- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- I-3548-281/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06354-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Mefodija Povilaitienė, Nijolė Sušinskienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- M. D.
- Kategorijos
- 3.5Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Sušinskienės, dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms Elinai Petrauskaitei ir Zitai Dmitrovičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-11-06 teisme priimtas M. D. skundas, kuriame prašoma: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2013 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1106 (00109) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui M. D.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui M. D.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-5).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su Sprendimu atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis pareiškėjo nekaltumo prezumpcijos principą, o Policijos departamento prie LR VRM 2013-09-24 išvada „D. M. D. grėsmės viešajai tvarkai“ Nr. 5-IL-1348 (toliau - ir Išvada) neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodė, kad jis 2013-06-18 buvo sulaikytas Vengrijos Respublikoje ir šiuo metu yra perduotas pagal Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui Italijos Respublikai. Todėl Išvadoje nurodoma neteisinga informacija, kad pareiškėjas yra ieškomas, nes tuo metu, kai buvo parengta Išvada, pareiškėjas jau daugiau kaip du mėnesius buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Be to, Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su pareiškėjo gyvenimu Lietuvoje – į aplinkybę, kad pareiškėjui 2012 m. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje; gyvendamas Lietuvoje pareiškėjas nepadarė jokių teisės pažeidimų; pareiškėjo vadovaujama (duomenys neskelbtini) Lietuvoje vykdo teisėtą komercinę veiklą. Nei Įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties‘ (toliau – ir Įstatymas ), nei kiti teisės aktai nepateikia sąvokos „gali grėsti“ apibrėžimo, o sprendžiant leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo klausimą turi būti atsižvelgiama į galimos grėsmės realumą ir jos kilimo akivaizdumą sprendimo priėmimo metu, be to, būtina užtikrinti teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą ir nepažeisti nekaltumo prezumpcijos principo. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis yra tik įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, jo atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis teismo nuosprendis, todėl vien tik įtarimų pateikimas negali būti atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagrindas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 26 str. 1 dalyje numatytus reikalavimus ir 40 str. 1 d. 5 punkte bei 45 str. 1 d. 2 punkte numatytus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindus, Departamentas įpareigotinas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Per teismo posėdį pareiškėjas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15-18).
Paaiškino, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas laikinai gyventi. 2013 m. liepos 12 d. pareiškėjas, tuo pagrindu, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Prašymo nagrinėjimo metu nustačius, kad Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre yra duomenų apie šį užsienietį, su paklausimu kreiptasi į Policijos departamentą prie LR VRM (toliau - ir Policijos departamentas). Departamentas, įvertinęs visas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į Policijos departamento 2013-10-01 Išvadą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 str. 1 d. 1 punkto nuostatomis, numatančiomis, kad išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai jo gyvenimas gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonų sveikatai, priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Pažymi, kad pareiškėjas yra ieškomas Italijos Respublikos SIRENE Italijos nacionalinio biuro, dėl jo yra išduotas Europos arešto orderis nuo 2013 m. birželio 18 d., o prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo jis pateikė 2013 m. liepos 12 d., todėl pareiškėjo teiginys, kad jis jau 2013 m. birželio 18 d. buvo sulaikytas ir perduotas Italijos Respublikai pagal Europos arešto orderį, yra nepagrįstas.
Per teismo posėdį atsakovo atstovės prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Rusijos Federacijos pilietis M. D. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai 2013 m. liepos 12 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas (b.l. 19-22). Kartu su minėtu prašymu jis pateikė Rusijos Federacijos piliečio paso kopiją, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančio iki (duomenys neskelbtini), kopiją, V. D. sutikimo leisti šiam užsieniečiui gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kopiją, taip pat dokumentus, patvirtinančius naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindą - Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo kopiją, kurioje nurodoma, kad M. D. nuo 2012-06-04 yra (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas ir vadovas, (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko M. D. sprendimų dėl šios bendrovės įstatinio kapitalo didinimo ir įstatų patvirtinimo, dėl (duomenys neskelbtini) buveinės adreso pakeitimo kopijas, (duomenys neskelbtini) akcijų pasirašymo sutarties kopiją, (duomenys neskelbtini) įstatų kopiją, (duomenys neskelbtini) vienintelio akcininko sprendimą dėl šios bendrovės direktoriaus darbo užmokesčio nustatymo, (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą, (duomenys neskelbtini) metinę pelno deklaraciją ir kitus dokumentus (b.l.23-56).
Departamentas, nagrinėdamas iš Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos 2013 m. liepos 17 d. gautą pareiškėjo prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir nustatęs, kad tikrinant duomenis apie M. D. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje gautas teigiamas atsakymas, 2013-07-19 raštu Nr. (15/4-8) 11K-25616 kreipėsi į Lietuvos kriminalinės policijos biurą dėl informacijos pateikimo ir raštu Nr. (15/4-8) 10K – 25539 - į Policijos departamentą su paklausimu ar asmens, pateikusio prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai (b.l. 59, 60). Departamentas 2013-10-01 gavo Policijos departamento 2013-09-24 išvadą „D. M. D. grėsmės viešajai tvarkai“ Nr. 5-IL-1348, kurioje konstatuota, jog Rusijos Federacijos piliečio M. D. gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (b.l.62-63). Tokia išvada padaryta nustačius, kad pagal Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų registro duomenis, M. D. nuo 2013 m. birželio 18 d. yra ieškomas Italijos Respublikos SIRENE Italijos nacionalinio biuro, dėl jo yra išduotas Europos arešto orderis, jam užsienio valstybėje pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje, turto prievartavimo ir reketavimo, o LR baudžiamojo kodekso 181 straipsnio „Turto prievartavimas" sankcijose nustatytos maksimalios laisvės atėmimo bausmės didesnės nei vieneri metai laisvės atėmimo.
Departamentas, įvertinęs Išvadoje nurodytas faktines aplinkybes ir konstatavęs, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, 2013-10-14 priėmė sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1106 (00109) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui M. D.“, kuriuo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b.l. 64-66).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.
Leidimų nuolat ar laikinai gyventi LR išdavimo tvarką reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau - Įstatymas), 1985 m. birželio 14 d. konvencija „Dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo“ (toliau - Konvencija), Vidaus reikalų ministro 2009 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 1V-205 patvirtintas Dokumentų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti pateikimo ir leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka arba registruotos partnerystės sutartis buvo sudaryta arba vaikas buvo įvaikintas, kad užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tvarkos aprašas (toliau – ir Dokumentų pateikimo tvarkos aprašas), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 5-V-290 patvirtintas Duomenų apie užsienietį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Bendrijoje ar suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tikrinimo ir išvados dėl užsieniečio galimos grėsmės viešajai tvarkai rengimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindus nustato Įstatymo 40 straipsnis, kurio 1 dalies 5 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina užsiimti teisėta veikla. Šį leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje suteikimo (keitimo) pagrindą detalizuoja Įstatymo 45 straipsnio nuostatos, numatančios, kad ketinimu užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pripažintinas atvejis, kai asmuo yra įmonės, įstaigos ar organizacijos, įregistruotos Lietuvos Respublikoje, vadovas ar įgaliotas atstovas, jeigu pagrindinis jo atvykimo tikslas yra darbas įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje (Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal Įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas, užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją patalpą nuosavybės teise ar naudojasi gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam gyvenamąją patalpą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) prireikus pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.
Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai nustatyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Toks atsisakymo pagrindas į LR teisės aktus yra inkorporuotas iš Šengeno Konvencijos. Jos 99 str. 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie asmenis <..> pagal perspėjimą duodančios Susitariančiosios Šalies nacionalinius teisės aktus įvedami tam, kad <...> būtų atlikti konkretūs tikrinimai pagal šio straipsnio 5 dalį. Konvencijos 99 str. 2 dalyje nustatyta, kad toks perspėjimas gali būti duodamas siekiant <...> neleisti kilti grėsmei visuomenės saugumui, jeigu: a) yra aiškių įrodymų, kad atitinkami asmenys ketina padaryti arba daro daugelį itin sunkių nusikaltimų; arba b) jeigu bendras atitinkamo asmens įvertinimas, ypač atsižvelgiant į anksčiau jo padarytus nusikaltimus, leidžia manyti, kad tas asmuo ir ateityje darys itin sunkius nusikaltimus. Konvencijos 96 str. 1 dalyje nustatyta, kad duomenys apie užsieniečius, kuriems pagal duotą perspėjimą draudžiama įvažiuoti, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kuris grindžiamas kompetentingų administracijos institucijų arba teismų sprendimais pagal nacionalinės proceso teisės normas. Konvencijos 96 str. 2 dalyje nustatyta, kad sprendimai gali būti motyvuojami grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl užsieniečio buvimo valstybės teritorijoje. Tokia padėtis gali susidaryti pirmiausia tokiais atvejais, kai: užsienietis yra nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią baudžiama ne mažesne kaip vienerių metų laisvės atėmimo bausme; užsienietis yra pagrįstai įtariamas padaręs sunkias nusikalstamas veikas, įskaitant tas, kurios nurodytos 71 straipsnyje, arba yra aiškių įrodymų, kad jis ketina tokias nusikalstamas veikas padaryti Susitariančiosios Šalies teritorijoje.
Europos arešto orderio apibrėžimą, jo taikymo, vykdymo principus nustato Europos Sąjungos Ministrų Tarybos 2002 m. birželio 13 d. Pamatinis sprendimas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) (toliau – ir Pamatinis sprendimas), kurio 1 straipsnio 1 dalis nustato, jog Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę, arba sprendimą dėl įkalinimo. Europos arešto orderio turinį bei formą apibrėžia Pamatinio sprendimo 8 straipsnis, numatantis, kad Europos arešto orderyje nurodoma ši informacija: a) prašomo perduoti asmens tapatybė ir pilietybė; b) išduodančiosios teisminės institucijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai bei elektroninio pašto adresas; c) vykdytino teismo sprendimo įrodymas, arešto orderis arba kitas tokį pat poveikį turintis vykdytinas teismo sprendimas, kuriam taikomi 1 ir 2 straipsniai; d) nusikalstamos veikos pobūdis ir teisinė kvalifikacija, ypač atsižvelgiant į 2 straipsnį; e) aplinkybių, kuriomis nusikalstama veika buvo padaryta, aprašymas, ypač laikas, vieta, prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsnis; f) skirta bausmė, jei yra priimtas galutinis teismo sprendimas, arba pagal išduodančiosios valstybės narės teisę skirtinų už tokią nusikalstamą veiką bausmių ribos; g) jei įmanoma, kitos nusikalstamos veikos aplinkybės.
Kokius dokumentus turi pateikti asmuo, norintis gauti ar pasikeisti leidimą laikinai gyventi LR, numatė pareiškėjo prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu galiojusios Dokumentų pateikimo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. gegužės 18 d. įsakymo Nr. 1V-205 redakcija, galiojusi iki 2013-07-14) 14 punktas.
Duomenų apie užsienietį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tikrinimo ir išvados dėl užsieniečio galimos grėsmės viešajai tvarkai parengimo tvarką, informacijos apie užsienietį vertinimo kriterijus nustato Aprašas (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 5-V-290 redakcija, galiojusi iki 2013-12-16), kurio 3.1, 3.3 punktai nustato, jog įgaliotas pareigūnas, gavęs paklausimą, pagal jame nurodytus užsieniečio asmens duomenis Policijos registruojamų įvykių, administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų, Prevencinių poveikio priemonių taikymo, įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybiniuose registruose, Interpolo generalinio sekretoriato duomenų bazėje, Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje patikrina, ar užsienietis nėra pripažintas įtariamuoju, kaltinamuoju, ar jis buvo teistas, ar nėra paskelbta jo tarptautinė ar nacionalinė paieška, ar jam nebuvo taikytos prevencinio poveikio priemonės, ar jis nebuvo padaręs administracinių teisės pažeidimų, ar kita Šengeno valstybė nėra paskelbusi perspėjimo atsisakyti leisti įvažiuoti į Šengeno teritoriją; ir apibendrina informaciją apie užsieniečio padarytus teisėtvarkos pažeidimus, atsižvelgdamas į Aprašo 6.1–6.6, 7.1–7.3 punktuose išvardytus informacijos apie užsienietį vertinimo kriterijus, parengia išvadą dėl užsieniečio galimos grėsmės viešajai tvarkai <...>. Informacijos apie užsienietį vertinimo kriterijus nustato Aprašo 6 punktas, numatantis, kad vertindamas, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, įgaliotas migracijos poskyrio pareigūnas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) užsienietis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 2) užsienietis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme; 3) užsieniečiui Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomas oficialus perspėjimas arba teismo įpareigojimai; 4) užsienietis pagrįstai įtariamas padaręs sunkų ir labai sunkų nusikaltimą arba yra įrodymų, kad jis ketina daryti tokius nusikaltimus; 5) užsieniečiui taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; 6) užsienietis ieškomas užsienio valstybės už nusikaltimo padarymą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato ne mažesnę kaip vienų metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, vertindamas, ar užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, įgaliotas migracijos poskyrio pareigūnas gali atsižvelgti ir į papildomus kriterijus: užsieniečio elgesį; užsieniečio išnykusį teistumą už padarytą nusikaltimą; per pastaruosius dvejus metus užsieniečio padarytus administracinius teisės pažeidimus (Aprašo 7 punktas).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. spalio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-342/2010 pažymėjo, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai nepateikia sąvokos ,,gali grėsti“ apibrėžimo. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui išdavimo (atsisakymo išduoti) klausimą, turėtų būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumas atitinkamo sprendimo priėmimo metu. Be to, būtina užtikrinti ir teisingą valstybės, visuomenės ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą, kurią suponuoja proporcingumo principo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. birželio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858 – 1810/2010 konstatavo, kad sprendžiant dėl leidimo gyventi išdavimo, visais atvejais privalo būti vertinamas galimos grėsmės valstybės saugumui realumas, t. y. tam tikra grėsmės galimybė turi objektyviai, tikrovėje ir realiai egzistuoti, o ne būti vien tik numanoma, spėjama ar paprasčiausiai įsivaizduojama. Be to, turi būti įvertinamas ir grėsmės valstybės saugumui galimybės akivaizdumas laiko požiūriu, t. y. grėsmės valstybės saugumui galimybė turi jau (priimant atitinkamą sprendimą) egzistuoti. Jei grėsmės valstybės saugumui galimybė tikrovėje neegzistuoja (yra nereali) arba tokios grėsmės galimybė tik tariamai gali atsirasti kažkada ateityje (nėra akivaizdi laiko požiūriu), atsisakyti išduoti leidimą gyventi vadovaujantis UTĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu negalima. Bet kuriuo atveju būtina užtikrinti teisingą valstybės interesų ir užsieniečio teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą. <…> Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamos vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti leidimą gyventi. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad tiek leidimas nuolat gyventi, tiek leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas įvairiais teisiniais pagrindais, o kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti UTĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir kt.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2009 m. spalio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009 pažymėjo, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o 1995 m. gruodžio 22 d. nutarime tas pats teismas nurodė, jog teisingumas yra vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas tuo atveju, jeigu jis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytas leidimo gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (nauja įstatymo redakcija nuo 2007-01-01) 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas M. D. nuo 2013 m. birželio 18 d. yra ieškomas Italijos Respublikos SIRENE Italijos nacionalinio biuro, dėl jo yra išduotas Europos arešto orderis, jam užsienio valstybėje pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamoje organizacijoje, turto prievartavimo ir reketavimo. Pareiškėjas šios faktinės aplinkybės neginčija ir teigia, kad jis nuo 2013 m. birželio 18 d. yra sulaikytas ir perduotas pagal Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui Italijos Respublikai. Nagrinėjamu atveju išvada, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, padaryta atsižvelgus į vienintelį informacijos apie užsienietį vertinimo kriterijų, t.y. nustačius faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas ieškomas užsienio valstybės už nusikaltimo padarymą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato ne mažesnę kaip vienų metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau nebuvo atsižvelgta į kitas tokiam teiginiui pagrįsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su konkretaus Europos arešto orderio turiniu, jo vykdymo procedūra, taip pat nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo elgesį tuo metu, kai jis gyveno Lietuvos Respublikoje turėdamas anksčiau išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, į aplinkybę, kad pareiškėjas Lietuvoje turi verslą, užsiima teisėta veikla, turi gyvenamąją vietą ir kt.
Pažymėtina, kad individualūs administraciniai sprendimai, kokiu pripažintinas ir ginčijamas Migracijos departamento sprendimas, negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais. Galima grėsmė viešajai tvarkai kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą turi būti įrodyta, nustatytas jos realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Šios aplinkybės nebuvo vertinamos Migracijos departamento priimant ginčijamą sprendimą.
Dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ginčijamame atsakovo Sprendime nurodytų aplinkybių nepakanka neabejotinai išvadai dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje grėsmės viešajai tvarkai pagrįsti. Nesant akivaizdžių duomenų, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje realiai atsakovo sprendimo priėmimo metu kėlė grėsmę viešajai tvarkai, Migracijos departamento sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Migracijos departamentas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti Rusijos Federacijos piliečio M. D. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Įvertinus pareiškėjo naudai tenkintų skundo reikalavimų dalį, pareiškėjui iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteistina 50 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo M. D. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1106 (00109) „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos piliečiui M. D.“.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti Rusijos Federacijos piliečio M. D. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo M. D. naudai priteisti 50 Lt (penkiasdešimt litų) sumokėto žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.