- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- I-522-386/2012
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- B.Š.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos B.Š. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja B.Š. skunde nurodo, kad 2012 m. balandžio 19 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK dėl S.S. veiksmų pasisavinant pinigines lėšas. Pareiškėjos teigimu įvardijamas asmuo apgaule išviliojo pinigines lėšas ir vengdamas skolos grąžinimo išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl kreipėsi į policijos įstaigą siekdama šio asmens atsakomybės ir patirtų nuostolių atlyginimo.
2012 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius raštu Nr. 30-31-1-S-2671 B.Š. informavo, kad pagal surinktą medžiagą S.S. veiksmuose nėra įžvelgiama požymių nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo, kadangi tarp S.S. ir pareiškėjos sudaryta pinigų paskolos sutartis, dėl ko atsirado civiliniai teisiniai santykiai turtiniu pagrindu, kurie turi būti nagrinėjami teisme civilinio proceso nustatyta tvarka. Pareiškėja nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu dėl tyrimo rezultatų ir skundu kreipėsi į teismą.
Iš dokumentų kopijų, pridėtų prie skundo, matyti, kad 2012 m. balandžio 19 d. pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos AVPK su prašymu (pareiškimu) dėl S.S. veiksmų teisėtumo apgaulės būdu pasiskolinus pinigų ir jų negrąžinant. 2012 m. gegužės 10 d. Klaipėdos AVPK raštu Nr. 30-31-1-S-2671 pareiškėjai atsakyta, kad S.S. veiksmuose nėra įžvelgiama požymių nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo ir pareiškėjai pasiūlyta savo teises ginti civilinio proceso nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją su pareiškimu dėl savo teisių pažeidimo, de facto prašydama atlikti ikiteisminį tyrimą, o ne dėl informacijos jai rūpimu klausimu gavimo ir turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo apie administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką nagrinėjimo procedūra. Todėl, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėja kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos jai suteikimo ir kad prašoma informacija teisės aktų nustatyta tvarka jai nebuvo suteikta, taigi nėra taip pat pagrindo teigti, kad ji kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo.
Šioje byloje ginčas kyla dėl Klaipėdos apskrities VPK 2012 m. gegužės 10 d. rašto Nr. 30-31-1-S-2671 „Dėl negrąžintos skolos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip jau minėta, pareiškėja 2012 m. balandžio 19 d. pranešimu kreipėsi iš esmės siekdama, kad Klaipėdos AVPK pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl S.S. veiksmų. Iš 2012 m. gegužės 10 d. rašto Nr. 30-31-1-S-2671 turinio matyti, kad atsakovas minėtame rašte nurodytais motyvais atsisakė tirti šį klausimą, t.y. de facto atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip atsisakymo pradėti tyrimą pagrindas nurodyta aplinkybė, kad pareiškėja yra sudariusi paskolos sutartį ir atsiradusius civilinius teisinius santykius sutarties šalys turi spręsti civilinio proceso tvarka.
Su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir LR BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, LR BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Tuo tarpu LR BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš BPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas LR BPK nustatyta tvarka. Nors byloje aptariamu atveju atsakovas, formaliai žiūrint, nepriėmė nutarimo, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat nepagrįstai nurodė, jog aptariamas Raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, faktiškai jis tokį atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą išreiškė ginčijamu Raštu.
Atitinkamai, jei administraciniai teismai imtųsi vertinti pareiškėjo skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, jie faktiškai perimtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir turėtų aiškinti LR BPK nuostatas, nors tokios kompetencijos, kaip minėta, administraciniai teismai neturi. Dėl išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjos skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 dalies 2 punktu. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: nutartys administracinėse bylose Nr. A858-3031/2011; Nr. AS146-537/2011).
Pažymėtina, kad vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėja 2012 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius raštą Nr. 30-31-1-S-2671, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, gali skųsti prokurorui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais teismas,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
pareiškėjos B.Š. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.