Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Remigijaus Preikšaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, pagal BK 187 str. 3 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams. BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p. nustatyta tvarka šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinai nubaustas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei per 1 metus atlyginti nusikaltimu padarytą 660 Lt turtinę žalą.

Nuosprendžiu iš V. A. priteista 660 Lt turtinės žalos atlyginimo VšĮ Klaipėdos miesto universitetinei ligoninei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2008 m. lapkričio 17 d. apie 23.45 val. Klaipėdoje, Liepojos g. 41 esančios Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, nuėjo į tualetą ir jame užsidarė, paprašytas išeiti, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, rėkauti, po to tyčia sulaužė 222,30 Lt vertės klozetą su bakeliu, nuo sienos nuplėšė 86,58 Lt vertės praustuvą bei sudaužė pusę kvadratinio metro plytelių, kurių bendra vertė 12,30 Lt, viso sugadindamas ligoninei priklausantį 321,18 Lt vertės turtą.

Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti keli viešosios tvarkos pažeidimo būdai. Teismo nuosprendyje turi būti nurodoma, kokie konkretūs veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje pavartojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. A. pažeidė viešąją tvarką ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: 2008 m. lapkričio 17 d. apie 23.45 val. Klaipėdoje, Liepojos g. 41 esančios Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, trikdydamas visuomenės rimtį bei tvarką, nuėjo į tualetą ir jame užsidarė, paprašytas išeiti, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, rėkauti, po to tyčia sulaužė klozetą su bakeliu, nuo sienos nuplėšė praustuvą bei sudaužė pusę kvadratinio metro plytelių. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus kolegija mano, kad byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis V. A. sutrikdė viešąją tvarką ir tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Pripažindamas V. A. kaltu pagal BK 284 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

V. A. parodė, jog 2008 m. lapkričio 17 d., pristatytas į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę, jis nuėjo į tualetą, kuriame užtruko. Ligoninės darbuotojai, o po to ir policijos pareigūnai jam liepė iš tualeto išeiti, dėl ko jis supyko ir todėl galėjo jų atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, tačiau nei klozeto, bei kriauklės, nei plytelių tyčia nedaužė. Klozetą, kriauklę bei plyteles jis galėjo sudaužyti griūdamas, kadangi buvo girtas. Liudytoja I. U. parodė, kad 2008 m. į Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas V. A., kuris, pastarajam pasiprašius, darbuotojų buvo palydėtas į tualetą. Netrukus iš tualeto jie išgirdo sklindančius smūgių, dūžių garsus. Paprašius V. A. atidaryti tualeto duris, pastarasis jų atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. V. A. iš tualeto neišeinant, jie pagalbos pirmiausia prašė apsaugos darbuotojų, o vėliau iškvietė policiją. Policijos pareigūnams išėmus tualeto duris, V. A. iš jo išėjo. Tuomet ji pastebėjo, jog buvo sudaužytas klozetas, jo bakelis, nuo sienos nuplėšta kriauklė, sudaužytos plytelės. V. A. buvo neblaivus ir agresyvus. Iš šių nuteistojo ir liudytojos parodymų matyti, kad V. A., atvežtas į ligoninės priimamąjį, elgėsi ramiai, taip pat be jokių problemų buvo personalo palydėtas į tualetą. Taigi iki to laiko jo veiksmuose jokių nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., požymių nebuvo. Be to, nepaneigta V. A. versija, jog jis tualete rengdamasis drabužius paslydo, vengdamas sužalojimų čiupo praustuvą, kabėjusį ant sienos, ir kartu su juo nukrito ant klozeto su bakeliu, taip viską netyčia sudaužė. Iš bylos matyti, kad įvykio vieta (ligoninės priimamojo tualetas) nebuvo apžiūrėta, neužfiksuotas V. A. sudaužytų įrenginių sugadinimų mastas ir išsidėstymas, iš ko galima būtų spręsti apie šių įrenginių sugadinimo mechanizmą. Surinkti anksčiau minėtus reikšmingus duomenis nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nebuvo ir nėra galimybės, kadangi aptariama tualeto patalpa buvo suremontuota iki 2009 m. sausio 5 d. (b. l. 13). Liudytoja I. U. parodė, kad tualeto patalpa yra maža, paslysti ten galima, ar tyčia V. A. sudaužė įrenginius, ji pasakyti negali (b. l. 103). Nors liudytojas policijos pareigūnas A. Kavaliauskas apylinkės teisme parodė, kad, jo manymu, nugriūvant tiek visko sudaužyti žmogus negalėjo, tačiau, kaip jau aptarta, duomenų, galinčių patvirtinti šią liudytojo versiją, byloje nėra. Negalima paneigti prielaidos, jog nuteistajam judant tualeto patalpose (keliantis, rengiantis, galimai bandant pastatyti į vietą nuverstą kriauklę ar klozeto bakelį) tarp nukritusių kriauklės, klozeto bakelio ir plytelių kylantį triukšmą ligoninės personalas galėjo per apsirikimą įvertinti kaip smūgius niokojant tualeto inventorių. Nesant patikimų įrodymų apie V. A. tyčią sudaužyti tualeto patalpoje esančius įrenginius ir nepaneigus nuteistojo versijos, jog inventorių jis sugadino neatsargiai paslydęs, t. y. jo anksčiau aptartuose veiksmuose nesant inkriminuotos BK 187 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties (subjektyvinės pusės požymio tyčios), V. A. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 3 d. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Šiuo nuosprendžiu nustačius, kad V. A. tualeto patalpoje esančius įrenginius sudaužė dėl neatsargumo, nėra jokio pamatuoto pagrindo priežastiniu ryšiu susieti V. A. veiksmus sugadinant turtą su viešosios tvarkos trikdymu. Tai savo ruožtu reiškia, kad kiti pirmosios instancijos teismo nustatyti V. A. veiksmai, kaip antai užsidarymas tualete, necenzūrinių žodžių vartojimas ir rėkavimas, be tyčinių veiksmų sugadinant turtą, savo intensyvumu, trukme ir padariniais negali būti įvertinti kaip įžūlūs ir užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę pagal BK 284 str. 1 d. Kita vertus, nors nagrinėjamas konfliktas įvyko viešoje vietoje – ligoninės priimamajame (ten esančiame tualete), tačiau tai nutiko naktį, byloje nėra duomenų, kad tuo metu priimamajame būtų kitų pacientų ar juos lydinčių asmenų, kurie būtų negalėję pasinaudoti tualetu, neaptarnauti ar sureagavę į konfliktą, todėl iš esmės įprastinė įstaigos veikla nebuvo sutrikdyta. Konflikte dar dalyvavo apsaugos ir policijos darbuotojai, tačiau konfliktų sprendimas yra jų kasdienė profesinė veikla. Taigi konstatuoti, kad V. A. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, t. y. sukėlė būtinas BK 284 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties pasekmes, nėra pakankamo pagrindo.

Nepaisant išdėstyto, kolegija mano, kad V. A. veiksmų visuma akivaizdžiai viršija ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį ir neabejotinai sudaro BK 284 str. 2 d. numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 284 str. 2 d. atsako tas, kuris viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Visuomenės rimties trikdymas – tai savo elgesiu vertimas aplinkinius nepatogiai jaustis, pergyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus. Necenzūriniais laikomi viešai netinkami vartoti, nepadorūs žodžiai, jų pavartojimo kontekste akivaizdžiai žeidžiantys aplinkinius. Nepadorus elgesys – tai visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiškas, aplinkinių jausmus ir orumą žeidžiantis elgesys, galintis pasireikšti ir kaip kibimas prie aplinkinių, jų gąsdinimas ir pan. Nagrinėjamo baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, jo baigtumas siejamas su necenzūrinių žodžių pavartojimu ar kito nepadoraus elgesio pradžia. Jeigu kaltininko veika yra didesnio pavojingumo laipsnio ir realiai sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ji gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. 1 d. Pagal ATPK 174 str. administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ATPK 9 str. 2 d. nustatyta, kad administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. BK 284 str. 2 d. ir ATPK 174 str. dispozicijų turinys, apibūdinantis išorinius veikų požymius, yra panašus, griežtai apibrėžtų baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo kriterijų nėra (netgi sankcijos už atitinkamų veikų padarymą taip pat panašios). Visuomenės tvarkos ar rimties trikdymo aplinkybė yra vertinamasis nusikalstamos veikos požymis, todėl jis turi būti nustatomas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių tekstu, bet ir ATPK 9 str. 2 d. nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, viešosios vietos specifiką.

V. A. apylinkės teisme neneigė, kad tuo metu, kai ligoninės darbuotojai jam liepė iš tualeto išeiti, jis supyko ir jų atžvilgiu kalbėjo necenzūrinius žodžius. Liudytoja I. U. parodė, kad ji su personalo darbuotojais, išgirdusi iš tualeto sklindančius smūgių, dūžių garsus, puolė prie tualeto, tačiau paprašius V. A. atidaryti tualeto duris, pastarasis jų atžvilgiu pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius. Tada jie pagalbos pirmiausia prašė apsaugos darbuotojų, jie padėti nesugebėjo, todėl vėliau iškvietė policiją. Policijos pareigūnams išėmus tualeto duris, V. A. iš jo išėjo. Liudytojas policijos pareigūnas A. Kavaliauskas parodė, kad nuvykus į Klaipėdos miesto universitetinę ligoninę, priėmimo skyrių, apsaugos darbuotojai jiems nurodė, kad tualete užsidarė asmuo, kuris geruoju prašomas neišeina, kelia triukšmą, vartoja necenzūrinius žodžius, girdisi dužimo garsai. Jis prašė tualete užsidariusio asmens iš pradžių geruoju atidaryti duris, o jam atsisakius tai daryti, jis išėmė durų vyrius ir tokiu būdu atidarė tualetą. Įvykio vietoje jis buvo apie 20 minučių ir pats girdėjo iš tualeto sklindantį didelį triukšmą bei necenzūrinius žodžius. Kadangi asmuo buvo neblaivus ir agresyvus, jo atžvilgiu buvo panaudoti antrankiai. Asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą ir ten nustatyta jo asmenybė.

Taigi iš nuteistojo ir liudytojų parodymų matyti, kad V. A., nepaisydamas teisėtų ligoninės personalo prašymų išeiti iš tualeto, ignoravo tokius prašymus ir personalo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, ko pasekoje personalo darbuotojai į pagalbą pasikvietė apsaugos darbuotojus, tačiau jų reikalavimams V. A. taip pat nepakluso, toliau vartojo necenzūrinius žodžius ir rėkavo. Tai truko pakankamai ilgai (liudytojas A. Kavaliauskas parodė, kad vien jis ligoninėje užtruko apie 20 minučių), kol iškviesti policijos pareigūnai (beje, ir jų prašomas V. A. nenutraukė savo neteisėtų veiksmų) iškėlė duris ir, uždėję antrankius, išvežė V. A. į policijos komisariatą. Tokie chuliganiški, su nusistovėjusiomis žmonių tarpusavio bendravimo normomis nesuderinami V. A. veiksmai kėlė sumaištį tarp ligoninės personalo darbuotojų, nuteistojo pykčio proveržiui (kurį, pasak paties V. A., sukėlė jo paties nesėkmingas apsilankymas tualete) sutramdyti buvo kviečiami ligoninės apsaugos darbuotojai, o vėliau ir policijos pareigūnai, t. y. V. A. neabejotinai trikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Esant išdėstytoms aplinkybėms kolegija nustato, kad V. A. viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ir nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ir tvarką – 2008 m. lapkričio 17 d. apie 23.45 val. Klaipėdoje, Liepojos g. 41 esančios Klaipėdos universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ligoninės personalo paprašytas išeiti iš tualeto, užsidarė tualete, vartojo necenzūrinius žodžius ir rėkavo, kol jo neteisėtus veiksmus nutraukė policijos pareigūnai. V. A. kaltė dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, kaltininkas privalo atsakyti. V. A. veika kvalifikuojama pagal BK 284 str. 2 d. kaip visuomenės rimties ir tvarkos trikdymas.

Skirdama bausmę, kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. V. A. teisiamas pirmą kartą, padarė baudžiamąjį nusižengimą, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai įtakojo nusikalstamą jo elgesį, nedirba, neturi legalaus nuolatinio pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, V. A. asmenybę, kolegija mano, jog BK 41 str. numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus V. A. viešųjų darbų bausmę, nustatant didesnį už sankcijos vidurkį jos dydį ir įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti minimalų valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Apylinkės teismas pažeidė BK 66 str. nuostatas, neįskaitydamas nuteistajam į bausmės laiką sulaikyme išbūto laiko nuo 2009-08-08 iki 2009-08-10. Kolegija šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaiso, į bausmės laiką įskaitydama sulaikymo laiką, 1 sulaikymo dieną prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.

BPK 109 str. nustato, kad baudžiamojoje byloje gali būti nagrinėjamas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas, priimant nuosprendį. BPK 115 str. 1 ir 2 d. numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. BPK 115 str. 3 d. nustato, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį atmesti, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba jį palikti nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Šiuo nuosprendžiu išteisinus V. A. pagal BK 187 str. 3 d. tuo pagrindu, jog jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinio ieškovo VšĮ Klaipėdos miesto universitetinės ligoninės civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, susijusios su turto sugadinimu, paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 329 str. 1 p., 330 str., 331 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį dėl V. A. nuteisimo pagal BK 187 str. 3 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. A. pagal BK 187 str. 3 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 2 d. nuosprendžio dalį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. nuostatų taikymo.

Nuteistojo V. A. veiką perkvalifikuoti iš BK 284 str. 1 d. į BK 284 str. 2 d., ir nubausti V. A. pagal BK 284 str. 2 d. viešaisiais darbais aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 10 valandų per mėnesį (viso 80 valandų) visuomenės labui. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-08-08 iki 2009-08-10 (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

VšĮ Klaipėdos miesto universitetinės ligoninės civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.