- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 1K-492-648/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kaltinamasis
- M. T.
- Advokatai
- Giedrė Cimbolienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, dalyvaujant prokurorui Gedgaudui Norkūnui , gynėjai advokatei Giedrei Cimbolienei, teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. T. gynėjos advokatės Giedrės Cimbolienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. T. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams, šį teminą skaičiuojant nuo 2014-08-23.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d., tai yra tuo, kad jis , turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, 2011 metais, bet ne vėliau kaip 2011 m. liepos 8 d., Lietuvos Respublikos teritorijoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį narkotinės medžiagos kiekį - 98,066 g baltos spalvos miltelių ir kietos medžiagos fragmento mišinį, kurių sudėtyje yra 72,496 g kokaino, kurią 2011 m. liepos 8 d., apie 16.30 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), už 14490 litų neteisėtai pardavė nusikalstamą veiką imitavusiam R. Š. (R. Š.).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-22 nutartimi pratęsė kaltinamajam M. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, padaręs išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog M. T., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamojo gynėja skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį. Nurodo, kad šiuo atveju pažeistos Baudžiamojo proceso kodekse numatytas kardomųjų priemonių skyrimo, pratęsimo taisyklės, nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išaiškinimų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad M. T. ankščiau neteistas, ryšių užsienyje neturi, Lietuvoje gyvena jo žmona ir du vaikai, turi pastovią gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, kas įrodo jo socialinius ryšius su Lietuva. Skundžiamoje nutartyje BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimas niekuo nemotyvuotas. Kaltinamajam M. T. parinkta kardomoji priemonė yra per griežta. Be to, byloje nėra jokių išimtinių sąlygų ir aplinkybių, kurios pateisintų ilgalaikį M. T. izoliavimą nuo visuomenės ir šeimos iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismo posėdyje gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. T. gynėjos skundas atmetamas.
Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys, t. y. liudytojų parodymai, kratos protokolai, specialistų išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga, leido teismui pagrįstai manyti, kad M. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Šiuo metu tam, kad taikyti kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.).
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas pratęsė kaltinamajam M. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 str. 1 d. 1 p. (bėgs (slėpsis) nuo teismo). Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme nurodyta visuma aplinkybių, į kurias atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl šios kardomosios priemonės - suėmimo pagrindo buvimo.
Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad M. T. kaltinamas padaręs tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato išimtinai vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dešimties metų. Be to, reikšmingomis aplinkybėmis laikė tai, kad, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte užfiksuotais duomenimis, kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu dėjo pastangas, siekdamas bet kokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės, tai yra bandė simuliuoti psichikos sutrikimus, galimą depresiją (taip pat ir sunkios formos), metasimuliavo depresinį sutrikimą bei simuliavo atskirus psichikos simptomus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, paminėtosios aplinkybės sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog M. T., būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.), kas teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje. Pastebėtina, kad skunde neteisingai teigiama, jog skundžiamoje nutartyje nėra motyvuotas kitas suėmimo pagrindas – darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d. (BPK 122 str. 1 d. 3 p.), kadangi šis suėmimo pagrindas netgi nėra nustatytas.
Skunde nurodyti motyvai, kad M. T. ankščiau neteistas, ryšių užsienyje neturi, Lietuvoje gyvena jo žmona ir du vaikai, šioje šalyje turi pastovią gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, aukščiau nurodytos teismo išvados nepaneigia. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nei Baudžiamojo proceso įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nepažeistos. Pirmosios instancijos teismas pratęsė kaltinamajam M. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, laikydamasis proporcingumo principo ir atsižvelgdamas į galimai padaryto nusikaltimo sunkumą, pobūdį, kaltinamojo asmenybę, todėl kardomoji priemonė nėra per griežta.
Esant anksčiau aptartam Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytam suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindui, taip pat sąlygoms, t. y. kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų bei tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 d., 8 d.), skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo M. T. gynėjos advokatės Giedrės Cimbolienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.