Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2016 m. gruodžio 12 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2016 m. gruodžio 10 d., 2.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo, kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Po to, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė dar vieną automobilį ir jį apgadino. Vairuotoja nei nukentėjusiems asmenims, nei policijai nepranešė, iš įvykių vietų pasišalino.

Teismo posėdžio metu V. N. savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad tą naktį buvo blogas matomumas, lijo. Kai užvedė automobilį, automatiškai įsijungė muzika. Buvo apsiverkusi, nes kitą dieną turėjo vykti pas gydytoją dėl operacijos, neturėjo akinių. Išvažiuodama jautė, kad įvažiavo į duobę, bet visiškai nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Nurodė, kad jei būtų pajutusi, kad kliudė kitą automobilį, tikrai būtų palikusi lapelį su savo kontaktais prie to automobilio. Dėl kito įvykio Debreceno gatvėje paaiškino, kad ten kieme stovėjo mašina prie mašinos. Kai grįžo į savo kiemą, niekaip negalėjo įtarti, kad kliudė kitą automobilį, nes buvo vos matomas įbrėžimas, matyt įvažiavo į duobę, o išvažiuodama iš duobės brūkštelėjo kitą automobilį. Nejuto tikrai, kad kliudė kitą automobilį. Ryte labai nustebo, neradusi savo automobilio, kuris jau buvo policijos nutemptas. Tuomet kreipėsi į policiją. Tada sužinojo, kad yra nukentėjusieji, ji prašė nukentėjusiųjų kontaktų. Ją informavo, kad nukentėjusieji pirmame įvykyje kreipsis į draudimą, o antro įvykio nukentėjusiesiems ji žalą atlygino. Prašė neatimti teisės vairuoti, nes ji pati turi neįgalumą, be to, turi prižiūrėti sergančius šeimos narius, kurie irgi yra neįgalūs ir juos reikia vežti pas gydytojus.

Teismo posėdžio metu įgaliota atstovė advokatė Alisa Kostiuk papildė, kad V. N. atvažiavo, pasistatė automobilį ir niekur neišvažiavo. Iš V. N. buvo atimta teisė pasiaiškinti dėl to įvykio, nes automobilis buvo nutemptas, todėl to traktuoti kaip pasišalinimą iš eismo įvykio negalima niekaip. Pažymėjo, kad transporto priemonė nutempiama esant įstatyme numatytiems pagrindams, šiuo atveju tokių pagrindų nebuvo nustatyta. Dėl įvykio (duomenys neskelbtini), pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, kad V. N. pravažiuodama tik kliudė kitą automobilį, nesukeldama jokio garso, todėl yra pagrindas tikėti, kad ji nepajuto kito automobilio kliudymo, todėl išvažiavo. Pažymėjo, kad tuo metu V. N. buvo streso būsenoje, vartojo stiprius antidepresantus, alkoholio visiškai nevartojo. Be to, nenustatyta V. N. subjektyvinės pusės požymio – kaltės. V. N. pažeidimo faktą pripažįsta, bet sąmoningai ji nepasitraukė iš eismo įvykio. Taip pat pažymėjo, kad apgadinimai nėra stiprūs, mano, kad dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, byla turi būti nutraukta, nesant asmens subjektyvaus požymio – kaltės, arba atsižvelgti į V. N. sveikatos būklę, ir taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, t. y. neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo.

Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas nurodo, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Be to, KET 126 punkte numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. KET 222 punktas nustato, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.

Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių visuma. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 straipsnio 2 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukia iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. N. 2016 m. gruodžio 10 d., 2.00 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodama transporto priemonę Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus atstumo, kliudė stovintį automobilį Volkswagen Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, po to, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nepasirinko saugaus šoninio atstumo, kliudė automobilį Mazda MPV, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. To neneigia ir pati V. N., kuri teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą naktį buvo blogas oras, lijo, jos mašinoje grojo garsiai muzika, o ji pati buvo labai susijaudinusi, be to, abiejuose kiemuose automobiliai stovėjo vienas šalia kito, buvo labai maži tarpai, todėl galėjo būti taip, kad ji važiuodama kliudė automobilius. Šiuos V. N. parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys it teisme ištirti įrodymai, tai administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 3), fotolentelės, kuriose užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 4), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 5), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 11, 14), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 15), BIRT ataskaitų žiūryklė, kurioje užfiksuotas pranešimas apie eismo įvykį (b. l. 16), V. L., D. D., M. G. paaiškinimai, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas. (b. l. 21). Esant nustatytoms aplinkybėms, išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, ištyręs byloje esančius rašytiniu įrodymus, teismas pripažįsta įrodyta, kad V. N. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis, jai skirtinos administracinės nuobaudos už kiekvieną epizodą, kurios bendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsniu.

Be to, V. N. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn už tai, kad apgadinusi du automobilius, ji nei nukentėjusiems asmenims, nei policijai nepranešė ir iš įvykių vietų pasišalino. V. N. savo kaltės dėl pasišalinimo nepripažino nuo pat pradžių, teigė nejutusi jokio automobilių kontakto, paaiškino, kad buvo blogas matomus, lijo, ji pati buvo blogos būsenos – apsiverkusi, labai pergyveno dėl būsimo vizito pas gydytoją, be to užvedus automobilį iš karto įsijungė muzika, todėl ji negirdėjo pašalinių garsų. Paaiškino, kad ji pajuto kaip įvažiavo į duobę, tačiau, kad kliudė kitą automobilį, tikrai nejuto, nes priešingu atveju būtų palikusi savo kontaktus. Kai priparkavo automobilį savo kieme (duomenys neskelbtini), taip pat nepajuto, kad kliudė kitą automobilį, matyt todėl, kad įbrėžimas buvo nežymus, o ryte nerado savo automobilio kieme, nes jis buvo policijos nutemptas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje, sprendžiant kaltininko kaltės turinį ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo padaryme, laikomasi pozicijos, jog tokiu atveju, kai eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates ar bendrauja su nukentėjusiuoju, tokie duomenys paprastai rodo, kad iš eismo įvykio vietos asmuo pasišalino ne siekdamas atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11/2012, 2AT-8/2013 ir kt.). Tiek iš bylos medžiagoje esančio V. N. paaiškinimo, tiek iš teismo posėdžio metu jos duotų parodymų, matyti, kad savo kaltę dėl automobilių apgadinimo ji pripažino nuo pradžių, apgadintų automobilių savininkai jai pretenzijų neturi, be to, vienam iš jų ji atlygino žalą, o kitas asmuo nutarė kreiptis į draudimą dėl išmokos. Iš eismo įvykio vietos V. N. pasišalino ir policijai apie tai nepranešė todėl, kad nesuvokė, jog savo veiksmais sukėlė eismo įvykį.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai dėl byloje esančių įrodymų yra konstatuota asmeniui inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Analizuojant išdėstytą, akivaizdu, kad tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. N. iš įvykių vietų pasišalino vengdama administracinės atsakomybės, byloje nėra. Atsižvelgtina į tai, kad pirmuoju atveju V. N. iš eismo įvykio vietos išvažiavo ne piktybiškai siekdama išvengti atsakomybės, o todėl, kad dėl blogo matomumo, savo stresinės būsenos nesuvokė ir neįvertino susidariusios situacijos, parodė, kad jautė įvažiavusi į duobę, tačiau nepajuto kliudžiusi kitą automobilį. Antruoju atveju taip pat neįrodyta, kad V. N. pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš bylos duomenų nustayta, ad ji atvažiavo į savo kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), priparkavo automobilį ir, nieko blogo neįtardama, nuėjo namo, o ryte jos automobilis buvo nutemptas, net nemėginus susisiekti su ja, kaip su automobiklio savininke, negavus iš jos jokio paaiškinimo. Pažymėtina, kad toks V. N. elgesys negali būti traktuojamas kaip pasišalinimas iš įvykio vietos, nes ji automobilį paliko įvykio vietoje, taigi pagal automobilio savininką buvo galima nustayti kaltininką, tačiau kaltininkas nebuvo ieškomas, o tiesiog buvo nutemptas automobilis, nesuteikus galimybės net pasiaiškinti kaltininkui. Iš V. N. veiksmų nuvažiuojant iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) gatvėje ir pastačius automobilį savo gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), ir nuėjus namo miegoti, matyti, kad V. N. iš eismo įvykio pasišalino ne siekdama išvengti atsakomybės, o dėl to, jog nesuprato sukėlusi eismo įvykius, t. y. nėra konstatuota tiesioginė tyčia pasišalinant iš eismo įvykio vietos. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pažeidimo subjektyvioji pusė. Nesant nors vieno pažeidimo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla dėl administracinės atsakomybės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį V. N. atžvilgiu nutrauktina, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymo, atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog V. N. prisipažino dėl šio pažeidimo padarymo, atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui ir tai, kad jai yra nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1, 2, 10 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybes, padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – yra bausta administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą, yra ištekėjusi, turi neįgalumą, jai nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, prižiūri sergančius šeimos narius, į jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti V. N. paskyrus ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą už kiekvieno automobilio apgadinimą, jas subendrinant apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis).

Daiktinis įrodymas – CD laikmena su fotolentelėmis, nutarimui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (b. l. 4).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktu ir 2 dalimi, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. N. už administracinio teisės pažeidimo, kai buvo apgadintas automobilis Volkswagen Polo, v. n. (duomenys neskelbtini) numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

V. N. už administracinio teisės pažeidimo, kai buvo apgadintas automobilis Mazda MPV, v. n. (duomenys neskelbtini) numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, V. N. paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 28,00 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, V. N. atžvilgiu nutraukti.

Daiktinį įrodymą – CD laikmeną su fotolentelėmis, nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 16063938068 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.