- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-09
- Bylos Nr.
- I-857-162/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00313-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui Stasiui Skersiui,
2017 m. gegužės 22 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. (J. Z.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas J. Z. skundu (b. l. 4-6), Klaipėdos apygardos administraciniame teisme gautu 2017 m. kovo 27 d. (reg. Nr. I-313), prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, kildinamą iš pareiškėjo laikymo Klaipėdos AVPK areštinėje laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 24 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinėje jam, kaip nuteistajam, areštinės administracija atsisakė suteikti trumpalaikį pasimatymą, todėl yra psichologiškai kankinamas. Teigia, jog kamerose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros pažeidžia asmens privatumą, įrengtos be teisėto pagrindo. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nėra natūralaus vėdinimo, nes įstatytos grotos neleidžia atidaryti langų. Dėl šio trūkumo tenka kvėpuoti dulkėtu ir užterštu oru. Ant išorinės grotų pusės yra primontuota plastikinė danga, kuri nepraleidžia saulės spindulių, o tai sukelia neigiamas pasekmes sveikatai. Pareiškėjo teigimu, pareigūnų bendravimas yra įžūlus ir neprofesionalus, todėl tenka patirti pažeminimą. Pažymi, kad dėl visų nurodytų pažeidimų buvimas Klaipėdos AVPK areštinėje sukėlė ekstremalų nepagydomą poveikį nervų sistemai ir sveikatai.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. Z. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, jog susipažinęs su atsiliepimu, suprato buvęs laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą, tenkantį vienam asmeniui, todėl ir iš šio pažeidimo kildina neturtinės žalos atlyginimą, tačiau prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio nekeičia. Taip pat pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu į Klaipėdos AVPK areštinę būdavo atvežamas dėl kitų tiriamų jo nusikalstamų veikų.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas Stasys Skersys teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad teismo posėdyje patektame tarnybiniame pranešime yra patikslintas areštinės kamerų Nr. 7 ir Nr. 8 sanitarinio mazgo plotas, kuris yra 1,48 kv. m.
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (b. l. 9-13) nurodo, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 24 d. iš viso buvo laikomas 38 dienas, iš kurių 7 dienas buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui. Atkreipia dėmesį, jog ploto pažeidimas buvo nežymus, be to, pareiškėjas ir kiti su juo laikomi asmenys aktyviai dalyvavo atliekant įvairius procesinius veiksmus, buvo išvedami pasivaikščioti ir dalį laiko areštinės kamerose jų nebūdavo, todėl kitiems likdavo daugiau kameros ploto.
Teigia, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose vaizdo stebėjimo kameros įrengtos vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788.(9.1-1.). Klaipėdos AVPK buvo leista vaizdo kamerų pagalba stebėti asmenis, laikomus Klaipėdos AVPK areštinės kamerose, laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio reikalavimų. Pažymi, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose vaizdo stebėjimo kamerose įrengtos taip, kad nebūtų stebima sanitarinio mazgo patalpa.
Nurodo, jog nei pareiškėjas, nei jo artimieji prašymų dėl pasimatymų Klaipėdos AVPK areštinėje nepateikė, todėl pasimatymų klausimas nebuvo svarstomas.
Atkreipia dėmesį, kad nuo 2015 m. gruodžio 28 d. pradėta eksploatuoti naujai pastatyta Klaipėdos AVPK areštinė, esanti adresu Kauno g. 6, Klaipėda. Yra galiojantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas dėl leidimo eksploatuoti Klaipėdos AVPK areštinę, išleistas vadovaujantis 2015 m. gruodžio 22 d. pridavimo eksploatacijai aktu Nr. IL-16783, kurį patvirtinusios komisijos sudėtyje buvo ir Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai. Pažymi, jog Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus specialistai 2016 m. balandžio 11 d. ir 2016 m. spalio 11 d. atliko Klaipėdos AVPK areštinės, esančios adresu Kauno g. 6, Klaipėda, patikrinimus, kurių metu nustatė, kad areštinės gyvenamosiose patalpose yra natūralus apšvietimas, įrengta veikianti mechaninė patalpų vėdinimo sistema, yra galimybė išsivėdinti gyvenamąsias patalpas per varstomus langus, areštinės patalpų temperatūra atitinka galiojančios higienos normos reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad nors pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimalaus kameros ploto vienam asmeniui norma, tačiau ši neatitiktis buvo ypatingai nežymi ir neintensyvi, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui dėl to būtų kilusios neigiamos pasekmės ar jis buvo laikomas areštinėje blogesnėmis sąlygomis nei kiti sulaikyti asmenys, prašo pripažinti pareiškėjo pažeistą teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog pareiškėjas skundų, pareiškimų, prašymų atsakovės atstovui ar areštinės administracijai dėl pažeidžiamų ar pažeistų teisių neteikė.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 24 d., atlyginimo priteisimo.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.
Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia (be kita ko) iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 80 punktas nustato, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).
Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės (skyriaus teisėmis) viršininko 2017 m. balandžio 13 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-7728 (b. l. 14-15) bei 2017 m. gegužės 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. 30-PR2-10864 (b. l. 58) pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pažeidžiant Taisyklių 80 punktą buvo laikomas: nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. liepos 11 d. kameroje Nr. 7, kurios plotas 11,30 kv. m. (kameroje laikyti 2 asmenys; atmetus 1,48 kv. m. sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 4,91 kv. m.); nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 21 d. kameroje Nr. 7, kurios plotas 11,30 kv. m. (kameroje laikyti 2 asmenys; atmetus 1,48 kv. m. sanitarinio mazgo plotą, vienam asmeniui teko 4,91 kv. m.).
Remiantis aptartais duomenimis, pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinės kamerose buvo laikomas 6 paras, kuriose kameros plotas vienam asmeniui buvo mažesnis nei 5 kv. m. (pareiškėjui teko 4,91 kv. m. vietoje 5 kv. m. kameros ploto), todėl buvo pažeistas Taisyklių 80 punktas.
Dėl teisės turėti trumpalaikius pasimatymus
Pareiškėjas teigia, jog jam nebuvo užtikrinta teisė į trumpalaikius pasimatymus.
Taisyklių 21 punkte nurodyta, jog nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į policijos areštinę iš bausmių atlikimo įstaigų dėl tiriamos ar teisme nagrinėjamos bylos, pasimatyti su giminaičiais neleidžiama.
Bylos šalių paaiškinimais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu pareiškėjas jau buvo nuteistas, t. y. turėjo nuteistojo statusą ir į Klaipėdos AVPK areštinę buvo atvežamas dėl kitų tiriamų nusikalstamų veikų. Vadovaujantis minėtu Taisyklių 21 punktu, pareiškėjui ginčo laikotarpiu neprivalėjo būti užtikrinta teisė pasimatyti su giminaičiais. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas žodžiu ar raštu Klaipėdos AVPK administracijai būtų išreiškęs pageidavimą pasimatyti su giminaičiais.
Remiantis aptartomis aplinkybėmis, spręstina, jog Klaipėdos AVPK nepažeidė teisės aktų nuostatų dėl trumpalaikių pasimatymų.
Dėl stebėjimo vaizdo kameromis
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad vaizdo stebėjimo kameros pažeidžia jo privatumą.
Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – ir Instrukcija), patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139, nustato apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse (toliau – policijos areštinės) dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, taip pat policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką (1 punktas). Instrukcijos 39 punkte nustatyta, jog policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma periodiškai juos stebint (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas), draudžiant judėjimą be policijos pareigūnų palydos (išskyrus kameroje), atliekant kamerų patikrinimus ir daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog vertinant teisių pažeidimus, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, absoliutaus privatumo užtikrinimas objektyviai neįmanomas, o areštinės kamerų įrengimo ypatumus sąlygoja ir reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą. Šie reikalavimai susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių nuteistųjų saugumu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-797-502/2017).
Byloje nustatyta, jog vadovaujantis Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 2R-4788.(9.1-1.) „Dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktų registravimo duomenų įrašymo į asmens duomenų valdytojų valstybės registro duomenų bazę“ Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, leidžiančios vaizdo kamerų pagalba stebėti laikomus Klaipėdos AVPK areštinės kamerose asmenis laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio reikalavimų (b. l. 24). Akcentuotina, jog stebėjimo kameros areštinėje įrengtos tikslu užtikrinti suimtųjų saugumą, turto saugumą ir pažeidimų prevenciją. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2016 m. liepos 20 d. sprendime Nr. 2R-4788.(9.1-1.) pažymėta, jog vaizdo stebėjimas privalo būti vykdomas ne didesnėje teritorijos/patalpos dalyje, ir renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina. 2017 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-7728 nurodyta, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose vaizdo stebėjimo kameros nestebi vietų, kuriose asmens stebėjimas žemintų žmogaus orumą, t. y. nestebima sanitarinio mazgo patalpa.
Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, jog Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros nepažeidė pareiškėjo teisės į privatumą.
Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų neužtikrinimo
Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat tvirtina, jog kamerose nėra natūralaus vėdinimo, nes įstatytos grotos neleidžia atidaryti langų. Dėl šio trūkumo tenka kvėpuoti dulkėtu ir užterštu oru. Ant išorinės grotų pusės yra primontuota plastikinė danga, kuri nepraleidžia saulės spindulių, o tai sukelia neigiamas pasekmes sveikatai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areštinių (toliau – policijos areštinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus (1 punktas). Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, jog gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas.
Ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 24 d. pareiškėjas buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, esančioje adresu Kauno g. 6, Klaipėda, kuri yra naujai pastatyta, jos atitikimas teisės aktų reikalavimams buvo patvirtintas 2015 m. gruodžio 22 d. areštinės patalpų pridavimo eksploatacijai aktu Nr. 30-IL-16783 (b. l. 17-18). Klaipėdos AVPK areštinės atitikimą teisės aktų nuostatoms įvertino komisija, į kurios sudėtį įėjo Klaipėdos visuomenės sveikatos centro atstovai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. spalio 7 d. atlikęs Klaipėdos AVPK naujos areštinės, esančios Kauno g. 6, patikrinimą, jokių pažeidimų nenustatė (b. l. 20-23). Patikrinimo metu, kurio rezultatai nurodyti 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.-3-8 (18.4.1.3.12) ir 2016 m. balandžio 11 d. patikrinimo akte Nr. PA.-3-457 (18.4.1.3.12) nustatyta, kad areštinės gyvenamose patalpose yra natūralus apšvietimas, yra galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per varstomus langus.
Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pareiškėjas Klaipėdos AVPK naujojoje areštinėje, esančioje Kauno g. 6, Klaipėda, laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2017 m. vasario 24 d. kamerose Nr. 1, 3, 4, 5, 7, 8, 11, 13, 15, 16 ir 31 buvo laikomas nepažeidžiant natūralaus vėdinimo bei natūralaus apšvietimo teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnų bendravimas yra įžūlus ir neprofesionalus, todėl tenka patirti pažeminimą.
Taisyklių 14 punkte numatyta, jog žodiniai asmenų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti tuoj pat, nefiksuojant jų rašytiniuose dokumentuose, ir dėl jų nenukenčia nei asmens, nei policijos areštinės (policijos komisariato) ar policijos pareigūnų interesai. Kitais atvejais policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) reikalauja, kad asmenys pateiktų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) ir skundus raštiškai.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK administracijai teikė kokius nors žodinius ar rašytinius skundus dėl netinkamo pareigūnų elgesio. Nėra pagrindo tvirtinti, jog pareigūnai su pareiškėju bendravo įžūliai ar neprofesionaliai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptarė neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjas 6 paras buvo laikomas kamerose, kuriose vienam asmeniui plotas buvo mažesnis nei 5 kv. m. (pareiškėjui teko 4,91 kv. m. kameros ploto).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą teigdamas, jog dėl kalinimo netinkamomis sąlygomis patyrė pažeminimą, emocinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata.
Neturtinė žala Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtine žala laikytina dvasinė skriauda, kurią tik sąlyginai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Tačiau tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, vertybės, į kurias buvo kėsintasi, ir jų pažeidimo būdas, pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis laikotarpis, reikalavimo užtikrinti sveikatai saugią gyvenamąją aplinką pažeidimo apimtis, pažeidimo tąsa, neigiamo poveikio pareiškėjo sveikatai mastas ir t. t. Pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju teismui nebuvo pateikti duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams jam sukėlė sveikatos sutrikimus, kančias ar didelį diskomfortą. Akcentuotina, jog minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, pažeidimas buvo itin nežymus, kadangi pareiškėjas tik 6 paras (nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. liepos 11 d. bei nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 21 d.) buvo laikomas kamerose, kuriose jam teko nuo 4,91 kv. m. vietoje 5 kv. m.
Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas atitinkamais periodais nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. liepos 11 d. bei nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 21 d. buvo laikomas 6 paras kameroje Nr. 7, kurioje jam teko mažesnis kameros plotas, nei nustatyta teisės aktuose ir šios aplinkybės galėjo jam sukelti nežymų diskomfortą. Tačiau pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus, t. y. jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir, tam tikrais atvejais, nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95)). Teismas pažymi, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė, nesilaikydama reikalavimų dėl minimalaus ploto užtikrinimo, sąmoningai siekė pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų. Kaip ir minėta, pažeidimai nebuvo intensyvūs, ilgalaikio pobūdžio, pareiškėjas nenurodė patyręs žalą fizinei ar psichinei sveikatai. Priešingai, pareiškėjas teismo posėdyje paaiškino, kad apie jam tekusio minimalaus ploto neužtikrinimą sužinojo tik iš atsakovės atstovo pateikto atsiliepimo, nes realiai to nepajautė. Teismas konstatuoja, jog toks pažeidimas nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu, todėl neturtinė žala nepriteistina.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos reikėtų vertinti pareiškėjo prašoma 2 000 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teismas sprendžia, kad, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali būti laikomas pakankama satisfakcija pareiškėjui. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą pinigais yra nepagrįstas ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. Z. (J. Z.) skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo J. Z. (J. Z.) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sąlygas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje atitinkamais periodais nuo 2016 m. liepos 7 d. iki 2016 m. liepos 11 d. bei nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. spalio 21 d.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.