- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- 2YT-3191-973/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00523-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Vasiliauskienė
- Pareiškėjas
- K. R.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Alfreda Bluškienė, valstybės įmonė „Turto bankas“, J. R., V. A. R., R. N.
- Advokatai
- Viktoras Gecas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą, suinteresuoti asmenys notarė Alfreda Bluškienė, valstybės įmonė „Turto bankas“, J. R., V. A. R. ir R. N., dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti praleistą ir įstatymų nustatytą terminą mirusio brolio G. J. R. palikimui priimti. Paaiškina, kad atstovauja mirusiosios N. B. turtinius interesus bei jos turtines teises, nes ji, (duomenys neskelbtini) testamentu paliko visą turimą turtą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutartimi, buvo patvirtintas N. B. (duomenys neskelbtini) asmeninis testamentas, kurio pagrindu, K. R. priėmė N. B. palikimą. Po šio palikimo priėmimo pareiškėjas tvarkydamas dokumentus pastebėjo, kad poilsio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis yra įregistruota mirusio brolio G. J. R. vardu. Pareiškėjui buvo žinoma, kad G. J. R. ir N. B. daugelį metų kartu gyveno poilsio patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), ir jie kartu vedė bendrą ūkį. Be to, N. B. (duomenys neskelbtini) asmeniniame testamente buvo nurodžiusi, kad „Šiose patalpose mes kartu gyvenome kaip vyras ir žmona, tačiau G. J. R. mirė (duomenys neskelbtini)“. Taigi pareiškėjo manymu tai reiškia, jog mirusio brolio sugyventinė jį laikė savo faktiniu sutuoktiniu, jie kartu vedė bendrą ūkį, tačiau santuokos įregistravę nebuvo. Pareiškėjas tikėjosi, kad po jo brolio (G. J. R.) mirties – (duomenys neskelbtini), N. B. priėmė J. G. R. palikimą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šio teisinio fakto pas notarą ji nerealizavo.
Pareiškėjas teigia, kad iš notarės A. Bluškienės suteiktos rašytinės informacijos sužinojo, jog jo mirusio brolio G. J. R. palikimo niekas nepriėmė. Kadangi niekas jo mirusio brolio palikimo nepriėmė, pareiškėjas yra įpėdinis pagal įstatymą, tačiau yra praleidęs įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, kadangi po jo brolio (G. J. R.) mirties, pareiškėjas nepriėmė palikimo, nes manė, jog palikimą priėmė jo sugyventinė N. B. ir / ar kiti asmenys, kurie galimai turėjo teisę priimti mirusiojo palikimą. Pažymi, kad tik 2021 m. birželio 30 d., iš notarės A. Bluškienės sužinojo, kad mirusiojo brolio G. J. R. palikimo niekas nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, teismo prašo šią faktinę aplinkybę pripažinti svarbia termino palikimui priimti praleidimo priežastimi ir tokiu pagrindu atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškėjo K. R. mirusio brolio G. J. R. palikimui priimti.
Teismo posėdyje pareiškėjas K. R. palaikė pareiškime išdėstytus reikalavimus ir prašė jį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad iš pradžių G. J. R. ir N. B. gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau nusipirko nedidelį butą (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno. Jie vertėsi sunkiai, pareiškėjas padėdavo savo broliui. Miręs brolis G. J. R. maždaug nuo 1994 m. gyveno su N. B. Visi manė, jog jie yra susituokę, tačiau galiausiai po abiejų mirties paaiškėjo, kad jie gyveno nesusituokę. Paskutinius penkerius metus prieš mirtį pareiškėjo brolis sunkiai sirgo, pareiškėjas savo ruožtu juo rūpinosi, teikė visokeriopą pagalbą. Mirusio brolio sugyventinė N. B. jokių giminaičių neturėjo, tad ja po brolio mirties taip pat rūpinosi pareiškėjas. N. B. mirus, pareiškėjas rūpinosi jos laidojimu. Nurodė, kad mirus broliui dokumentų dėl palikimo netvarkė, nes manė, jog visa nuosavybė priklauso mirusio brolio sugyventinei (tuomet manė, jog sutuoktinei). Be to, pati N. B. dar būdama gyva tikino pareiškėją, kad dokumentai yra sutvarkyti ir nurodė vietą, kur jai mirus rasti dokumentus – pareiškėjas N. B. pasitikėjo ir dokumentų netikrino. Akcentavo, jog jokio ginčo su suinteresuotais asmenimis dėl palikimo nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo G. J. R. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintu, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymų nustatytą terminą pareiškimui dėl G. J. R. palikimui priimti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų tenkintinas. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo V. A. R. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad jam buvo žinoma apie tai, jog K. R. atitinkamai rūpinosi broliu G. J. R., todėl neprieštarauja, kad pareiškėjas K. R. paveldėtų G. J. R. turtą, kurios yra likės po jo mirties. Pažymi, kad nepretenduoja būti G. J. R. turto įpėdiniu. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas teikė atitinkamą materialinę paramą mirusiam broliui G. J. R., todėl būtų teisinga, kad pareiškėjas paveldėtų G. J. R. turtą. Pažymi, kad dėl to jokių pretenzijų nereiškia ir to daryti ateityje neketina. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), G. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Klaipėdos filialo 2000 m. lapkričio 2 d. pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius (butus, patalpas) ir teises į juos nurodoma, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso N. B. (1/2 dalis) ir G. J. R. (1/2 dalis) – juridinis pagrindas (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 3841.
Byloje pateiktas N. B. 2020 m. rugsėjo 10 d. asmeninis testamentas, kuriame ji nurodo, jog po savo mirties pareiškėjui K. R. palieka savo poilsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) bei visą turtą, kuris liks po jos mirties. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutartimi, mirus N. B., testamentas buvo patvirtintas.
Byloje pateiktoje valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. balandžio 1 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo kopijoje nurodyta, kad minėtas butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ½ dalis priklauso K. R. (įregistravimo pagrindas 2021 m. kovo 29 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ½ dalis priklauso G. J. R. (įregistravimo pagrindas 2000 m. spalio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)).
Taip pat iš Palangos miesto pirmojo notarų biuro 2021 m. birželio 30 d. rašto Nr. S-41 „Dėl informacijos pateikimo“, matyti, kad mirusiojo G. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo į Palangos miesto 1-ajį notaro biurą niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta.
Byloje esanti mirties liudijimo kopija patvirtina, kad G. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. rugsėjo 21 d. gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-4528, patvirtina, kad miręs G. J. R. buvo pareiškėjo K. R. brolis.
Nagrinėjamoje byloje susiklostė paini situacija, kadangi K. R. ir visi kiti artimieji manė, jog G. J. R. ir N. B. yra sutuoktiniai ir gyvena bute, kuris jiems priklauso asmenine jungtine nuosavybės teise, tačiau po jų mirties, pareiškėjas sužinojo, kad jie nebuvo sutuoktiniai ir butas priklausė lygiomis dalimis kiekvienam. Taigi pareiškėjas K. R. sąmoningai po jo brolio G. J. R. mirties nepradėjo paveldėjimo procedūros, nes buvo įsitikinęs, kad visas butas atiteko likusiai gyvai N. B. Be to, kaip paaiškino pareiškėjas, pati N. B. vis minėdavo, kad dokumentai yra sutvarkyti, nurodė tikslią vietą kur jie yra ir kad po jos mirties pareiškėjas pradėtų paveldėjimo procedūrą, o pareiškėjas pasitikėdamas N. B. dokumentų nežiūrėjo ir jų turinio netikrino. Praėjus kuriam laikui, mirus N. B., pareiškėjas pradėjo vykdyti paveldėjimo procedūrą ir pastebėjo, kad butas priklausė jo mirusiam broliui ir jo sugyventinei ne bendra nuosavybės teise, o lygiomis dalimis. Be to, sužinojo ir tai, kad butas pareiškimo pateikimo dieną priklausė mirusiam jo broliui G. J. R. Šią išdėstytą įvykių chronologiją bei faktus patvirtina aukščiau pateikti rašytiniai įrodymai.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo palikėjo mirties dienos (CK 5.3 straipsnis, 5.50 straipsnis). Pareiškėjas K. R. per įstatyme nustatytą terminą brolio palikimo įstatyme numatytais palikimo priėmimo būdais nepriėmė ir pareiškimu prašo atnaujinti jam praleistą palikimo priėmimo terminą. Įstatyme nustatyta palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po brolio G. J. R. mirties, laikytinos svarbiomis, todėl terminas palikimui priimti atnaujintinas. Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie tai, kad miręs brolis ir jo sugyventinė nebuvo susituokę, ko pasekoje ir butas priklauso ne bendra nuosavybe, o lygiomis ir atskiromis dalimis. Dėl šio nežinojimo apie įstatymo nustatytus terminus palikimui priimti, jis nesuprato pasekmių, kylančių nesikreipiant per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad kiti įpėdiniai, t. y. pareiškėjo brolis, seserys, patvirtino, kad pareiškėjas K. R. rūpinosi tiek G. J. R., tiek jo sugyventine N. B., pagelbėdavo finansiškai, suteikdavo kitokią reikiamą pagalbą. Suinteresuoti asmenys nepareiškė valios priimti palikėjo palikimą ir pareiškėjo K. R. pareiškimui neprieštaravo. Taigi tenkinus pareiškėjo pareiškimą, kitų asmenų teisės, bei įstatymo saugomi interesai, taip pat viešasis interesas nebus pažeisti, bei bus apsaugotas pareiškėjo interesas realizuoti paveldėjimo teisę į mirusio artimo giminaičio, t. y. brolio turtą. Kadangi terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad terminas palikimui priimti turi būti atnaujintas (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 straipsniu, 578 straipsniu, 442 straipsniu, 443 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą, po brolio G. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, atsiradusiam palikimui priimti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.