Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. Š. (toliau – E. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimo, kuriuo E. Š. skundas atmestas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. spalio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014 m. spalio 9 d. nutarimu nustatė, jog E. Š. 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 14.10 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.4., 15.13., 15.31. punktų reikalavimų, nes nevalė ir netvarkė jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, laikė sklype statybines ir kitas atliekas, trukdančias aplinkiniams, degino medžių šakas, seną linoleumą ir kitas atliekas. Tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 161 str., už ką jam buvo paskirta 5 (penkių) eurų, t.y. 20 (dvidešimties) litų bauda.

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, E. Š. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu E. Š. skundą atmetė.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nepaaiškino, kuo E. Š. žemės sklype esantys daiktai trukdė aplinkiniams, todėl ši aplinkybė nelaikytina įrodyta. Apelianto vertinimu, neįrodyta ir tai, kad jis degino šakas ir kitas atliekas, kad buvo dūmai ir jie kėlė nepatogumus kaimynams.

Motyvuojamoji dalis

E. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

LR ATPK 257 str., numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Analizuojant administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės apelianto veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais E. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto E. Š. atžvilgiu, turinio, jis nevalė ir netvarkė jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, jame laiko statybines ir kitas atliekas, trukdančias aplinkiniams, degino medžių šakas, seną linoleumą ir kitas atliekas, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.4., 15.13., 15.31. punktų reikalavimus (b. l. 4-4a), kas atitinka administracinio teisės pažeidimo, įtvirtinto LR ATPK 161 str. sudėties požymius.

Sutinkamai su LR ATPK 161 str. nuostatomis, savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas, užtraukia įspėjimą arba baudą iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.4. punktu, asmenys tvarkomose teritorijose privalo valyti ir tvarkyti kiemus, žemės sklypus, eismo zonas ir kitas teritorijas, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas išvežti sąšlavas ir kitas atliekas iš jų susidarymo vietų. To paties teisės akto 15.13. punkte, inter alia, įtvirtinta, kad asmenims tvarkomose teritorijose draudžiama palikti ir nesurinkti stiklo, molio ar kitų duženų, kai asmuo sudaužo ir jam sudūžta stiklinis, molinis ar kitoks daiktas. Tuo tarpu pagal 15.31. punkto reikalavimus, asmenims tvarkomose teritorijose draudžiama deginti lapus, šakas, žolę ir (ar) kitas atliekas.

Šių duomenų plotmėje pažymėtina, kad pagal 2014 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto M. U. tarnybinį pranešimą, 2014 m. rugsėjo 6 d., apie 13.15 val. skyriaus telefonu paskambinusi moteris (prisistačiusi kaip J. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini)) pranešė, kad (duomenys neskelbtini) sklypo savininkas kartu su tame sklype gyvenančiais benamiais, siekdami gauti metalo laužą, kūrena įvairius laidus, elektronikos atliekas. Pranešėja teigė pati bandžiusi kalbėti su sklypo savininku dėl tirštų dūmų keliamų nepatogumų, tačiau šis į tai atsakė necenzūriniais žodžiais, į kalbas nesileido. Nuvykus į įvykio vietą, informacija pasitvirtino. Metalinėje statinėje buvo deginami ne tik laidai, bet taip pat ir medžių šakos. Sklypo savininkas E. Š. nesilaiko eilės Tvarkymo ir švaros taisyklėse įtvirtintų reikalavimų – iš sklypo pakraštyje esančio lauko tualeto fekalijos teka į kaimynų sklypą, sklypas yra neprižiūrimas, jame kaupiamos statybinės ir kitos atliekos. E. Š. nepripažino savo kaltės, nurodė, kad tokia situacija susidarė dėl vykdomų statybų, tačiau vizualiai matyti, kad jokie statybos darbai nėra vykdomi. Pažymima, kad patikrinimo metu sklype be E. Š. buvo dar maždaug 6-8 asmenys, kuriuos pats E. Š. įvardijo kaip benamius, besiglaudžiančius jo sklype suręstose nedidelėse pašiūrėse (b. l. 5).

Šias pareigūno M. U. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir byloje esančios E. Š. priklausančio žemės sklypo nuotraukos, kuriose matyti netvarkingai išmėtyti įvairūs daiktai, kurie neabejotinai netinkami naudoti pagal jų tikslinę paskirtį, matyti, kaip iš krosnelės rūksta dūmai, patvirtinantys M. U. nurodytas aplinkybes, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog šioje krosnelėje buvo deginami laidai bei medžių šakos (b. l. 7-12).

Pats E. Š. savo kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme nepripažino. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiame sklype jis laiko statybines medžiagas, kurios likusios nuo pavasario, kai jis vykdė statybas. Jokių atliekų šiame sklype nėra. Byloje esančiose nuotraukose yra pavaizduotas jo žemės sklypas ir ten esantys langų rėmai, betono maišymo priedai, kibirai, kastuvas, dviratis, atsarginis ratas, metalo atliekos, armatūra. Plėvelė, esanti žemės sklype yra naudojama tam, kad uždengti ten esančius daiktus. Visi daiktai esantys sklype yra ekologiškai švarūs ir jie nekenksmingi aplinkai, šie daiktai nelaikytini šiukšlėmis ir atliekomis, jie yra ūkio daiktai. Kadangi žemės sklypas priklauso jam, tai jis turi teisę pasidėti daiktus ten, kur nori. Šie daiktai niekam netrukdo. Jo žemės sklypas yra aptvertas. Langų rėmai bus naudojami malkoms. Linoleumo, šakų ir atliekų jis nedegino. Atvykę savivaldybės darbuotojai matė kaip moteriškė jo žemės sklype malkomis kūreno krosnelę. Visi sklype esantys daiktai yra statybinės atliekos, kurios naudojamos kaip malkos ir statybinės medžiagos.

Analizuojant šių parodymų visumą matyti, kad nors pats E. Š. savo kaltės jam inkriminuojamo teisės pažeidimo padaryme ir nepripažino, tačiau iš esmės patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto M. U. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, paaiškindamas, kad jam priklausančiame žemės sklype esantys daiktai naudojami malkoms, bet ne pagal tikslinę jų paskirtį ir nors, jo vertinimu, šių daiktų negalima pavadinti atliekomis, tačiau ne kartą teismo posėdžio metu jas ir pats įvardija kaip atliekas, tačiau jam reikalingas. Šių duomenų kontekste vertinant apelianto versiją, neva jo sklype laikomi daiktai, užfiksuoti nuotraukose, naudojami kaip statybinės medžiagos, siekiant atstatyti sudegusį namą, akcentuotina, kad remiantis byloje esančiu 1985 m. spalio 24 d. raštu iš Vilniaus miesto Lietuvos deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Vyriausiosios architektūros ir planavimo valdybos, E. Š. buvo leista atstatyti jam priklaususį, tačiau sudegusį, gyvenamąjį namą, iš ko spręstina, kad, remiantis apelianto paaiškinimais, namo statybos vykdomos nuo 1985 metų. Tačiau iš byloje pateiktų fotonuotraukų jokio neva atstatomo namo pamatų nematyti, E. Š. priklausančiame žemės sklype yra tik keletas laikinų pašiūrių ir daug netvarkingai išmėtytų daiktų, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atliekomis.

Atmetant E. Š. apeliacinio skundo argumentus, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jo žemės sklype užfiksuoti daiktai buvo ten ilgiau nei 5 kalendorines dienas, nors, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-11-23 sprendimu Nr. 1-326 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.4. punktu, asmenys tvarkomose teritorijose privalo valyti ir tvarkyti kiemus, žemės sklypus, eismo zonas ir kitas teritorijas, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas išvežti sąšlavas ir kitas atliekas iš jų susidarymo vietų, pažymėtina, kad apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apeliantas patvirtino, jog dauguma jo žemės sklype esančių daiktų ten laikomi ilgiau nei penkias dienas, nurodydamas, kad statybinės atliekos sklype laikomos nuo pavasario, langų rėmai – nuo žiemos ir pan. Esant šioms aplinkybėms, abejonių, jog aptariamos atliekos E. Š. žemės sklype yra laikomos ilgiau nei penkias dienas, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla, ką pagrįstai skundžiamame nutarime pripažino ir pirmosios instancijos teismas.

Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad E. Š. savo žemės sklype degino šakas ir kitas atliekas. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ne tik pareigūnas M. U., nurodydamas, kad patikrinimo metu buvo rasta krosnelė, kurioje buvo deginami laidai ir medžių šakos, bet ir byloje esančios nuotraukos, kuriose matyti, kaip iš žemės sklype esančios krosnelės kyla dūmai.

Sprendžiant E. Š. kaltės pagal LR ATPK 161 str. nuostatas klausimą, svarbu paminėti ir tai, kad už panašaus pobūdžio pažeidimus apeliantas jau buvo baustas. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisės pažeidimų prevencijos skyriaus 2009 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 10.33-S-1294, pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą jau buvo tikrintas aptariamas E. Š. priklausantis žemės sklypas, šio patikrinimo metu nustatyta, kad E. Š. nesilaiko tvarkymo ir švaros reikalavimų, t.y. pila skystas buitines atliekas į bendro naudojimo teritoriją (b. l. 15).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. Š. veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 161 str, pažeidėjo kaltė įrodyta bylos duomenimis, todėl naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą remiantis E. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.