Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

Č. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki bausmės atlikimo gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme;

3. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsnio 1 dalimi – 2 MGL dydžio bauda;

4. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsni 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams su įpareigojimais. Taikant BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalis bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė — laisvės apribojimas 6 mėnesiams su įpareigojimais ir 2 MGL dydžio bauda;

5. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimų 3 metams. Taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams su įpareigojimais, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams;

6. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 145 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – laisvės atėmimų 1 metams 7 mėnesiams. Taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė – 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams su įpareigojimais. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, paskiriant 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose;

7. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Taikant BK 63 straipsnį, bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė – 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – 5 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, 2020 m. rugpjūčio 18 d. lygtinai paleistas iš Pravieniškių pataisos namų — atvirosios kolonijos 1 metams 1 mėnesiui ir 2 dienoms su intensyvia priežiūra. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos panaikintas ir pasiųstas atlikti likusią Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį;

9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį – 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taikant BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir skirta galutinė – 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu ir draudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. B. atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2024 sausio 29 d. sprendimu Nr. NĮ-22-373 ,,Dėl nuteistojo Č. B., laisvės atėmimo bausmę atliekančio atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvykų į darbą“, turėdamas teisę išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų pagal 2024 m. sausio 26 d. su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sudarytą darbo sutartį, 2024 m. vasario 1 d. laikinai išleistas iš įkalinimo vietos dirbti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), be svarbios priežasties nustatytu laiku, tai yra 2024 m. vasario 1 d. iki 20.00 val. į kalinimo vietą nesugrįžo.

Šiais savo veiksmais Č. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

Taip pat Č. B. 2024 m. vasario 1 d. apie 12.57 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą įrankį, tyčia sugadino svetimą, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. sausio 10 d. susitarimu Nr. SV-22-623 ,,Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jo naudojimo“ jam priskirtą elektroninio stebėjimo įtaisą Nr. D2Y1D3Y, D25C7D7N, 1250 Eur vertės, kurią nupjovė ir nenustatytoje vietoje išmetė.

Šiais savo veiksmais Č. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuteistojo Č. B., gim. (duomenys neskelbtini), pasižadėjimo Nr. SV-22-25791 sugrįžti nustatytu laiku į pataisos įstaigą matyti, kad nuteistasis pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už nesugrįžimą į laisvės atėmimo vietą nustatytu laiku (b. l. 28)

Dėl veikos numatytos BK 242 straipsnyje

Pagal BK 242 straipsnį atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti asmeniui atlikus vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, tai yra turint leidimą trumpalaikei išvykai iš pataisos įstaigos, ir turint pareigą į ją laiku sugrįžti, šios pareigos neįvykdžius.

Įvertinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, jog byloje pilnai įrodyta, kad kaltinamasis Č. B., tyčiniais veiksmais įvykdė nusikaltimą numatytą BK 242 straipsnyje, tai yra turėdamas leidimą išvykti iš įkalinimo įstaigos, ir turėdamas neabejotiną pareigą, apie kurią žinojo, grįžti į įkalinimo įstaigą nustatytu laiku, šios pareigos neįvykdė.

Dėl veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje esantys įrodymai atskleidžia, jog nuteistasis, o šioje byloje kaltinamasis Č. B., kaip jau aukščiau aptarta, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėjo galimybę išvykti dirbti už įkalinimo įstaigos ribų, nelydimas pareigūnų, tačiau jam buvo taikoma elektorinio stebėjimo apsauga. Tai, kad kaltinamajam Č. B. buvo taikomas elektroninis stebėjimas, patvirtina ir (duomenys neskelbtini) kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus viršininkės, atliekančios (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko funkcijas, A. T. 2024 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. NĮ-22-97 ,,Dėl nuteistojo Č. B. elgesio kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis“, kuriuo buvo nutarta nuo 2024 m. sausio 10 d. vykdyti kaltinamojo elgesio kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (b. l. 46-47). Byloje esantis 2024 m. sausio 10 d. susitarimas dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo Nr. SV-22-623 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimas priskyrė, o Č. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., priėmė dėvėti elektroninį stebėjimo įrenginį Nr. D25Y1D3Y, Nr. D25C7D7N, kurio vertė 1250 Eur (2.1.1. papunktis), susitarimu patvirtinta, kad Č. B. yra informuotas apie materialinę atsakomybę už elektroninio stebėjimo įrangos sugadinimą ir praradimą (2.2.4. papunktis) (b. l. 42-45). Tuo tarpu Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. R. 2024 m. vasario 15 d. tarnybinis pranešimas dėl elektroninės stebėjimo įrangos manipuliacijos su apykoje analizės, atskelidžia, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo rėžimo vietos (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis Č. B., gimęs (duomenys neskelbtini) metais naudojosi elektronine stebėjimo priemone (apykoje), serijos Nr. D25Y1D3Y, kuri, pagal ,,Geosatis“ 2024 m. vasario 1 d. apie 12.54 val. aliarmo pranešimą buvo galimai pažeista. Išanalizavus ,,Geosatis“ manipuliacijos su apykoje išklotinę, nustatyta, kad ryšys su elektronine stebėjimo priemone baigėsi 2024 m. vasario 1 d. 12.57.49 val. adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 38), o kaip aukščiau bylos duomenimis nustatyta, kaltinamasis Č. B. 2024 m. vasario 1 d. 20.00 val. į įkalinimo įstaigą nesugrįžo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška, neturint kitos galimybės, įskaitant ir elektroninio stebėjimo kontrolės praradimą, susisiekti su kaltinamuoju. Kaltinamasis Č. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apykoję nusėmė 2024 m. vasario 1 d., nes jį erzino pypsėjimas, ją išmetė, nors žinojo apie pareigą ją saugoti, tačiau tuo metu dėl streso nieko nebegalvojo. Kitą dieną dar buvo grįžęs į tą vietą kur nusėmė įrenginį, bet jo jau nerado.

Taigi kaip matyti iš aptartų duomenų, Č. B. pasirašytinai buvo perduotas (duomenys neskelbtini) kalėjimui priklausantis turtas – elektroninio stebėjimo įrenginys, kurį Č. B. tiesioginiais savo veiksmais 2024 m. vasario 1 d. apie 12.54 val., sugadino. Tokiais veiksmais kaltinamasis Č. B. realizavo visus nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymius, dėl ko konstatuotina, kad kaltinimas Č. B. pagal aptariamą straipsnį pasitvirtino.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis Č. B. veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo priešingų teisei veiksmų pasekmes, ir norėdamas taip veikti, padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nes teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus ir gailėjosi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tuo tarpu kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistas kadangi BK 242 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kitų nusikaltimų įvykdymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į byloje pateiktą (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos Č. B. charakteristiką, kurioje kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai (b. l. 62-63). Atsižvelgiama, kad kaltinamasis Č. B. praeityje ne kartą teistas, tačiau administracine tvarka nebaustas (b. l. 69) nei psichiatrinėje įskaitoje, nei priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (b. l. 65-68). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis Č. B. 2024 m. vasario 2 d. pats grįžo į įkalinimo įstaigą, o jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo šeiminės aplinkybės, vis tik pastebėtina, kad kaltinamasis negrįždamas į įkalinimo įstaigą, sugadino elektroninio stebėjimo įrenginį, kuris kaip teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jį erzino, tačiau tokiu būdų kaltinamasis ir panaikino galimybę jį kontroliuoti įkalinimo įstaigos pareigūnams. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nors kaltinamasis su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną, tačiau juo įkalinimo įstaigos atsakingų asmenų, apie savo buvimo vietą, neinformavo. Nors kaip kaltinamasis teigė, buvo veikiamas streso dėl šeiminių aplinkybių, kurių išsprendimui ir pasielgė nusikalstamai, tačiau į įkalinimo įstaigą jis grįžo tik kitos dienos vakare, nors analogiškai galėjo pasielgti ir anksčiau, tačiau teikė prioritetą asmeninių reikalų tvarkymui nepaisydamas kilsiančios atsakomybės ir jam imperatyviai taikomų pareigų laiku grįžti į įkalinimo įstaigą ir negadinti svetimo, jam patikėto, turto.

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskiriant griežčiausią BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje nurodytos galimos bausmės vidurkis, tai yra 6 mėnesius laisvės atėmimo, taip pat ir už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, sprendžiant, kad tik paskyrus tokią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai, bausmės dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis, tai yra 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, už atskiras veikas paskirtos bausmės bendrinamos jas iš dalies sudedant, tai yra prie bausmės, už BK 187 straipsnio 1 dalies įvykdymą, tai yra prie 7 mėnesių pridedant dalį bausmės skirtinos už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą, tai yra 5 mėnesius, tokia bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę bei siekiant paveikti kaltinamąjį, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, ir skirtina galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam Č. B. skirtina galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis nusikalstamas veikas įvykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendį, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis bendrinama iš dalies ją pridedant prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalies.

Dėl kitų klausimų

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimo tarnybos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1250 Eur, turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, o byloje yra visi civilinio ieškinio dalyką (b. l. 40-41) pagrindžiantys dokumentai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Bylos duomenimis patvirtinta, kad kaltinamasis Č. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jau nebeturi galimybės dirbti, todėl gynėjas jam buvo skirti įstatyme numatytais privalomais pagrindais, Atsižvelgiant į šiuos objektyvius duomenis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo Č. B. nepriteistinos

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Č. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 242 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- už BK 242 straipsnį paskirt 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už BK 187 straipsnio 1 dalį paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės, 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo ir skirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Č. B. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi paskirtą bausmę, ją iš dalies pridedant, subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskiriant galutinę 2 (dviejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš Č. B. civiliniam ieškovui 1250 Eur (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.