Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo priešieškinį ieškovams civilinėje byloje Nr. 2-1384-390/2010 pagal ieškovų O. A., G. D. A., E. G., A. L., A. L., V. L., V. T., A. Š., J. T., R. V. ir A. Š. ieškinį atsakovui J. K. dėl priverstinio akcijų pardavimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Vilties vaistinė“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovo priešieškinis dėl priverstinio akcijų išpirkimo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, yra pagrįsta ir teisėta. Klausimas sprendžiamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Skundžiama nutartis sietina su ankstesne teismo nutartimi, kuria atsakovas buvo įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį, kaip už turtinį reikalavimą, tačiau to nepadarė, t.y. iš esmės šiuo atveju sprendžiamas klausimas - ar priešieškiniu pareikštas reikalavimas yra turtinio ar neturtinio pobūdžio, kuris lemia už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio dydį.

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio - įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksą (CPK 82 str. 1 d.). Tam, kad išspręsti klausimą, koks žyminis mokestis mokėtinas už pareikštą procesinį dokumentą - šiuo atveju priešieškinį, teismas turi įvertinti pareikšto priešieškinio pagrindą, dalyką, kokios rūšies priešieškinis pareikštas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo J. K. atstovas pateiktu priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovus išpirkti už ekspertų nustatytą kainą atsakovo J. K. turimus 8 404 vienetus UAB „Vilties vaistinė“ akcijų (t. 2, b. l. 4-13). CK 2.123 straipsnis, kurio pagrindu atsakovas pareiškė priešieškinį, numato, jog jei CK 2.116 straipsnyje išvardyti juridinio asmens dalyviai negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teises dėl kito juridinio asmens dalyvio veiksmų ir negalima pagrįstai manyti, kad tokie veiksmai ateityje pasibaigs, jie gali pareikšti teismui ieškinį reikalaudami, kad juridinio asmens dalyvis, dėl kurio veiksmų negalima tinkamai įgyvendinti teisių, nupirktų iš jų akcijas (dalis, pajus). Šiuo atveju CK 2.115 straipsnio 2 ir 3 dalys ir CK 2.116-2.121 straipsniai taikomi mutatis mutandis. Toks teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į mutatis mutandis taikytino CK 2.115 straipsnio 1 dalies nuostatas, suponuoja, kad priverstinis akcijų pardavimas, kaip išimtinis akcininko teisių gynimo būdas, yra galimas, kai konstatuojama, jog: 1) akcininkas, kuris kreipiasi į teismą, negali tinkamai įgyvendinti savo, kaip juridinio asmens dalyvio, teisių dėl kito akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininko neteisėtų veiksmų, ir 2) negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis. Akcijų priverstinio pardavimo pagal CK 2.115 straipsnį tikslas – pašalinti tarp akcininkų atsiradusią padėtį, kai dėl vieno iš jų neteisėto veikimo – veiksmų ne bendrovės naudai – susidaro situacija, kuri niekaip kitaip neišsprendžiama, kaip tik priverstinio akcijų pardavimo būdu.

Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo priešieškiniu reiškiamą reikalavimą, negali sutikti su skundo argumentais, jog reikalavimas įpareigoti ieškovus išpirkti už ekspertų nustatytą kainą atsakovo turimas UAB „Vilties vaistinė“ akcijas, laikytinas neturtinio pobūdžio reikalavimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs atsakovą sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį, kaip už turtinį reikalavimą, pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 2-96/2006. Toje byloje pagrįstai pažymėta, jog teismui patenkinus reikalavimą, būtų įgytas (perleistas) tam tikrą vertę turintis nematerialusis turtas bei jo suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės: įgytos (perleistos) akcijos, kurių vertę galima nustatyti pinigine išraiška.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-350/2009). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reguliavimą, taip pat pažymi, jog šių reglamentuojamų santykių esmė yra pirkimas-pardavimas, esant tam tikriems papildomiems elementams. Tai priverstinis akcijų (dalių, pajų) pardavimas arba nupirkimas pagal teismo sprendimą. Tokiu reikalavimu siekiama priverstinai parduoti (nupirkti) akcijas (dalis, pajų), t.y. perleisti (įgyti) nematerialųjį turtą, kuris suteikia tam tikras turtines ir neturtines teises ir kurį galima įkainoti. Nuo teismo sprendimo dėl priverstinio akcijų (dalių, pajų) pardavimo priėmimo dienos atsakovas be ieškovo sutikimo neturi teisės parduoti ar kitaip perleisti akcijas (dalis, pajus), jas įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų (dalių, pajų) suteikiamas teises, jeigu teismas nenutaria kitaip. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas neturi teisės parduoti (išskyrus CK numatytus atvejus) ar kitaip perleisti akcijas (dalis, pajus), jas įkeisti, arba kitaip suvaržyti teises į jas, taip pat perleisti ar kitaip apriboti akcijų (dalių, pajų) suteikiamas teises, jeigu teismas nenutaria kitaip (CK 2.117 str. 1, 2 d.). Teismas, patenkinęs ieškinį, turi paskirti ekspertus, kurie nustatytų akcijų (dalių, pajų) kainą. Ekspertai turi pradėti dirbti tik po to, kai teismo sprendimas įsiteisėja (CK 2.118 str. 1, 2 d.). Kai ekspertai pateikia ataskaitą dėl akcijų (dalių, pajų) kainos, teismas turi priimti nutartį dėl kainos nustatymo ir nustatyti, kas apmoka ekspertų darbą bei kitas jų išlaidas (CK 2.119 str. 1 d.). Kai įsiteisėja teismo nutartis dėl kainos nustatymo, atsakovas per dvi savaites turi perduoti ieškovo nuosavybėn akcijas (dalis, pajus), o ieškovas turi priimti akcijas (dalis, pajus) ir sumokėti nustatytą kainą. Kaina turi būti sumokama perduodant ieškovo nuosavybėn akcijas (CK 2.120 str. 1 d.). Jeigu kiti juridinio asmens dalyviai ar asmenys turi pirmenybės teisę įsigyti priverstinai parduodamas akcijas (dalis, pajus), juridinis asmuo, gavęs įsiteisėjusią teismo nutartį dėl kainos nustatymo, privalo pasiūlyti akcijas (dalis, pajus) įsigyti tokiems asmenims už teismo nustatytą kainą (CK 2.121 str. 1 d.). Apelianto skunde pateikti aiškinimai nesudaro pagrindo teigti, kad reikalavimas įpareigoti ieškovus išpirkti už ekspertų nustatytą kainą atsakovo J. K. turimus 8 404 vienetus UAB „Vilties vaistinė“ akcijų laikytinas neturtinio pobūdžio reikalavimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis apelianto nurodyta teismine praktika, kurioje tiesiogiai nebuvo sprendžiamas klausimas, koks turi būti mokamas žyminis mokestis už reiškiamą reikalavimą dėl priverstinio akcijų pardavimo (nupirkimo). Be to, ir pati teismų praktika bylose, kurias nagrinėjant nebuvo tiesiogiai (atskirai) sprendžiamas klausimas dėl to, koks žyminis mokestis turi būti mokamas už reikalavimą dėl priverstinio akcijų nupirkimo (pardavimo), taip pat nėra vienoda (vienose bylose reikalavimai dėl priverstinio akcijų pardavimo buvo nagrinėjami procesinius dokumentus apmokėjus proporciniu žyminiu mokesčiu, kitose – fiksuoto dydžio žyminiu mokesčiu). Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 2 d. nutartis buvo priimta pradiniame tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo teisminės praktikos etape, nors vėliau tiek Lietuvos apeliacinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjamu klausimu esą tapusi nuosekli ir vieninga – reikalavimai dėl priverstinio juridinio asmens dalių (akcijų) pardavimo/išpirkimo buvo pripažinti neturtiniais reikalavimais. Tokių teiginių apeliantas neįrodė.

Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime akcentuota, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Kaip jau pažymėta, ši iš Konstitucijos kylanti maksima reiškia, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi jau priimtų sprendimų analogiškose bylose. Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą).

Sprendžiant dėl reikalavimo priverstinai parduoti (nupirkti) akcijas įkainojimo pažymėtina tai, jog akcijos yra nematerialusis turtas, tačiau jų vertė gali būti nustatyta pinigine išraiška. Taigi atsakovo priešieškiniu suformuluotas reikalavimas ieškovams – įpareigoti išpirkti už eksperto nustatytą kainą atsakovo turimas UAB „Vilties vaistinė“ akcijas - yra reikalavimas perduoti atlygintinai nuosavybėn konkretų nematerialųjį turtą. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškinio (priešieškinio) suma bylose dėl turto išreikalavimo nustatoma pagal išreikalaujamo turto rinkos vertę. Todėl ieškinys (priešieškinis) dėl priverstinio akcijų pardavimo gali būti įkainotas ir jo suma lygi reikalaujamų akcijų rinkos vertei. Vien ta aplinkybė, kad reiškiant priešieškinį nėra žinoma akcijų vertė, kurią nustatytų ekspertas, negali būti pagrindu išvadai, kad priešieškinio negalima įkainoti ir jis laikytinas neturtinio pobūdžio reikalavimu. Atsižvelgiant į įstatymo nustatytą bylų dėl priverstinio akcijų pardavimo (nupirkimo) specifiką, ieškinio (priešieškinio) priėmimo stadijoje tokio ieškinio (priešieškinio) sumą yra sunku nustatyti, nes akcijų kaina tokiose bylose yra nustatoma tik paskyrus ekspertus (CK 2.118 str.), todėl šiuo atveju taikytina CPK 86 straipsnio 1 dalis ir, byloje esant duomenims apie nominalią akcijų vertę, žyminio mokesčio dydis nustatytinas preliminariai pagal nominalią akcijų vertę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai 2010 m. kovo 29 d. nutartimi įpareigojo atsakovą J. K. nurodyti priešieškinio sumą bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį už priešieškinį, o šių trūkumų nepašalinus - skundžiama 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi atsakovo priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio, mokėtino už paduodamą teismui priešieškinį, dydžio nustatymo tvarką ir šį klausimą išsprendė teisingai. Atsakovo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.