jis neatsiliepdavo. Daugiau nei po pusvalandžio D. M. atsiliepė ir pasakė jiems ateiti prie parduotuvės „Mada“. Ten D. M. buvo automobilyje ir pasakė, kad nuo automobilio „BMW“ nuėmė žibintus ir kažkur paslėpė, kur tiksliai nesakė, bet netoliese. Jie sustojo prie „Mados“, išėjo iš automobilio ir vėl pamatė policijos pareigūnų automobilį. Jis su D. M. pasislėpė netoli miškelio. Jis pasislėpė, nes jam, kaip nepilnamečiui negalima būti nakties metu viešoje vietoje, o P. M. su J. B. stovėjo kitoje gatvės pusėje. Jį ir D. M. radę pareigūnai nuvežė į (duomenys neskelbtini) ir paklausė, kur yra automobilio žibintai. D. M. pasakė, kad parodys ir nuėjo su pareigūnais, nežino į kurią vietą. Po kažkiek laiko pareigūnai grįžo su D. M. ir pasakė, kad žibintų nerado. Pareigūnai sulaikė D. M., o jį nuvežė namo (b. l. 51-52).

8. Liudytojas P. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. galimai kovo mėn. pradžioje, jis buvo su draugu J. B., apie pietus pas juos į (duomenys neskelbtini) atvažiavo pažįstamas A. P. draugės automobiliu „BMW“. Trise jie nuvažiavo į parduotuvės „Mada“ parkingą, kur tiesiog sėdėjo, bendravo. Apie 18.00 val. ten savo automobiliu atvažiavo pažįstamas D. M., pasivažinėjo keturiese. Apie 22.00-23.00 val. D. M. pasakė, kad nebeturi kuro ir pasistatė savo mašiną aikštelėje prie „Mados“. Po to keturiese pasivažinėjo A. P. draugės automobiliu ir sustojo (duomenys neskelbtini), prie garažų, atrodo, (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiesiog pastovėti. D. M. jiems visiems pasakė, kad eina nuimti lempų nuo automobilio „BMW“. Jis suprato, kad D. M. nori pavogti automobilio žibintus nuo kažkokio automobilio. Jie nesitarė, kad vogs kartu, tai buvo tik D. M. reikalas. D. M. išėjus link (duomenys neskelbtini) gatvės, jie trise sėdėjo automobilyje. Nežino, kur tiksliai nuėjo D. M., jis ir nesakė. Tuo metu į tą vietą atvažiavę policijos pareigūnai liepė jiems skirstytis ir eiti namo. Jam po 10 min. paskambino A. P. ir susitarė susitikti prie jo namų. Susitikę trise nuėjo pasiimti A. P. automobilio. Ten buvo policijos pareigūnai, bet palaukė, kol jie išvažiuos ir po to paėmę mašiną nuvažiavo link Viršuliškių. Tuo metu A. P. paskambino D. M. ir pasakė, kad randasi (duomenys neskelbtini), prašė jį pasiimti, bet jie susitiko prie parduotuvės „Mada“. D. M. nieko nesakė apie žibintų vagystę. Prieš tai, kai D. M. ėjo pavogti žibintų matė, kad turėjo prie savęs plaktuką, kuris būna troleibusuose stiklui išdaužti ir turėjo raktą varžtams atsukti. Jis (P. M.) su J. B. nuėjo į degalinę nusipirkti kavos, o A. P. su D. M. nuėjo prie mašinos. Paskambinęs D. M. pasakė, kad neitų prie mašinos, nes juos sulaikė policija. Po šio įvykio su D. M. nebendravo ir jis nesakė, pavogė ar ne automobilio žibintus. Tą pačią naktį pas jį į namus atvažiavę pareigūnai klausė, kur D. M. padėjo pavogtus žibintus, jis atsakė, kad nežino. Daugiau nieko apie žibintų vagystės faktą negali pasakyti, nes jo ir nematė, tik girdėjo iš D. M., kad jis ruošiasi pavogti juos (b. l. 58-59).

9. 2020 m. kovo 2 d. A. E. O. protokole-pareiškime nurodoma, kad nuo 2020 m. kovo 1 d. 00.30 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 1.40 val. (duomenys neskelbtini), jam priklausančiame automobilyje „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo išdaužtas priekinis vairuotojo pusės durelių stiklas, kurio vertė 100 Eur bei pavogti priekiniai žibintai, kurių vieno vertė 500 Eur. Iš viso padaryta 1 100 Eur turtinė žala (b. l. 1).

10. Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. kovo 2 d. 1.41 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo J. G. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), stovi automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su išdaužtu priekiniu langu, išdaužtais priekiniais žibintais (b. l. 15-16).

11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. S. 2020 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodomos iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo V. V. (b. l. 17).

12. Iš 2020 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovintis šalia gatvėje daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinėje dalyje nėra abiejų priekinių žibintų, žibintų angose yra laidai su jungtimis. Taip pat išdaužtas vairuotojo durelių lango stiklas, iš automobilio vairuotojo pusės ant asfalto guli stiklo šukės, automobilio salone taip pat guli šukės (b. l. 19-26).

13. Iš 2020 m. rugsėjo 30 d. A. E. O. pareiškimo dėl civilinio ieškinio matyti, kad dėl žibintų iš automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vagystės ir išdaužto stiklo padaryta 1 100 Eur turtinė žala (b. l. 42).

14. Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra A. E. O., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).

15. 2020 m. lapkričio 25 d. A. E. O. elektroniniame laiške nurodoma, kad automobilio nėra pilnai suremontavęs ir grąžinęs į pirminę būklę. Kartu prideda 2020 m. kovo 9 d. paraiškos automobilio remontui, priėmimo-perdavimo aktą, iš kurio matyti, kad A. E. O. prašo įdėti priekinius žibintus ir pakeisti priekinį kairės pusės stiklą automobiliui „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Priekinių „Xenon dinamic drive“ žibintų kaina 2 vnt. x 400 Eur, jų pririšimas 2 x 100 Eur, stiklo kaina 40 Eur, pakeitimas bei išvalymas 60 Eur, viso 1 100 Eur (b. l. 155-156).

16. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad pagal šią pažymą antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. M., sudaro 162 Eur (b. l. 165-169).

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo argumentai ir išvados

17. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, be kita ko, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją.

18. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą tik tais atvejais, kai į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines automobilio apsaugos priemones. Vagystės dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365-699/2017). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

19. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo D. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

20. Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo 2 d., gali būti 1.40 val., važinėjant su draugais po Vilniaus miesto mikrorajonus, jis vienas sugalvojo išsukti žibintus. Išdaužė automobilio „BMW“, stovėjusio (duomenys neskelbtini), vairuotojo durų stiklą, atidarė dangtį ir išsuko priekinius žibintus. Kaltinamojo teigimu, norėjo žibintus parduoti, tikėjosi gauti apie 400 Eur. Išsukęs žibintus pamatė policijos pareigūnus, todėl juos paslėpė po balkonu. Vėliau žibintų po balkonų nerado.

21. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

22. Visų pirma, nukentėjusysis A. E. O. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 1 d. apie 00.30 val. paliko savo automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) prie namo. Automobilis buvo tvarkingas, jis jį užrakino ir paliko stovėti. Apie 2.35 val. paskambinęs vyras prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė, kad nuo jo automobilio pavogti žibintai bei išdaužtas vairuotojo pusės durelių stiklas. Atėjęs prie savo automobilio pamatė, kad išdaužtas vairuotojo pusės durelių stiklas, kurio vertė 100 Eur bei pavogti du priekiniai žibintai, kurių vieno vertė 500 Eur. Kas galėjo tai padaryti, nežino ir nieko neįtaria (b. l. 35-36, 40-41). Tokie nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs bei atitinkantys jo protokole-pareiškime dėl padarytos veikos nurodytas aplinkybes (b. l. 1). Štai iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo-policijos pareigūno V. V. parodymų matyti, kad 2020 m. kovo 2 d. apie 1.38 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), gatvėje stovi juodas automobilis „BMW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), su išdaužtu priekiniu langu, išdaužtais priekiniais žibintais. Liudytojo teigimu, prieš šio pranešimo gavimą, apie 1.15 val. (duomenys neskelbtini) jie pastebėjo ir patikrino stovintį automobilį „BMW“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame sėdėjo A. P., J. B. ir P. M.. Patikrinę asmenis ir automobilį, draudžiamų daiktų nerado. Todėl gavus pranešimą apie vagystę, iš karto įtarė, kad minėti asmenys galėjo prisidėti prie anksčiau nurodyto automobilio apgadinimo. Pagal P. M. ir A. P. mobiliojo ryšių telefonų koordinates buvo nustatyta, kad abu šie numeriai yra ties „Mada“ prekybos centro, tačiau patikrinus tą patį „BMW“ automobilį, jame žmonių nebuvo. Pasislėpę šalia esančiame miške, stebėjo automobilį. Netrukus pamatė ateinančius du vaikinus, iš kurių vienas buvo A. P., o kitas, kaip vėliau nustatė, buvo D. M.. A. P. paaiškino, kad D. M. padarė minėtą vagystę, t. y. išdaužęs automobilio „BMW“, (Valst Nr. (duomenys neskelbtini)), priekinių durelių stiklą, atidaręs kapotą, pavogė du priekinius žibintus ir nubėgo į garažų masyvą. D. M., atvežtas į vagystės vietą, prisipažino, kad jis vienas padarė vagystę, o žibintus paslėpė po (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto balkonu (b. l. 46-47). Analogiškas aplinkybes nurodė ir aptariamo įvykio metu kartu su V. V. buvęs policijos pareigūnas L. S. savo tarnybiniame pranešime (b. l. 17). Šie liudytojo parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, atitinkantys nukentėjusiojo protokole-pareiškime dėl padarytos veikos nurodytas aplinkybes (b. l. 1) bei policijos įvykių registro išraše užfiksuotus duomenis, iš kurių matyti, jog išties, 2020 m. kovo 2 d. 1.41 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo J. G. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), stovi automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su išdaužtu priekiniu langu, išdaužtais priekiniais žibintais (b. l. 15-16).

23. Nors kartu su kaltinamuoju, dar prieš nagrinėjamą įvykį buvę liudytojai A. P. ir P. M., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu, davė kiek gynybiškus parodymus, teismas jų parodymais remiasi tik iš dalies. Antai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad susitikus prie parduotuvės „Mada“ pastarajam D. M. pasakė, kad nuo automobilio „BMW“ nuėmė žibintus ir kažkur paslėpė (b. l. 51-52). Tuo tarpu kitas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas P. M. tam tikroje dalyje davė gana prieštaringus parodymus, kadangi pastarasis iš pradžių teigė, jog D. M. jam nieko nesakė apie žibintų vagystę, vėliau P. M. nurodė girdėjęs iš D. M., kad jis ruošiasi pavogti žibintus. Tačiau P. M. nurodė, kad prieš tai, kai D. M. ėjo pavogti žibintų matė, kad turėjo prie savęs plaktuką, kuris būna troleibusuose stiklui išdaužti ir turėjo raktą varžtams atsukti (b. l. 58-59). Pirmiau minėtų liudytojų parodymus sugretinus su kaltinamojo parodymais bei byloje esančiu 2020 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apžiūros metu, jo priekinėje dalyje nėra abiejų priekinių žibintų, žibintų angose yra laidai su jungtimis, taip pat išdaužtas vairuotojo durelių lango stiklas, iš automobilio vairuotojo pusės ant asfalto ir jo salone guli stiklo šukės (b. l. 19-26), darytina išvada, kad būtent D. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

24. Taigi teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad D. M. 2020 m. kovo 2 d., išdaužęs priekinių automobilių durelių stiklą, tokiu būdu patekęs į automobilio saloną atidarė variklio dangtį, po to jį pakėlęs atsuko ir pagrobė nukentėjusiajam priklausančio automobilio priekinius žibintus. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamojo veika turi kvalifikuojantį požymį – įsibrovimą į automobilį (saugyklą), darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu ji teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje.

25. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. M. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

III. Dėl skirtinos bausmės

26. Teismas, skirdamas bausmę D. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

27. Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, padaryta turtinė žala neatlyginta. Teismas nustato kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino esmines faktines veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

28. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. M. – yra jauno amžiaus, iki veikos padarymo nedirbo (b. l. 72), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 73), teistas, veiką padarė neišnykus teistumui, be to, šios veikos ikiteisminio tyrimo metu buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, padarytas iki šio nusikaltimo, tame tarpe ir panašios veikos padarymą (2020 m. spalio 2 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs), jo atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, taip pat praeityje teistas už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, disponavimą psichotropinėmis medžiagomis (b. l. 84-93), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe už viešosios tvarkos pažeidimą, smulkią vagystę, transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 74-83), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

29. Baigiamųjų kalbų metu valstybinis kaltintojas prašė D. M. skirti arešto bausmę, tačiau teismo vertinimu, kaltinamojo D. M. elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai ir itin intensyviai daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių nuobaudų ir teistumų jis nepadarė. Visa tai rodo, kad D. M. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos jau susiformavusios, ką rodo jo sistemingas priešingas teisei elgesys, jo nusikaltimai iš esmės yra jo pragyvenimo šaltinis, ką nurodė ir pats D. M., jog pavogtus žibintus ketino parduoti.

30. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam D. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo, numatančio atsakomybę už atitinkamą veiką, sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant viršijantį šios bausmės rūšies minimumą (BK 50 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį D. M. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

31. Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

32. Kaltinamasis D. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 2 d. 3.00 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 15.33 val. (b. l. 98-99). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

33. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 2 d. nuosprendis yra neįsiteisėjęs, teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, šiuo metu nebendrina skirtinos bausmės su pastaruoju nuosprendžiu. Klausimas spręstinas vėlesnėje proceso stadijoje pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

34. Kaltinamajam D. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 120) ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 123) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos ir dokumentas grąžintinas D. M..

IV. Dėl pareikšto civilinio ieškinio

35. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

36. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. E. O. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 100 Eur turtinės žalos, kurią sudaro automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) žibintų vagystė ir išdaužtas stiklas (b. l. 42). Nukentėjusysis A. E. O. pateikė teismui paraišką, dėl patirtos vagystės metu pavogtų žibintų keitimo ir išdaužto stiklo remonto kainų (b. l. 155-156). Teismas, įvertinęs kad ši veika padaryta 2020 m. kovo 2 d. bei nukentėjusiojo parodymus, duotus tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, mano, kad iš esmės nukentėjusiojo nurodytos vertės atitinka protingumo teisingumo kriterijus ir nėra akivaizdžiai per didelės. Nagrinėjamu atveju ieškinys laikytinas įrodytu nukentėjusiojo parodymais, bylos medžiaga, kaltinamasis su ieškiniu sutiko (CPK 140 straipsnis), todėl A. E. O. ieškinys tenkintinas visiškai.

V. Dėl išlaidų advokato darbui apmokėti

37. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

38. Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą D. M. buvo patirta 162 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, teisinę pagalbą teikė advokatė K. Sandaraitė-Butvilienė (b. l. 165-169). Atsižvelgiant į nedidelę išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą, į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, į tai, kad D. M. yra jaunas, darbingo amžiaus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra tenkintinas, šios bylos nagrinėjimo metu valstybės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš D. M..

VI. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

39. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu vokas su stiklo šukėmis, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20, pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002230 – sunaikintinas (b. l. 28-29);

2) kompaktiniai diskai vokuose su garso įrašais iš apklausų, prisegti prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktini saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. M. paskirti galutinę bausmę – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, laikotarpiu 2020 m. kovo 2 d. 3.00 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 15.33 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti iš D. M. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. E. O. 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti ir priteisti valstybei iš D. M. 162 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą– palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikinti ir dokumentą grąžinti D. M..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu voką su stiklo šukėmis, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus turto valdymo poskyrį, esantį Vilniuje, Buivydiškių g. 20, pagal kvitą B serija BBB Nr. 5PK002230 – sunaikinti;

2) kompaktinius diskus vokuose su garso įrašais iš apklausų, prisegtus prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti D. M., kad:

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios VMI sąskaitos: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Marijus Kursevičius