Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešejas Algimantas Pivoriunas Baudžiamoji byla Nr. 1A – 5/2009

2.1.7.,2.1.7.4.,2.1.14.

2009 m. balandžio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Pivoriuno,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo P. K. apeliacini skunda del Vilniaus miesto trecio apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. teises dirbti Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje atemimu 3 (trejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. bauda 20 MGL (2500 Lt).

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d. pagrindu paskirtos bausmes subendrintos visiško sudejimo budu ir galutine subendrinta bausme P. K. paskirta teises dirbti Lietuvos Respublikos vidaus reikalu sistemoje atemimas 3 (trejiems) metams ir 20 MGL (2500 Lt) bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas I. T., taciau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nera apskustas.

Aprašomoji dalis

nustate:

P. K. nuteistas už tai, kad budamas valstybes tarnautoju – Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5 policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos grupes tyreju, tirdamas T. K. 2005-08-30 pareiškime nurodytas aplinkybes apie gresme, kilusia namo, esancio (duomenys neskelbtini), kieme, jai ir jos šuniui del netinkamos I. T. priklausancio šuns (Staforšyru terjeru veisles) priežiuros, siekdamas, jog I. T. išvengtu gresiancios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos Administraciniu teises pažeidimu kodekso 110 str. (toliau ATPK) už šiam priklausancio šuns laikymo taisykliu pažeidimus, sukelusius pavoju asmens sveikatai ar turtui, apie tokia gresiancia atsakomybe 2005-09-01 14.39 val. telefoninio pokalbio metu informavo I. T.: šio ir velesniu telefoniniu pokalbiu metu (2005-09-05, 11.03 val.; 2005-09-07, 15.13 val.; 2005-09-08, 10.16 val., 15.46 val.) nurode pastarajam surasti kita asmeni, prisiimsianti administracine atsakomybe už padaryta mineta administracini teises pažeidima bei paskyre susitikimo, kurio metu turejo buti surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas, data ir laika. I. T., vykdydamas P. K. nusikalstamus nurodymus, 2005-09-08 surado asmeni – A. K., itikino ši prisiimti už ji – I. T. administracine atsakomybe, painstruktavo A. K. apie neva šio padaryto administracinio teises pažeidimo aplinkybes – kad neva A. K. šuo bevedžiojant ištruko, buvo be pavadelio, su antsnukiu, nurode A. K. 2005-09-08 nuvykti i Vilniaus m. VPK 5 PK, Vilniuje, Kosciuškos g. 8, 37 kab., pas tyreja P. K. pasirašyti pastarojo paruoštus dokumentus, po to apie toki susitarima su A. K. praneše P. K..

P. K., padedant kaltinamajam I. T., toliau tesdamas savo nusikalstama sumanyma – siekdamas užmaskuoti tikrasias nurodyto administracinio teises pažeidimo, padaryto T. K. atžvilgiu, aplinkybes ir I. T., kaip tokio pažeidejo, asmeni, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus m. VPK 5 PK patalpose 2005-09-07 tarnybiniame pranešime iraše žinomai melagingus duomenis apie tai, kad “dirbant pagal medžiaga reg. Nr. 16-OV2-1494, siekiant nustatyti kam priklauso juodos spalvos didelis šuo, bendravo su kaimynais, kurie nurode, kad juodos spalvos JEEP markes automobiliu važineja pilietis I. T., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir jis gali tureti šuni. Bendraujant su pil. I. T., pastarasis nurode, kad turi juodos spalvos automobili Toyota Land Cruiser, taciau jokio šuns nelaiko ir nevedžioja. I. T. mano, kad toks šuo gali priklausyti jo kaimynui pil. A. K., gim. 1978 m., gyv. (duomenys neskelbtini), kuris turi staforšyru terjeru veisles šuni ir važineja taip pat JEEP markes automobiliu“. P. K. mineta tarnybini pranešima pasiraše ir taip suklastojo tikra dokumenta.

Taip pat P. K., padedant kaltinamajam I. T., 2005-09-08 apie 11 val., Vilniaus m. VPK 5 PK patalpose i 2005-09-08 administracinio teises pažeidimo protokola Nr. P026611/16-OV2-1494 iraše žinomai melagingus duomenis, kad “2005-08-30 apie 23 val. 30 min. A. K., gim. 1978 m., prie (duomenys neskelbtini) vedžiojo savo Staforšyru terjeru veisles šuni be pavadelio, taciau su antsnukiu, ir tuo pažeide Vilniaus miesto tarybos 1998-05-18 sprendimu Nr. 171 patvirtintas gyvunu auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisykliu 23 punkto reikalavimus ir padare administracines teises pažeidima, už ka numatyta atsakomybe LR ATPK 110 str. 1 d.”, mineta protokola pasiraše ir taip suklastojo tikra dokumenta.

Taip pat P. K., padedant kaltinamajam I. T., 2005-09-08 tiksliai nenustatytu laiku, bet ne veliau kaip 15 val. 46 min., teikime del T. K. pareiškimo (Nr. OV2-1494) iraše žinomai melagingus duomenis apie patikrinimo metu nustatyta šuns priklausomybe A. K., šiu duomenu pagrindu pasiule surašyti A. K. administracinio teises pažeidimo protokola pagal LR ATPK 110 str. 1 d. ir jam skirti administracine nuobauda, taip pat medžiagos patikrinima baigti ir apie tai pranešti pareiškejai. P. K. mineta teikima pasiraše ir taip suklastojo tikra dokumenta.

Minetu P. K., padedant kaltinamajam I. T., suklastotu tikru dokumentu pagrindu, Vilniaus m. VPK 5 PK Viešosios policijos Prevencijos grupes vyresnysis tyrejas D. M. 2005-09-08 prieme nutarima administracinio teises pažeidimo byloje Nr. N034190/026611 skirti A. K. administracine nuobauda – ispejima už 2005-08-30 apie 23. 00 val. jam priklausancio šuns vedžiojima be pavadelio (duomenys neskelbtini) .

Tokiais savo veiksmais P. K. pažeide Valstybes tarnybos istatymo ( Žin., 2004, Nr. 171-6296) 15 str. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., 6 p., kuriuose nustatytos valstybes tarnautoju prievoles – “laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir istatymu”, “gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenes interesams”, “tinkamai atlikti pareigybes aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis”, “laikytis šiame istatyme, kituose teises aktuose nustatytu valstybes tarnautoju veiklos etikos principu ir taisykliu, vengti viešuju ir privaciu interesu konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba”, “laikytis valstybes ir savivaldybiu instituciju ir istaigu vidaus taisykliu”, - nesilaike Policijos veiklos istatymo ( Žin., 2003, Nr. 104-4643) 4 str. 2 d. numatyto teisetumo principo, neigyvendino šio istatymo 5 str. 5 p. iškelto uždavinio – “nusikalstamu veiku ir kitu teises pažeidimu atskleidimas ir tyrimas”. Taip pat nevykde Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 5-jo policijos komisariato nuostatu 9 str. 3 d. numatyto uždavinio – “atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas ir kitus teises pažeidimus”, netinkamai atliko šiu nuostatu 10 str. 1 d. 4 p. numatyta funkcija”- “surašo administraciniu teises pažeidimu protokolus”, neatliko Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 5-jo policijos komisariato Viešosios policijos prevencijos grupes tyrejo pareigybes aprašymo 6 str. 13 p. nurodytu funkciju – “nustato teises pažeidimus padariusius asmenis, rengia administraciniu teises pažeidimu bylas”.

Taip P. K., padedant kaltinamajam I. T., piktnaudžiaudamas tarnybine padetimi, akivaizdžiai demonstravo savo nuostata nesilaikyti galiojanciu norminiu aktu, nustatytos tvarkos, diskreditavo valstybes tarnautojo varda, sumenkino policijos, kaip svarbios teisesaugos institucijos užtikrinancios asmens, visuomenes sauguma, vykdancios nusikalstamu veiku ir kitu teises pažeidimu prevencija, atskleidima bei tyrima, autoriteta, iškreipe policijos paskirti, del to buvo padaryta didele žala valstybes interesams.

Nuteistasis isitikines, kad Vilniaus miesto trecio apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, kadangi jame išdestytos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu. Apelianto nuomone, teismas neteisingai ivertino ji kaltinancius irodymus bei nuosprendyje padarytas išvadas grinde abejotinais, nepatikimais ir prieštaringais irodymais ir del to padare apskritai jokiais irodymais neparemtas išvadas.

Nuosprendyje nenurodydamas motyvu, kuriais remdamasis teismas kritiškai ivertino ir atmete jo (apelianto) liudytoju E. K., I. K. bei R. M. parodymai, teismas nepagristai konstatavo, kad jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybes, o mineti liudytojai siekia kaltinamiesiems padeti baudžiamosios atsakomybes išvengti. Apelianto nuomone, teismas buvo šališkas, nes selektyviai atrinko liudytoju, kurie patvirtina kaltinimo versija, parodymus ir jais vadovavosi. Nuteistasis pažymi, kad liudytojo R. M. parodymams nuosprendyje skirta labai mažai demesio, neakcentuoti pagrindiniai ir esminiai dalykai. Nuteistajam nekyla abejoniu del to, kad R. M., duodamas parodymus, turejo galvoje butent ivykio, t.y. 2005 m. rugpjucio 30 diena. Šis liudytojas patvirtino, kad ta vakara šuni vedžiojo i futbolo baze atvykes A. K., taigi, pastarasis ir buvo atsakingas už I. T. šuni. Apeliantas daro išvada, kad esant tokioms aplinkybems A. K. administracine nuobauda buvo paskirta teisetai. Tai, kad miške buvo ne vienas, o du šunys, patvirtino ir liudytoja T. K..

Nuteistojo vertinimu, kadangi teismo nuosprendyje nenurodyti liudytoju E. K., I. K. bei R. M. parodymu prieštaravimai liudytoju T. K., V. B., M. Ž., R. L. parodymams, akivaizdu, kad toks teismo teiginys, jog vieni liudytoju parodymai paneigia kitu liudytoju parodymus, yra deklaratyvaus pobudžio, nes jie liudija apie iš esmes skirtingas aplinkybes.

Nuteistasis tvirtina, kad teismas telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos bei irašu neanalizavo, nenurode, kokias aplinkybes jie patvirtina, o vienareikšmiškai palaike valstybinio kaltinimo pozicija. Apeliantas nurodo, kad nei tiesiogiai, nei netiesiogiai telefoniniu pokalbiu metu jis nesiule I. T. surasti asmeni, prisiimsianti administracine atsakomybe, kaip konstatuojama nuosprendyje, jo telefoniniu pokalbiu metu pasakyti žodžiai ir frazes buvo klaidingai interpretuoti. Be to, nuteistasis pažymi, kad byloje nera duomenu, patvirtinanciu, jog pokalbiai nesumontuoti, taip pat nera informacijos apie irašymo technikos tinkamuma, neatlikta fonoskopine irašo ekspertize.

Nuteistasis skunde analizuoja I. T. ir A. K. pokalbio metu pasakytas frazes ir prieina prie išvados, kad I. T. primine A. K. apie pabegusi šuni ir išsake jam savo priekaištus. Pažymi, kad nuosprendyje pokalbiai visiškai neanalizuoti, todel palikta galimybe spelioti, jog teismas vadovavosi ne ju turiniu, o kaltinimo pateiktais subjektyviais pokalbiu stenogramu vertinimais bei komentarais, visiškai neatsižvelgdamas i jo (apelianto) bei I. T. duotus išsamius ir nuoseklius paaiškinimus. Tokiu budu buvo ignoruoti Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. ir 20 str. 3 d., 5 d. reikalavimai. Apeliantas nurodo, kad jo tariama kalte buvo grindžiama administracinio teises pažeidimo bylos Nr. 16-P9-29 medžiaga, taciau, kaip konkreciai minetas irodymas patvirtina jo piktnaudžiavima tarnyba ir dokumentu suklastojima, nuosprendyje nepasisakyta. Nuteistojo nuomone, šis irodymas nei patvirtina, nei paneigia jo kaltes del inkriminuotu nusikaltimu padarymo, todel teismas pažeide Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d.

Pirmosios instancijos teismas kaip irodymu remiasi Gyvunu registracijos centro raštu, patvirtinanciu, kad A. K. nera iregistraves gyvunu, taciau teismas nenurodo, kad šiame rašte nurodyta, jog ir I. T. nera iregistraves gyvunu, o E. K. buvo iregistraves savo vardu šuni. Ši aplinkybe, nuteistojo nuomone, dar karta irodo teismo šališkuma ir neobjektyvuma. Apeliantas teigia, kad teismo nuosprendyje nera ivardintas jo tariamos nusikalstamos veikos bendrininko I. T. motyvas ir pateikia argumentus, kurie, jo manymu, patvirtina, kad I. T. nebebuvo jokio reikalo vengti administracines atsakomybes. Be to, apeliantas pažymi, kad teismas nuosprendyje nenurode, kuo pasireiške valstybes interesams padaryta didele žala. Tokiu budu teismo nuosprendis neatitinka Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 1 p. reikalavimu. Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismas neatsižvelge i jo prašymuose ivardintas aplinkybes apie ikiteisminio tyrimo metu padarytus procesinius pažeidimus, pažeista jo teise i gynyba, taciau teismas nesieme jokiu priemoniu siekiant nustatyti šiu pažeidimu turini bei svarba.

Nuteistasis P. K. ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo P. K. apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Ikiteisminis tyrimas del neteisetu Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos prevencijos grupes vyresniojo tyrejo P. K. veiksmu buvo pradetas pagal Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalines policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyresniojo tyrejo Tomo Pagalio 2006 m. rugpjucio 21 d. tarnybini pranešima, surašyta vadovaujantis nuo 2005-08-02 iki 2005-11-02 Operatyvines veiklos istatymo nustatyta tvarka atliktos telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos turinio kontroles bei irašu darymo išslaptintos medžiagos pagrindu (t 1., b. l. 1).

Bylos medžiagos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo teisejo V. Nikitino 2005 m. rugpjucio 2 d. nutartimi del techniniu priemoniu panaudojimo buvo sankcionuotas I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. 868795852 pokalbiu klausymas, kitos perduodamos informacijos turinio kontrole bei irašu darymas nuo 2005-08-02 iki 2005-11-02. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalines policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyresnysis tyrejas Tomas Pagalys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymo 10 str., panaudodamas technines priemones – telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos turinio kontroles monitoringo kompleksa „Telepikas“, kurio pagalba telekomunikacijos tinklais perduodama informacija – informacijos turinio kontroles metu užfiksuoti pokalbiai, ivyke 2005-09-01, 2005-09-05, 2005-09-07, 2005-09-08 tarp I. T. ir Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos prevencijos grupes vyresniojo tyrejo P. K. bei 2005-09-08 ivykes pokalbis tarp I. T. ir A. K., buvo užfiksuoti i elektronine laikmena, o turinys irašytas i kompaktines plokšteles. Tai patvirtina Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato kriminalines policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos vyresniojo tyrejo Tomo Pagalio 2006 m. rugsejo 11 d. Telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles ir irašu darymo protokolas (t. 1, b. l. 7-12).

Kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos ir ja padariusiu asmenu išaiškinimas susideda iš dvieju stadiju: operatyvines veiklos ir ikiteisminio tyrimo. Operatyvine veikla reglamentuoja Lietuvos Respublikos operatyvines veiklos istatymas. Pagal šio istatymo 3 str. 5 ir 6 dalis vienas iš operatyviniu veiksmu yra operatyviniu priemoniu – techniniu priemoniu ir operatyvines iskaitos – naudojimas. Pagal to paties straipsnio 7 ir 8 dalis techniniu priemoniu panaudojimas specialia tvarka – tai motyvuota teismo nutartimi sankcionuotas techniniu priemoniu naudojimas operatyvineje veikloje kontroliuojant ar fiksuojant asmenu pokalbius, kitoki susižinojima ar veiksmus, kai ne vienam pokalbio, kitokio susižinojimo ar veiksmu dalyviui apie tokia kontrole nera žinoma ir tai vykdoma istatymu nustatyta tvarka apribojant žmogaus privataus gyvenimo nelieciamuma.

Bylos medžiagoje esantis 2008 m. vasario 28 d. Baudžiamuju bylu skyriaus pirmininko Vlado Nikitino raštas Nr. TR-222 patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjucio 2 d. nutartimi Nr. SD-1529 sankcionavo techniniu priemoniu panaudojima specialia tvarka – I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefono Nr. 868795852 slapta telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos turinio kontrole ir fiksavima nuo 2005-08-02 iki 2005-11-02. (t. 3. b. l 202). Taigi I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefono Nr. 868795852 slapta telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos turinio kontrole ir fiksavimas nuo 2005-08-02 iki 2005-11-02 atliktas nepažeidžiant Operatyvines veiklos istatymo reikalavimu, todel techniniu priemoniu panaudojimo specialia tvarka metu gauti duomenys yra teiseti ir atitinka Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nuostatas.

Operatyvines veiklos istatymo 17 str., reglamentuojancio islaptintos informacijos bei kitos islaptintos informacijos panaudojima ne operatyvineje veikloje ir šios informacijos atskleidima, 1 d. nustato, kad islaptinta operatyvine informacija istatymu nustatyta tvarka gali buti išslaptinama ir panaudojama baudžiamajame procese. Jeigu tokia informacija panaudojama baudžiamajame procese, turi buti surašomas protokolas del operatyviniu veiksmu atlikimo.

Bylos nagrinejimo apeliacines instancijos teisme metu apklaustas kaip liudytojas T. P. paaiškino, kad jam atejus dirbti i Vyriausiaji policijos komisariata vyr. tyreju vadovas jam pavede tirti operatyvine byla, kurioje buvo sankcionuotas I. T. mobiliojo ryšio telefono klausimasis. Atliekant telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrole buvo užfiksuoti I. T. ir Vilniaus m. 5 PK pareiguno P. K. pokalbiai. Tie pokalbiai operatyvines veiklos pareigunu buvo irašyti i kompiuterine laikmena, o iš kompiuterines laikmenos, jo manymu, atrinkus tik tuos pokalbius, kurie operatyvine byla pradejusiam pareigunui buvo reikšmingi, nukopijuoti i kompiuterinius diskus. Liudytojas Tomas Pagalys paaiškino, kad šioje operatyvineje byloje jis padare minetu pokalbiu stenograma bei atliko kitus konkrecius su P. K. susijusius veiksmus, ir atliktu veiksmu pagrindu 2006-08-21 suraše tarnybini pranešima (t. 3, b. l. 239-240). Kolegijos vertinimu, I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio telefono Nr. 868795852 slaptos telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos turinio kontroles ir fiksavimo nuo 2005-08-02 iki 2005-11-02 metu surinktos operatyvines informacijos išslaptinimas atliktas nepažeidžiant Operatyvines veiklos istatymo reikalavimu. Kolegijos vertinimu, mineti atliktos telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos turinio kontroles bei irašu darymo duomenys yra patikimi, todel laikytini irodymais.

Kolegija pažymi, kad pokalbiu irašu iš kompiuterines laikmenos patalpinimas i kompiuterini diska, taip pat ir pokalbiu atranka, ivertinus ju turini, iš kompiuterines laikmenos, yra techninio pobudžio dalykai, atliekami operatyvines veiklos subjektu pagrindiniu instituciju nustatyta tvarka. Todel šiuo atveju papildomai imtis priemoniu nustatyti pareiguna, pradejusi operatyvine sekimo byla, vedusi šia byla, padariusi šiuos irašus iš kompiuterines laikmenos ir patalpinus i kompiuterini diska, ivertinus jau aptartas ir toliau aptariamas aplinkybes, nera pagrindo.

Minetame 2006 m. rugsejo 11 d. Telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles ir irašu darymo protokole užfiksuota, kad 2005 m. rugpjucio 1 d. apie 14 val. 39 min. P. K. praneše I. T. apie jam gresiancia administracine atsakomybe už gyvunu auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisykliu pažeidima ir pasiule jam surasti už ji administracine atsakomybe prisiimsianti asmeni. Pažymetina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaip itariamasis apklaustas P. K. (t.2., b. l. 113-114, 116-117, 120-121) patvirtino, kad naudojosi mobiliojo ryšio telefono Nr. 860069289. 2006 m. gruodžio 11 d. apklausos metu, išklauses optineje skaitmenineje laikmenoje (kompaktiniame diske) Nr. 03/10K „Verbatin CD-R“ užfiksuotus keturiu pokalbiu garso irašus bei susipažines su 2006 m. rugsejo 11 d. telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles ir irašu darymo protokole esancia pokalbiu suvestine jis atpažino savo ir I. T. balsus bei pripažino, kad tokio turinio pakalbiai tarp jo ir I. T. buvo. Aiškindamas pokalbiu turini P. K. neneige, kad su I. T. jis bendravo tiriant T. K. 2005 m. rugpjucio 30 d. pareiškime nurodytas aplinkybes, žinojo, jog I. T. savo kambaryje laiko du rotveileriu veisles šunis, jis dažnai išvyksta i užsieni ir tuo metu savo šunis prižiureti bei rupintis palieka savo draugui E. K. arba kitiems asmenims, todel jam paskambines norejo išsiaiškinti, ar butent jis vedžiojo šunis. Noredamas sužinoti ivykio aplinkybes jis uždavinejo I. T. menamus klausimus, siekdamas, kad jis prasitartu ir prisipažintu dalyvaves pažeidime, ramino ji, kad viskas bus gerai, o I. T. neprisipažinus megino gudrauti sakydamas, kad „sutvarkys ši reikala“. Nekeisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotu parodymu teisiamojo posedžio metu P. K. patvirtino, jog tarp jo ir I. T. tokio turinio pokalbiai iš tiesu buvo, o paaiškindamas pokalbiu turini nurode, kad siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes pokalbio metu naudojo jo pasirinkta taktika ir strategijos buda, jo tikslas buvo sudrausminti I. T. ir tureti gaires aplinkybems išsiaiškinti.

Kolegijos vertinimu, P. K. ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinejimo pirmosios instancijos teisme metu patvirtindamas pokalbiu turini bei užfiksuotu balsu priklausomuma jam ir I. T., iš esmes pašalina bet kokias abejones del tarp jo ir I. T. ivykusiu pokalbiu irašu autentiškumo bei paneigia nuteistojo ir jo gynejo apeliacines instancijos teisme iškelta versija, kad selektyviai iš visu nuo 2005-08-02 iki 2005-11-02 tarp P. K. ir I. T. ivykusiu pokalbiu konteksto išrinkti pokalbiai galimai butu tureje itakos ju turinio vertinimui. Kolegijos isitikinimu, išdestytos aplinkybes aiškiai parodo, kad šiuo atveju papildomas kompaktineje plokšteleje Nr. 03/10K „Verbatin CD-R“ esanciu garsiniu failu autentiškumo patvirtinimas nera reikalingas. Be to, garso irašu stenogramu analize patvirtina, kad yra aiški, logiška visu tarp P. K. ir I. T. ivykusiu pokalbiu seka, o ir pats nuteistasis nenurode jokiu kitu pokalbiu, kurie butu reikšmingi šioje byloje ir duotu pagrindo kitaip vertinti ivykius.

Kita vertus, nuteistojo P. K. ir jo gynejo prašymu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartimi buvo paskirta fonoskopine ekspertize (t. 3, b. l 205-206). Fonoskopine ekspertize atlikusios ekspertes Renata Konarskiene ir Jelena Devenson 2008 m. rugpjucio 25 d. ekspertizes akte Nr. 11-776 (08) konstatavo, jog tiketina, kad tiriamieji garso irašai, esantys tyrimui pateiktoje kompaktineje plokšteleje Nr. 03/10K „Verbatin CD-R“, yra ištisiniai ir juose nera montavimo požymiu. Kaip matyti iš ekspertizes akto tiriamosios dalies, ekspertes padare tiketina išvada tik del irašo Nr. 4, kadangi audiovizualines – vizualines analizes metu buvo nustatyta, kad šiame iraše keliose vietose yra užfiksuoti trumpi signalo nutrukimai (ne ilgesni kaip 1 sekunde), kurie, eksperciu vertinimu, tiketina, atsirado del ryšio trikdžiu, nes visas pokalbio turinys, eiga, logika, akustiniai aplinkos požymiai (triukšmu lygis, ju svyravimai) kinta naturaliai pagal veiksmo aplinkybes ir pokalbio konteksta. Apklausiamos apeliacines instancijos teisme ekspertes Renata Konarskiene ir Jelena Devenson patvirtino, kad pokalbiai buvo ištisiniai ir paaiškino, jog kategoriška išvada nera duodama del techniniu nesklandumu, o ne del to, kad pokalbis nutruksta (t. 3, b. l. 235-236). Taigi darytina išvada, kad ekspertizes aktas Nr. 11-776 (08) iš esmes patvirtina, jog kompaktineje plokšteleje Nr. 03/10K „Verbatin CD-R“ užfiksuoti garso irašai yra ištisiniai ir juose nera montavimo požymiu. Kolegijos vertinimu, visu išdestytu irodymu pakanka konstatuoti, kad tarp jo ir I. T. ivyke pokalbiai yra nesumontuoti.

Be to, pažymetina ir tai, kad ekspertes perklause tyrimui pateiktoje kompaktineje plokšteleje Nr. 03/10K „Verbatin CD-R“ esancius garso irašus, naudodamos programini paketa, skirta garso irašu stenogramu darymui „Transcriber 5.1“ ir patikslino tyrimui pateiktas 2006 m. rugsejo 11 d. telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontroles ir irašu darymo protokole esancias stenogramas. Kolegija, ištyrusi ekspertizes metu patikslintas stenogramas, konstatuoja, kad padaryti patikslinimai nepakeite 2006 m. rugsejo 11 d. protokole užfiksuotos pirmines stenogramos turinio esmes. Kolegija dar karta pabrežia, kad informacijos turinio kontroles metu užfiksuoti pokalbiai yra patikimi irodymai, todel pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendi, pagristai jais vadovavosi.

Kolegija, išnagrinejusi apelianto argumentus del apylinkes teismo nuosprendžio pagristumo, nesutinka su apeliacinio skundo išvada, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai atrinko liudytoju, kurie patvirtina kaltinimo versija, parodymus ir jais vadovavosi. Kolegijos vertinimu, liudytoju T. K., V. B., M. Ž., R. L., R. B. duoti parodymai papildo vieni kitus, juose nera prieštaravimu, kurie leistu abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys irodymai. Apeliacines instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad vertinusio irodymus pirmosios instancijos teismo vidinis isitikinimas buvo pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustates prieštaravimus tarp kaltinamuju parodymu, prieštaravimus tarp kaltinamuju ir liudytoju parodymu, atsižvelgdamas i tai, kad P. K. parodymus paneigia kiti byloje esantys irodymai bei rašytine medžiaga, turejo pakankama pagrinda kritiškai vertinti kaltinamojo P. K. parodymus. Todel šiuo aspektu Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. irodymu vertinimo pagal vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališkumu visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, taisykles pirmosios instancijos teismas nepažeide.

Liudytojai – policijos pareigunai V. B. ir M. Ž. teisiamojo posedžio metu dave išsamius ir nuoseklius parodymus, jog 2005 m. rugpjucio 30 d. ju patruliavimo metu iš VPK Budetoju dalies buvo gautas pranešimas, kad žmones gyvenantys (duomenys neskelbtini), negali išeiti i kiema, nes ten laksto svetimas šuo. Minetu adresu jie nuvyko apie 23 val. 30 min. Iš T. K. nurodytu aplinkybiu jie itare, kad moters minimas šuo gali priklausyti I. T., todel moteriai parašius pareiškima, V.B. paruoštame blanke ranka surašytame tarnybini pranešime tai nurode. Abu liudytojai patvirtino, kad tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, jog šuo yra butent I. T.. Iš minetu liudytoju parodymu matyti, kad I. T. namuose jie nebuvo, o susitiko ji važiuojanti savo juodos spalvos visureigiu. Kalbedami su I. T. išsiaiškino, kad pabego jo šuo, ir palydejo ji iki tos vietos, kur Ž. g. jis begiojo. I. T. šuni atpažino, pašauke ji ir nusiveže namo. Liudytojai patvirtino, kad atvyke i vieta jie praneše apie atvykima, veliau informavo apie rezultatus, t.y. kokios aplinkybes buvo nustatytos, o kadangi 5 PK nakties metu nedirbo, T. K. pareiškima ir savo surašyta tarnybini pranešima i 5 PK budetoju dali pristate kitos dienos ryte. Budetojas prieme dokumentus ir juos užregistravo.

Šiuos liudytoju – policijos pareigunu V. B. ir M. Ž. parodymus patvirtina liudytojos T. K. parodymai, kuri teisiamojo posedžio metu nurode, kad 2005 m. rugpjucio 30 d. apie 23 val. 30 min. jos šuni „tase“ terjeras, kuris buvo su nedideliu antsnukiu, todel negalejo stipriai sukandžioti jos augintinio. Ji šunis išskyre apipildama vandeniu: jos šuo ibego i koridoriu, o svetimas šuo stovejo prie namo duru ir urzge. Bijodama agresyvaus šuns užpuolimo ji negalejo laisvai išeiti iš namu, todel iškviete policijos pareigunus. Veliau šuo išbego i gatve, todel ketindama atvykusiems policijos pareigunams parodyti, koks šuo buvo ibeges i kiema, ji ir jos sugyventinis Ruslanas sedo i automobili ir norejo pasekti, kur šuo nubegs, taciau pamates ju automobili šuo niekur nebego, o atsitupe greta ju automobilio. Pareiškima policijai ji paraše ir pasiraše ta pacia diena – 2005-08-30, tuomet, kai jau buvo atvyke policijos pareigunai. Pareiškime ji nurode, kad mineto šuns šeimininkas važineja juodu džipu, šio automobilio markes ar valstybiniu numeriu nebuvo isidemejusi, todel ir negalejo nurodyti atvykusiems policijos patruliams. Kai atvažiave policininkai pamate mineta terjeru veisles šuni, jie pasake, kad “maždaug žino kieno šuo”, bet šuns savininko nei vardo, nei pavardes jai nesake. Be to, liudytoja T. K. teisiamojo posedžio metu paaiškino, kad policijos pareigunas P. K., tyres jos pareiškima policijai, jai sake, kad kaltininkas gyvena toje gatveje, kur yra “Žalgirio” klubo futbolo baze. Liudytojas R. B. dave T. K. parodymams analogiškus parodymus.

Cia paminetina ir tai, kad iš atpažinimo pagal nuotraukas protokolo matyti, jog liudytoja T. K. galimai yra maciusi I. T. ir E. K., kadangi nurode, jog jie labai panašus i asmenis, kurie 2005 m. sausio menesi, Ž. g., trauke terjera iš tvenkinio bei po 2005-08-30 ivykio vaikšciojo vedžiodami šunis – vilkšuni ir terjera. Tuo tarpu iš pateiktu fotonuotrauku A. K. liudytoja neatpažino (t. 2, b. l. 7-15).

Išdestytus liudytoju V. B., M. Ž. ir T. K. parodymus iš dalies patvirtina ir nuteistojo I. T. teisiamojo posedžio metu duoti parodymai, iš kuriu matyti, kad netoli bazes jis sutikes policijos patrulius ir šie jam pasake, kad begioja jo šuo. Jis su policijos patruliais nuvažiaves Ž. g. link savo namu ir savo šuni rades ant kelio Ž. g. šuo buvo su antsnukiu, be pavadelio, jis pasemes šuni ir parvežes namo.

Be to, minetu liudytoju ir nuteistojo I. T. parodymus patvirtina Vilniaus miesto VPK 5 PK Budetoju poskyrio „Informacijos knygoje” Nr. 16-OV2 esantis 2005-08-31 registracijos irašas Nr. 1494 apie T. K. pareiškima del 2005-08-30 23 val. 30 min. i kiema atbegusio juodo agresyvaus šuns, kuris priklauso I. T., gyvenanciam (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 42-48) ir liudytojo Vilniaus miesto VPK 5 PK Operatyvaus valdymo poskyrio Budetoju grupes specialisto R. L. teisiamojo posedžio metu duoti paaiškinimai, patvirtinantys, kad 2005 m. rugpjucio 31 d. Vilniaus miesto VPK 5 PK Budetoju poskyrio “Informacijos knygoje” Nr. 16-OV2 iraša Nr. 1494 padare jis, remdamasis patrulio tarnybiniu pranešimu ir pristatytu T. K. pareiškimu. Šis liudytojas taip pat paaiškino, kad susipažines su 2005-08-30 T. K. pareiškimu, jis uždejo registracijos spauda, iraše registracijos eiles numeri bei pasiraše, o viza P. K. ištyrimui užraše tuometinis jo viršininkas S. K. Liudytojas Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio viršininkas S. K. teisiamojo posedžio metu taip pat patvirtino, kad 2005 m. rugsejo 8 d. teikimas del T. K. pareiškimo yra patvirtintas jo antspaudu ir parašu. Kolegijos vertinimu, šiu irodymu pakanka konstatuoti, kad registracijos irašas Nr. 1494 padarytas T. K. pareiškimo ir policijos patrulio V. B. pranešimo pagrindu.

Kolegijos vertinimu, aptarti liudytoju bei nuteistojo I. T. parodymai nera deklaratyvus, jie vieni kitus papildo ir nuosekliai atskleidžia 2005-08-30 ivykio aplinkybes, be to, juos patvirtina pamineti byloje esantys rašytiniai irodymai. Tuo tarpu nuteistojo apeliaciniame skunde nuodyti liudytojai E. K., I. K. bei R. M., kuriu parodymu pagrindu apeliantas daro išvada, kad A. K. administracine nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 1 d. buvo paskirta teisetai, yra nenuoseklus ir prieštarauja aukšciau aptartiems liudytoju ir nuteistojo I. T. parodymams bei kitiems byloje esantiems irodymams.

Liudytojas R. M. teisiamojo posedžio metu paaiškino, kad jis prisimena 2005 m. vasaros pabaigoje nutikusi ivyki, kurio metu Andrejaus vedžiojamas I. T. šuo kartu su Andrejaus šunimi nusivijo juoda kate. Po to, kai šunys pabego, praejus 10-15 min., namo sugrižo I. (K.), A. tada išvažiavo, o pabegusi I. T. šuni gal po 15 min. atvede Ingrida. Ta diena I. T. jis nemate (t. 3, b. l. 124-125). Savo ruožtu liudytoja I. K. teisiamojo posedžio metu taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad ivykio diena šunis vedžiojo A. K. bei paaiškino, kad sužinojusi, jog pabego šunys, ji nuejo i miška ju ieškoti, bet nerado. Kada ir kokiomis aplinkybemis atsirado Staforšyro terjeras, ji nežino, su I. T. bendravo gal jau po keliu dienu (t.3, b. l. 92). Kaip jau mineta, nuteistasis I. T. teisme paaiškino, kad savo šuni ant kelio Ž.g. jis surado pats, jau po pokalbio su atsitiktinai sutiktais policijos patruliais, kurie ji perspejo, kad jo šuo laksto palaidas (t. 3, b. l. 137). Taigi, mineti liudytojai ir nuteistasis I. T. visiškai skirtingai nurodo šuns radimo aplinkybes. Be to, iš nuteistojo I. T. teisme duotu parodymu matyti, kad apie tai, jog ivykio diena jo šuni vedžiojo A. K. jis išsiaiškino tik P. K. kabinete, kai su juo buvusi I. K. tai prisimine ir iš P. K. kabineto paskambino A. K.. Tuo tarpu liudytoja I. K. teisme nurode, kad su I. T. ji bendravo jau kelios dienos po ivykio, jis pasake, kad yra kvieciamas i policija del šuns pabegimo. Akivaizdu, kad liudytoju I. K., R. M. bei nuteistojo I. T. parodymai prieštarauja ne tik T. K., V. B., M. Ž., R. Lukšos, R. B., S. K. parodymams, bet akivaizdžiai prieštarauja vieni kitiems. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai ju parodymus vertino kaip ju sieki padeti nuteitiesiems I. T. ir P. K. išvengti baudžiamosios atsakomybes.

Mineti liudytojai sutartinai tvirtino, kad ivykio diena I. T. Staforšyro juodos spalvos terjera kartu su savo tokios pacios veisles šunimi vedžiojo butent A. K., taciau P. K. 2005 m. rugsejo 8 d. surašytame Administracinio teises pažeidimo protokole Nr. P 026611/16-OV2-1494 bei A. K. pateiktame paaiškinime aiškiai nurodoma, kad A. K. 2005 m. rugpjucio 30 d. be pavadelio vedžiojo tik jam priklausanti juodos spalvos Staforšyro terjera, joks kitas šuo nei paaiškinime nei Administracinio teises pažeidimo protokole nera minimas (t. 1, b. l. 14, 15). Be to, pažymetina ir tai, kad minetame pasiaiškinime A. K. nurode visiškai kitokias nei liudytojai I. K., R. M. bei nuteistasis I. T. ivykio aplinkybes: „<... Prie (duomenys neskelbtini) išgirdau kaip mano šuva ant kažko loja. Aš pakvieciau savo šuni ir ji pririšau pavadeliu. Nemaciau, ant ko lojo mano šuva...>“ (t. 1, b. l. 16). Iš pasiaiškinimo matyti, kad iš tiesu A. K. apie 2005 m. rugpjucio 30 d. ivyki konkreciai nieko nežinojo. Tai iš dalies patvirtina teisiamojo posedžio metu apklaustos liudytoja L. K., kuri nurode, kad jos velionio vyro A. K. motina turi amerikietiško staforšyro terjeru veisles tamsiai rudos spalvos su baltais lopais kale Klara. A. K. juodos spalvos staforšyro neturejo bei neprižiuredavo I. T. šuns. Teisiamajame posedyje apklausta liudytoja K. K. patvirtino L. K. parodymus bei nurode, kad jos velionis sunus A. K. tikrai niekada neeme jos šuns ir neveže jo i Ž.g., kur galejo ji vedžioti, šuo visa laika buvo su ja. Sunus niekada nevedžiodaves svetimu šunu.

Aplinkybe, kad A. K. apie ivyki nieko nežinojo, taip pat patvirtina 2005 m. rugsejo 8 d. pokalbis tarp jo ir I. T. (10 val. 16 min.) (t. 3, b. l. 224-225). Pirmosios instancijos teisme I. T. paaiškino, kad sakydamas telefonu A. K., „kodel tavo šuo begioja“ neturejo omenyje, kad tai buvo A. K. asmeninis šuo, o tai, kad jeigu pasiemei šuni, tai atsakai už ji (t. 3, b. l. 139). Taciau iš 2006 m. rugsejo 11 d. Telekomunikaciju tinklais perduodamos informacijos kontroles ir irašu darymo protokole esancios mineto pokalbio stenogramos, kuri yra patikslinta fonoskopines ekspertizes metu, matyti, kad I. T. A. K. visu pirma nurode užeiti pas apylinkes inspektoriu P. K. tik pasirašyti – „<...Ir paimk su savim...e-e-e (kalba apie pasa). Ir tas, žinai, bus apylinkes policininkas P. K.> , <-Ir ten reikes pasirašyti ir viskas...>“ (t. 3, b. l. 224). Iš tolimesnio pokalbio matyti, kad A. K. nežinojo, kodel turi apsilankyti pas apylinkes inspektoriu. Tai akivaizdžiai patvirtina po I. T. nurodymo sekantis klausimas – „<...O kas ten tokio?...> ir I. T. atsakymas – „<...Na, nieko, ten (keiksmažodis) ten. Tai e-e-e tavo šuo lakste po mi... po miška ir viskas...>“ Iš pokalbio turinio akivaizdu, kad I. T. A. K. trumpai nurode ivykio su šunimi aplinkybes, o pastarasis pasake, kad dar paskambins, „<...kad, žinai nesupainioti ten šiuos ...>“ (t. 3, b. l. 225). Tesime I. T. negalejo paaiškinti, kodel A. K. sake paskambinsias (t. 3, b. l. 140).

Kolegijos vertinimu, aukšciau aptarti irodymai patvirtina, kad 2005 m. rugpjucio 30 d. apie 23 val. 30 min. A. K. I. T. priklausancio šuns nevedžiojo. Kolegijos nuomone, aplinkybe, kad butent pats I. T. vedžiojo šuni patvirtina 2005 m. rugsejo 1 d. (laikas 14 val. 39 min.) I. T. P. K. pasakyta fraze: „<...Nutruko kvailys. Aš... aš, žinai, pasiemiau toki pavadeli... jis pas mane nuruko kvailys šitas....ir pradejo ...>, <... Taip, taip, taip ... Aš absoliuciai neginciju. Šita... Aš... aš neteisus, kad jis... taip, kad jis taip nutruko. Tai mano kalte ir aš nieko nesakau...>“ bei visas kitas šio pokalbio kontekstas (t. 3., b. l. 220-221). Šis pokalbis taip pat aiškiai parodo, kad P. K. žinojo, jog šuni vedžiojo ne kas kitas, o pats I. T.. Atkreiptinas demesys i I. T. pirmosios instancijos teisme duota paaiškinima, kad rusiškai sakydamas „paemiau“ turejo omenyje nupirko (t. 3, b. l. 140), kuris šiame kontekste, kolegijos manymu, yra visiškai nelogiškas ir aiškiai parodo, kad I. T. tokiais paaiškinimas bando interpretuoti aiškinama situacija sau naudinga linkme.

Aplinkybe, jog P. K. iš anksto buvo susitares su I. T., kad kitas asmuo prisiims atsakomybe už padaryta šuns priežiuros taisykliu pažeidima iš dalies patvirtina ir 2005 m. rugsejo 7 d. P. K. surašytas tarnybinis pranešimas. Konstatuotina, kad diena prieš pokalbi su I. T. ir I. K. P. K. i tarnybini pranešima iraše duomenis apie A. K., taciau apklausiamas teisiamajame posedyje savo veiksmu paaiškinti negalejo, o veliau nurode, jog apie tai, kad A. K. vedžioja šunis galimai jam buvo sakes I. T. (t.3, b. l. 129). Byloje yra 2005 m. rugsejo 7 d. P. K. tarnybinis pranešimas del bendravimo su kaimynais ir I. T., kuriame yra parašas šalia P. K. pavardes (t. 1, b. l. 14-27).

Nuteistasis I. T. teisiamojo posedžio metu nurode nežinas, kodel 2005 m. rugsejo 7 d. dar iki pokalbio P. K. protokole nurode, jog šuni vedžiojo A. K., kuris važineja džipu (t 3., b. l. 138), bei kodel P. K. nurode, kad jis nelaiko šuns ir jokio šuns nevedžioja (t. 3., b. l. 139), nes tuo metu, kai P. K. ji kontroliavo, jis laike du šunis – Staforšyro terjera ir avigani, kuriuos P. K. mate ir perspejo ji apie šunu laikymo taisykles. Šios aplinkybes neneige ir P. K.. Tuo tarpu iš 2005 m. rugsejo 1 d. (14 val. 39 min.) tarp P. K. ir I. T. ivykusio pokalbio matyti, kad P. K. pranešdamas I. T. apie jam gresiancia administracine atsakomybe už gyvunu auginimo ir laikymo Vilniaus mieste taisykliu pažeidima, priešingai negu nurodo apeliantas, nesiaiškino, ar butent I. T. ivykio diena vedžiojo šuni, neuždavinejo jam menamu klausimu. Akivaizdu, kad I. T. teisinosi prieš P. K.: „<...Ten, nesakyk, ten pas mane... Iš tikruju ten nieko baisaus, jis buvo su antsnukiu, žinai, bet...>, <... Aišku, aišku... Na ten... Jis, jis negalejo padaryti jokios žalos, nieko. Tik tai, kad paprastai nutruko, žinai... <...Tai mano kalte ir aš nieko nesakau...>“ (t. 3, b. l. 220-221). P. K. aiškiai pasiule I. T. surasti už ji administracine atsakomybe prisiimsianti asmeni. Teisiamojo posedžio metu I. T. tik tiketinai paaiškino, ka pokalbiu metu turejo omenyje P. K. sakydamas „reik paimt ant Edgaro“ ir „jei Edgaro nera, duok ka nors kita“, kad matyt turejo omenyje nurodyti ta žmogu, kuris buvo su jo šunimi (t. 3, b. l. 140), taciau toks paaiškinimas prieštarauja pokalbio kontekstui ir byloje esantiems irodymams.

Byloje esanti 2007 m. vasario 2 d. pažyma apie 2005 m. Lietuvos Respublikos valstybine siena kirtusius asmenis patvirtina, kad E. K. 2005-09-06 per Lazdiju tarptautini PKP išvyko iš Lietuvos. Tai paaiškina, kodel P. K. ir I. T. susitarimas pirmame pokalbyje telefonu: „<...Ir-ir-ir ...nežinau... Edgara...ka nors ten-n-n... paimk ir viskas... kad ant jo ten, žinai...>“ (t. 3, b. l. 221) pasikeite, nes 2005 m. rugsejo 7 d. pokalbyje su P. K., pastarajam pasakius, kad „<-Va ir-ir-ir... vadinasi rytoj dešimta valanda tada... ateik na pas mane su šiuo Edgaru...>“, o I. T. paaiškinus, kad Edgaras yra išvykes (t. 3, b.l. 223), P. K. pasake: „<...M-m-m...Na ka nors kita ten... Man nera skirtumo.> < Rytoj dešimta valanda...>“ (t.3, b. l. 223).

Bylos duomenimis, administracinio teises pažeidimo byloje Nr. 16-P9-29 A. K. protokolas Nr. P026611 del administracinio teises pažeidimo, padaryto 2005-08-30 apie 23 val. 30 min. prie (duomenys neskelbtini), vedžiojus savo Staforšyro terjeru veisles šuni be pavadelio, taciau su antsnukiu. (Protokole yra parašai šalia P. K. ir A. K. pavardžiu). Pažymetina, kad P. K. A. K. gyvenamaja vieta nurode Vilniuje, (duomenys neskelbtini) , nors iš bylos duomenu matyti, kad A. K. šioje vietoje niekada negyveno. Nuteistasis P. K. teisme negalejo paaiškinti, kodel Administracinio teises pažeidimo protokole nurode butent šia A. K. gyvenamaja vieta, nors kaip I. T. prižiurintis pareigunas puikiai žinojo, kad A. K. tokiu adresu negyveno.

Darytina išvada, kad P. K. i mineta protokola iraše neatitinkancius tikroves A. K. asmens duomenis. Be to, P. K., tiksliai žinodamas, kad juodos spalvos Staforšyro terjeru veisles šuo priklauso I. T., minetame Administracinio teises pažeidimo protokole bei 2005 m. rugsejo 8 d. teikime OV2-1494 nurode, kad šis šuo priklauso butent A. K., ir tokiu budu i protokola irašydamas tikroves neatitinkancius duomenis, ji suklastojo. Apelianto skunde nurodyta aplinkybe, kad Gyvunu registravimo centro 2007-03-05 rašte Nr. 07/13 yra patvirtinta, jo gyvunu nera iregistraves ne tik A. K., bet ir I. T. (t. 1, b.l. 82), visu byloje surinktu irodymu kontekste nera reikšminga.

Išnagrinejusi bylos medžiaga, kolegija daro išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti, pirmosios ir apeliacines instancijos teismuose ištirti ir ivertinti irodymai negincijamai patvirtina, kad valstybes tarnautojas – Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos grupes tyrejas P. K., padedant I. T., piktnaudžiavo tarnybine padetimi: siekdamas padeti I. T. išvengti administracines atsakomybes už šuns laikymo taisykliu pažeidimus, suteiktus jam igaliojimus panaudojo priešingai tarnybos interesams – apie galima administracine atsakomybe telefonu informaves I. T. ir šiam nurodes surasti kita asmeni, kuris prisiimtu administracine atsakomybe, paskyre administracinio teises pažeidimo protokolo surašymo data ir laika, o I. T., kaip padejejui, ivykdžius P. K. nurodymus, t.y. 2005 m. rugsejo 8 d. suradus asmeni – A. K., itikinus ji prisiimti už ji administracine atsakomybe ir painstruktavus pastaraji apie padaryto administracinio teises pažeidimo aplinkybes bei telefonu nurodžius A. K. 2005 m. rugsejo 8 d. nuvykti i 5 PK, esanti Kosciuškos g. 8, 37 kabineta pas tyreja P. K. pasirašyti šio paruoštus dokumentus ir apie toki susitarima su A. K. pranešus P. K., jis iraše žinomai melagingus duomenis i 2005 m. rugsejo 7 d. tarnybini pranešima, taip pat i 2005 m. rugsejo 8 d. ATP protokola Nr. P026611/16-OV2-1494 bei i 2005 m. rugsejo 8 d. teikima OV2-1494. Kolegijai nekyla jokiu abejoniu, kad P. K. aiškiai suvoke, kad jo veiksmai prieštarauja istatymams ir pareiginems instrukcijoms, taciau norejo taip veikti ir samoningai taip veike.

Apeliantas skunde pažymi, kad teismas nuosprendyje nenurode, kuo pasireiške valstybes interesams padaryta didele žala. Lietuvos Respublikos BK 228 str. numatyta piktnaudžiavimo sudetis yra materiali, todel veika laikoma baigta tik atsiradus baudžiamajam istatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobudžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Šiuo atveju P. K. savo veiksmais ne tik diskreditavo valstybes tarnautojo varda, sumenkino valstybes institucijos – Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5 policijos komisariato autoriteta, pakenke visos Lietuvos policijos prestižui, todel pirmosios instancijos teismas pagristai jo padaryta neturtinio pobudžio žala valstybei ir jos interesams pripažino didele žala.

Kolegija, ivertinusi ištirtu irodymu visuma, konstatuoja, kad P. K. kalte suklastojus minetus dokumentus bei esant valstybes tarnautoju, padedant I. T., piktnaudžiavus tarnyba ir tokiu budu savo veiksmais diskreditavus valstybes tarnautojo varda, sumenkinus valstybes institucijos – Lietuvos policijos ir konkreciai Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 5 policijos komisariato autoriteta ir tuo padarius didele žala valstybes interesams, t. y. padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 228 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. yra visiškai irodyta, o pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmes Lietuvos Respublikos BK 41 str. 54 str. nuostatu nepažeidžia, atitinka jo asmenybes ir padarytu veiku pavojinguma.

Išnagrinejusi bylos medžiaga bei nuteistojo P. K. apeliacinio skundo argumentus ir juos pagrindžiancius motyvus kolegija daro išvada, kad Vilniaus miesto trecio apylinkes teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendis yra priimtas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. ir 20 str. 3 d., 5 d. reikalavimu, yra teisetas ir pagristas, naikinti nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu argumentu nera pagrindo.

Atsižvelgiant i tai, kad fonoskopine ekspertize – 2008 m. rugpjucio 25 d. ekspertize aktas Nr. 11-776 (058), atlikta nuteistojo P. K. prašymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. atlikto tyrimo verte – 1796,05 Lt (t. 3, b. l. 208) kaip procesines išlaidos priteistinos iš nuteistojo P. K..

Rezoliucinė dalis

nutare:

nuteistojo P. K. apeliacini skunda atmesti.

Priteisti iš P. K. 1796,05 Lt ekspertizes išlaidu.