Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. B. (S. B. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 12 d. surašė S. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 15.28 val., Vilniaus rajone, vairavo automobilį neblaivus (nustatytos 2,00 promilės). Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. sausio 29 d. nutarimu pripažino S. B. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką konstatavęs, jog asmens kaltė įrodyta prisipažinimu, alkotesterio rodmenimis, tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga. Parinkdamas nuobaudą – 2200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į S. B. asmenybę (jau buvo baustas už vairavimą neblaiviam), į tai, kad dirba.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu S. B. skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, kurioje įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. S. B. pažeidimą pripažįsta, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes: pirma, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, juolab kai vairuota dienos metu. Taip pat pažymėtina, jog toks pažeidimas darytas sąmoningai, nes nustatytas 2,00 promilės girtumo laipsnis nepalieka asmeniui abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Antra, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų; trečia, darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-1378/2007); ketvirta, kitos apelianto skunde įvardintos aplinkybės (nuoširdus gailestis, šeiminė padėtis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Asmuo dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, apeliantas jau yra baustas už vairavimą neblaiviam. Tai neigiamai apibūdina apelianto asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad S. B. skirta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta artima minimaliai nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs grąžinti automobilį savininkui tik po to, kai bus sumokėta paskirtoji bauda. Tokį sprendimą teismas grindė ATPK 269 straipsnio 7 dalimi. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. balandžio 10 d. nutarimu pripažino, kad ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostata „Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas“ ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos šios ATPK nuostatos dėl transporto priemonės grąžinimo tik po baudos sumokėjimo neteko galios, teismas daro išvadą, kad tokie pakeitimai nagrinėjamo ginčo atžvilgiu laikytini atsakomybėn traukiamo asmens padėties sušvelninimu, todėl šie pakeitimai taikytini atgal (ATPK 8 str. 2 d.), o nutarimas keistinas, panaikinat jo dalį, kuria nutarta automobilį Audi 80, v. n. (duomenys neskelbtini) grąžinti sumokėjus paskirtą baudą.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas keistinas, panaikinant jo dalį dėl transporto priemonės gražinimo po baudos sumokėjimo, kitą dalį paliekant nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktais,

nutaria:

S. B. (S. B. ) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nutarimą S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti: nutarimo dalį, kuria nutarta automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grąžinti sumokėjus nutarimu paskirtą baudą, panaikinti ir grąžinti transporto priemonę teisėtam valdytojui. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą..

Nutartis neskundžiama.