- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2-32-780/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00638-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- S. S.
- Trečiasis asmuo
- V. S.
- Advokatai
- Česlovas Žukauskas
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Renatai Radvilavičiūtei ir Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovei J. S. ir jos atstovui advokatui Česlovui Žukauskui, atsakovui S. S., trečiajam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą dėl išlaikymo pilnamečiui priteisimo pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui S. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu buvo prašoma priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą pilnametei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki ji mokysis Vytauto Didžiojo Universiteto dieniniame skyriuje ar kitų aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, bet ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino savo reikalavimą ir prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ji paaiškino, kad nuo 2011-04-12 tapo pilnamete ir atsakovas nuo to laiko jai neteikia jokios paramos, ją pilnai išlaiko tik jos motina. Prieš tapdama pilnamete ji mokėsi gimnazijoje, o ją baigus iš karto įstojo į Vytauto Didžiojo Universitetą. Ji studijuoja, dieniniame skyriuje, gyvena bendrabutyje, už kurio nuomą kas mėnesį sumoka mama. Be to, jos poreikiams patenkinti motina kas mėnesį skiria lėšų, reikalingų mokymosi priemonėms įsigyti, interneto ir mobilaus ryšio paslaugoms apmokėti, maistui, higienos, švaros priemonėms, drabužiams avalynei įsigyti. Iš viso jos būtiniems poreikiam patenkinti reikia ne mažiau kaip 700 Lt per mėnesį. Ji pati jokių pajamų ir turto neturi, dirbti negali, nes privalo kasdien lankyti paskaitas. Motina jau nedirba ir pragyvena tik iš socialinių pašalpų, turi sveikatos problemų ir gydymui reikalingi pinigai, išlaiko dar ir kitą savo sūnų ir ieškovės brolį. Atsakovas jai visiškai neteikia paramos jau du metus, todėl atsižvelgdama į jo turtinę padėtį prašo priteisti iš atsakovo po 300 Lt kol ji studijuos.
Atsakovas ieškinį pripažįsta. Jis sutinka, kad ieškovė yra reikalinga jo paramos, pripažįsta, kad jai tapus pilnamete paramos jai neteikė, pripažįsta, kad yra visiškai sveikas ir darbingas, sutinka teikti paramą po 300 Lt kas mėnesį iki dukra studijuos.
Ieškinys tenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ieškovė J. S. yra pilnametė, kuri studijuoja Vytauto Didžiojo Universitete dieniniame skyriuje, kad jai būtina tėvų parama, o atsakovas turi galimybę ir sutinka ją teikti, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas iki ieškovė studijuos Vytauto Didžiojo Universiteto dieniniame skyriuje.
Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šios nuostatos konstitucingumą išaiškino 2007 m. birželio 7 d. nutarime, kuriame pateikė pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. Nr. 3K-3-188/2007; 3K-3-25/2008; Nr. 3K-3-248/2008; 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje suformuoti ir tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-119/2012 ).
Ieškovės gimimo liudijimas (b. l. 6) patvirtina, kad ji yra pilnametė atsakovo dukra, o iš Vytauto Didžiojo Universiteto pažymos matyti, kad ieškovė studijuoja dieniniame skyriuje (b. l. 7). Vadinasi ieškovė atitinka vieną iš būtinų sąlygų jos išlaikymui priteisti, nes ji yra pilnametė, kuri mokosi aukštojoje mokykloje dienine forma.
Vytauto Didžiojo Universiteto akademinė pažyma patvirtina, kad visų ieškovės semestrų pažangumo vidurkis yra ne mažesnis nei 6 balai, o akademinių skolų ji neturi (b. l. 51). Vadinasi ieškovė yra pažangi studentė, kas taip pat yra viena iš būtinų sąlygų jos išlaikymui priteisti.
Per banką atliktų mokėjimų ataskaita patvirtina ieškovės paaiškinimą, kad ji gyvena universiteto bendrabutyje, už kurį kas mėnesį moka nuomos mokestį (b. l. 52-53), VĮ Registrų centro pažyma (b. l. 18) patvirtina, kad jokio nekilnojamojo turto ieškovė neturi, o ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad J. S. nedirba ir nuolatinių savo pajamų neturi, pragyvena tik iš motinos paramos. Visuma šių įrodymų patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis yra sunki ir vien tik savo pastangomis ji neturi galimybės siekti aukštojo išsilavinimo. Be to, ieškovės paskaitų tvarkaraštis (b. l. 49-50) patvirtina, kad ieškovė kiekvieną darbo dieną, darbo valandomis, ir netgi po jų, privalo lankyti paskaitas ir praktinius užsiėmimus, todėl ji neturi jokios galimybės derinti mokslą su darbu, nes tokio intensyvumo dieninės formos studijos negali būti suderinamos su darbu, nepažeidžiant įstatymuose nustatyto darbo ir poilsio režimo ir nepadarant žalos ieškovės sveikatai bei mokymosi kokybei.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovei yra būtina tėvų parama kol ji mokosi aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje (CK 3.194 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, todėl vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis negali būti nuo šios pareigos atleistas, o situacija, kai išlaikymą vaikui teikia tik vienas iš tėvų, nors jų abiejų turtinė padėtis yra panaši, prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių nutartys 3K-3-104/2007, 3K-3-50/2012).
Tiek ieškovė J. S., tiek trečiasis asmuo V. S., tiek pats atsakovas paaiškino, kad nuo studijų pradžios ieškovę visiškai išlaiko viena ieškovės motina. Tuo tarpu atsakovas nuo ieškovės pilnametystės finansiškai jos neriama. Vadinasi byloje nėra ginčo, kad iš atsakovo būtina priteisti išlaikymą ieškovei kol šis mokysis aukštojoje mokykloje dienine studijų forma.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-495/2008, 3K-3-119/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad nurodyti išlaikymo nepilnamečiams priteisimo kriterijai yra reikšmingi ir sprendžiant dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-119/2012).
Pabrėžtina, kad šioje byloje ieškovė prašo priteisti išlaikymą tik jos būtiniems, o ne maksimaliems poreikiams, patenkinti, todėl net ir sunki turtinė padėtis negalėtų būti pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos teikti išlaikymą ieškovei jos būtiniems poreikiams patenkinti. Kadangi atsakovas sutinka su ieškovės reikalaujamu išlaikymo dydžiu, o ieškovės nurodyta apytikrė 700 Lt suma, kurios kas mėnesį reikia jos poreikiams patenkinimui, yra visiškai adekvati ir atitinkanti tiek byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, tiek teisingumo, protingumo kriterijus, tiek suformuotą teismų praktiką, tai akivaizdu, kad ieškovės prašoma priteisti 300 Lt dydžio kasmėnesinė išlaikymo suma tikrai nėra nepagrįstai didelė ar neadekvati jos poreikiams.
Įstatymas numato, kad tėvų pareigos savo vaikams yra lygios, todėl abu tėvai turi vienodai prisidėti prie savo vaiko išlaikymo jeigu abu turi tokią galimybę. Abu ieškovės tėvai šiuo metu nedirba ir pragyvena iš atitinkamų pašalpų, todėl gaunamų pajamų atžvilgiu abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra vienoda. Kadangi ieškovės motina, esant panašiai turtinei padėčiai, sugeba teikti visą savo vaikui būtiną išlaikymą (700 Lt kas mėnesį), tai akivaizdu, kad atsakovas taip pat yra visiškai pajėgus skirti savo vaiko išlaikymui daugiau nei per pusę mažesnę sumą – 300 Lt kas mėnesį. Be to, jokių apribojimų dirbti atsakovas, skirtingai nei ieškovės motina, neturi, todėl jis gali gauti ir didesnes pajamas. Taip pat pabrėžtina, kad nepaisant to, jog atsakovas šiuo metu jokio nekilnojamojo ir registruotino turto Lietuvoje neturi (b. l. 45, 46), o ieškovės motina turi nekilnojamojo turto – žemės (b. l. 33-39), tačiau tai nereiškia, kad vien dėl to ieškovės motinos turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo ir ji didesne dalimi turi remti ieškovę. Faktas, kad asmuo nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį daiktą, savaime neatskleidžia jo turtinės padėties, nes turto ir turtinės padėties sąvokos nėra tapačios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-119/2012). Išlaikymas besimokančiai ieškovei reikalingas dabar ir kas mėnesį, o ne kada nors ateityje. Todėl tėvų galimybei teikti tokį išlaikymą svarbiausia yra jų nuolatinės kasmėnesinės pajamos. Nekilnojamasis turtas, iš kurio nėra gaunamos pajamos, savaime nesudaro geresnių galimybių didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, o priešingai, gali reikalauti papildomų išlaidų, susijusių su jo išlaikymu ir mokesčių mokėjimu. Šiuo atveju ieškovės motina nekilnojamojo turto nenuomoja ir kitokiu būdu pajamų iš jo negauna, todėl vien dėl to, kad tokio turto ji turi, jos turtinė padėtis šios bylos kontekste nevertinama kaip žymiai geresnė nei atsakovo.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad ieškovei būtiną paramą atsakovas gali teikti, todėl ji priteistina.
Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2011-05-01, t. y. nuo tada kai besimokydama ji tapo pilnamete ir visą laiką mokėsi bei pradėjo studijuoti. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo skolos priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį skola gali būti priteisiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, Nr. 3K-3-50/2012). Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas pareigą teikti ieškovei išlaikymą vykdė iki ieškovė sulaukė pilnametystės, tačiau po to išlaikymo dukrai neteikė. Ieškovė į teismą kreipėsi nepraleidusi penkerių metų senaties termino, o jos prašomas priteisti išlaikymo laikotarpis neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos, todėl išlaikymas priteistinas nuo jos prašomos dienos, t. y. nuo 2012-05-01. Tai, kad ieškovė nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto po to, kai tapo pilnamete, neeliminuoja jos teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-50/2012, 3K-3-119/2012), o parama ieškovei buvo reikalinga visą laiką, nes būdama pilnamete ji visą laiką mokėsi ir studijavo.
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, todėl tenkinant ieškinį žyminis mokestis valstybei išieškotinas iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 punktas). Šis mokestis sudaro 108 Lt (300 Lt x 12 mėn. x 3 %). Valstybei iš atsakovo išieškotinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis ), kurios sudaro 12,60 Lt sumą. Viso valstybei iš atsakovo išieškotina 120,60 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Duomenys apie ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir jų dydį teismui nepateikti, todėl jų atlyginimas valstybei šiuo teismo sprendimu nėra sprendžiamas (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Civilinio proceso kodekso 282 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 2 d., 268 str., 285 str. ir 286 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt (tris šimtus litų) iki J. S. mokysis Vytauto Didžiojo Universiteto dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jai sueis 24 metai.
Išlaikymą J. S. išieškoti nuo 2011 m. gegužės 1 d.
Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Išieškoti iš atsakovo S. S. 120,60 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų 60 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.