Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko P. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010 m. sausio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB PAREX banko 2009-07-13 pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) užtikrindamas iki 2009-07-05 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-07-26 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje (su vėlesniu pakeitimais), įkeitė AB PAREX bankui jam, skolininkui P. M., nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – galeriją-svetainę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (37-40).

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010-01-08 nutartimi Nr. 814/2009 areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą – galeriją-svetainę, unikalus Nr. 1094-0058-8010:0019, esančią (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią P. M., uždrausdama įkeisto daikto savininkui juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkui, kad, areštavus įkeistus daiktus, jis netenka teisės perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę, bei įspėjo, kad per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos negrąžinus kreditoriui skolos – 107 172, 41 Lt negrąžinto kredito, 3289,63 Lt nesumokėtų palūkanų, 460,99 Lt nesumokėtų delspinigių, iš viso – 110 923,03 Lt bei 132 Lt žyminio mokesčio, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti. Kreditoriui taip pat buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams nebus grąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo (b.l. 149-150).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 str. 1 p.).

Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl atsižvelgiant į tai, kad šios kategorijos bylose ginčai, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu, netinkamu paskolos sutarties sąlygų vykdymu, jų pakeitimu teisėtumu ir pagrįstumu ir kt., nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis c.b. 3K-3-536/2009, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.), teisėjų kolegija pasisako tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu - kreditoriaus atsisakymas bendradarbiauti, prašomo areštuoti turto vertė bei likusios paskolos dalies grąžinimo galimybės, kurias atskirajame skunde akcentuoja apeliantas, šioje byloje teisiškai neaktualūs.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą areštuoti skolininkui (įkeisto daikto savininkui) P. M. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamąjį daiktą – galeriją-svetainę, unikalus Nr. 1094-0058-8010:0019, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros pirmojo etapo (CPK 558 str. 1 d.) teistumo ir pagrįstumo.

Pirmasis priverstinis skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 str. 1 d numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Pažymėtina, kad šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai, o teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai ir teigiamu atveju atlieką prašomą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Taigi tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, šis gali pasinaudoti CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pažymėtina, jog kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2004-07-16 kreditoriaus AB PAREX bankas ir skolininko P. M. sudaryta Kreditavimo sutartis Nr.KS/401 su visais vėlesniais sutarties sąlygų pakeitimais ir papildymais, kuriais skolininkui du kartus buvo pratęstas skolos dalies grąžinimo terminas (b.l. 41-47, 48-59, 60-69), suėjus sutarties įvykdymo terminui – 2009-07-05, nebuvo įvykdyta. Kadangi šiai prievolei užtikrinti 2004-07-21 buvo sudarytas hipotekos sandoris (hipotekos lakštas Nr.01120040011015), įkeičiant kreditoriui AB PAREX bankui P. M. nuosavybės teise priklausančią galeriją – svetainę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-39), kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną (2009-07-13) dėl priverstinio išieškojimo iš skolininko P. M. įkeisto turto, jo skola bankui sudarė 107 172,41 Lt negrąžinto kredito sumos, 3289,63 Lt palūkanų bei 460,99 Lt delspinigių (b.l.33-34). Priešingų įrodymų, kad skolininko įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, kurių pagrindu skolininkų prievolei užtikrinti įkeistų daiktų savininkai galėtų reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565 str.), tokių įrodymų su atskiraisiais skundais apeliantai taip pat nepateikė (CPK 178 str. 1 d.).

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, kurio pasirašytas hipotekos lakštas Nr.01120040011015 užtikrina įsipareigojimų bankui įvykdymą pagal minėtą 2004-07-16 Kreditavimo sutartį iki skolininkas įvykdys savo prievolę kreditoriui ar kitu CK 4.197 str. numatytu pagrindu, neabejotinai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininko (įkeisto daikto savininko) turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), ką numato Kreditavimo sutarties 11.2 p., tačiau bet kuriuo atveju tik griežtai laikydamasis įstatyme nustatytos skolos išieškojimo tvarkos.

Kreditoriaus 2009-07-13 kreipdamosi į hipotekos teisėją su pareiškimu dėl priverstinio skolos iš skolininko P. M. išieškojimo metu (b.l. 33-34), prievolės įvykdymo terminas pagal Kreditavimo sutartį Nr.KS/401 jau buvo pasibaigęs, apie ką liudija Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 2.1.3 p. (b.l. 50-51) bei kredito grąžinimo grafikas (b.l. 62). Tokiu atveju, kai kredito grąžinimo terminas yra pasibaigęs, reikalavimas kreditoriui kartu su pranešimu pateikti įrodymus tinkamai įvykužius skolininko informavimo apie sutarties nutraukimo pareigą, t.y. pateikti įrodymus, kad skolininkui iš anksto buvo pranešta apie sutarties nutraukimą, kaip to reikalauja CK CK 6.218 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas vienašališkai nutraukiant sutartį prieš terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009), netaikytinas. Tai paaiškinama tuo, jog apie hipoteka užtikrintos prievolės grąžinti kreditą pabaigą skolininkas neabejotinai žino visą kreditavimo sutarties galiojimo laikotarpį, o pareigos prieš kreipiantis į hipotekos teisėją pranešti skolininkui apie sutarties termino pasibaigimą įstatymų leidėjas kreditoriui nenustato (CK4.192 str., CPK 558 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent toks faktinis reikalavimo pagrindas – kredito sutarties termino pasibaigimas, o ne šios sutarties vienašalis nutraukimas, nurodytas ir pareiškėjo pareiškime teismui (b.l.33-34). Taigi atitinkamus pareiškėjo (kreditoriaus) veiksmus nagrinėjamu atveju apsprendė būtent galutinio prievolės įvykdymo termino pabaigos aplinkybė, o, ne kaip minėta, sutarties nutraukimas prieš terminą.

Kita vertus, kreditoriaus į bylą pateiktas AB „Lietuvos paštas“ raštas bei įteikimo pranešimas patvirtina, kad minėtas ginčo pranešimas buvo tinkamai įteiktas paties skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini) (b.l. 141-142), t.y. pranešimas buvo įteiktas skolininko deklaruotos ir jo paties procesiniuose dokumentuose įvardijamos kaip gyvenamoji vietos adresu jo dukterimi prisistačiusiam asmeniui. Šiame kontekste apelianto argumentai dėl netinkamo pranešimo apie sutarties nutraukimą įteikimo (CPK 123 str. 3 d), teisiškai nereikšmingi, juo labiau, apeliantas gyvena individualiame name, todėl, kolegijos manymu, nėra tikėtina, kad visiškai pašalinis asmuo turėtų galimybę veikti jo vardu ir prisistatęs dukterimi priimti namo šeimininkui adresuotą korespondenciją.

Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį – įspėjo skolininką (įkeisto daikto savininką) apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždrausdamas disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdama atitinkamą nutartį, hipotekos teisėja išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik tinkamai atlikusi kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę. Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o apelianto prašymas atmesti kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo netenkintinas.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 5,60 Lt (b.l. 202) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš P. M. 5 (penkis) litus ir 60 centų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.