Kauno apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjo V. Z. skundą dėl 2016-06-29 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-64908111-16, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. 2016-06-06, 0.12 val., Jonavos g.- Šauklių g. sankryžoje, Kaune, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į žiedą pažeisdamas kelio ženklus ir kelio ženklinimą, prieš eismo kryptį, kurią nurodo kelio ženklai įvažiuojant į žiedą bei važiavo žiedu prieš eismo kryptį, sudarydamas pavojingą situaciją, dėl to kiti eismo dalyviai turėjo staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tokiu būdu jis pažeidė KET 4.9, 1 priedo 507 p. taisykles ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 124 ² str. 1 d., 124 ¹ str. 2 d.

V. Z. 2016-06-06 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 20N-642648951-16, o 2016-06-29 nutarimu Nr. 20N-64908111-16 už minėtų pažeidimų padarymą, paskirta subendrinta115 eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad vairuotojo teises turi beveik dvejus metus. Važinėja su “klevo lapu”. Buvo nubaustas, kad prie Kauno pilies esančiame žiede įvažiavo į sankryžą prieš eismą, nepastebėjęs ženklo. Važiavo nuo kavinės “Žemyn upe”. Nebuvo nei vienos mašinos. Važiavo link Jonavos g., link “Prismos”. Buvo tamsus paros metas. Pažeidimas kurį padarė nebuvo iš chuliganiškų paskatų. Kai padarė pažeidimą, tai per vėlai pamatė ir nebuvo jau kur apsisukti, todėl nutarė baigti manevrą, manydamas, kad tai buvo saugiau, nei sustoti. Nesutinka, kad vairavo chuliganiškai. Prašo neatimti vairuotojo teisių, kadangi kitu atveju neteks darbo. Dirba prekių išvežiotojų savo automobiliu, išvežioja prekes užsakovams. Dirba tuo pačiu automobiliu, su kuriuo padarė pažeidimą. Gyvena Garliavoje, dirba visu etatu, studijuoja teisę Vytauto Didžiojo universitete ketvirtus metus, išlaiko šeimą, todėl automobilis labai reikalingas.

Liudytojas, policijos pareigūnas, R. B. parodė, kad su kolega važiavo tarnybiniu automobiliu ir pamatė, kad prieš eismą žiedinėje sankryžoje, važiuoja automobilis, kurį vairavo pareiškėjas. Vairutojas buvo blaivus. Dėl tokio pareiškėjo vairavimo, pareigūnas buvo priverstas staigiai keisti važiavimo kryptį, jis pasuko ir stabdė.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimus į skundą ir prašė nutarimą palikti galioti, nurodė, kad už pareiškėjo padarytus pažeidimus jam paskirta nuobauda yra minimali, jis yra nubaustas ne už chuliganišką, o už pavojingą vairavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė rašytinę bylos medžiagą: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimas dėl nuobaudos skyrimo V. Z., policijos patrulio R. B. tarnybinis pranešimas, policijos patrulio A. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2016-06-06 A. J. patruliavo su R. B., apie 0.12 val. važiuojant Šauklių g. žiedu nuo Šv. Gertrūdos g., link Kauno pilies, ties Vilijampolės tiltu, antra eismo juosta, staiga ta pačia eismo juosta prieš eismo kryptį, atvažiavo automobilis VW Golf, dėl to, vengdamas susidūrimo, staigiai stabdė ir keitė važiavimo kryptį. Tokiais savo veiksmais VW Golf vairuotojas sudarė pavojingą situaciją, dėl kurios pareigūnas buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Pareiškėjas pažeidimo neginčijo ir paaiškino, kad įvažiavo į žiedą ir, supratęs, kad važiuoja pažeisdamas kelių eismo taisykles, nusprendė ne apsisukti, o važiuoti toliau, nes jam vis tiek reikėjo važiuoti link Vilijampolės, Kauno apskrities VPK atsiliepimas į skundą, kuriame nurodyta, kad su skunde išdėstytais argumentais nesutinka.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atsiliepime į skundą nurodyta, kad savo paaiškinime, rašytame administracinių teisės pažeidimų protokole, V. Z. nurodė kelių eismo taisyklių pažeidimų aplinkybes, su pažeidimu sutiko, dėl to gailėjosi, protokole pasirašė. V. Z. argumentus skunde, jog jis pažeidimo padaryti nenorėjo, tai padarė dėl neapdairumo, kad kelio ženklo nepastebėjo dėl tamsaus paros meto, nuovargio ir išsiblaškymo, vertina kritiškai. Važiavimo tvarką žiedo formos sankryžoje V. Z. privalėjo žinoti, kelio ženklus privalėjo matyti ir jų laikytis, nes 2014-11-19 įgijo teisę vairuoti transporto priemones. Akivaizdu, jog pažeidimo padarymo vietoje, po padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, V. Z. nesuprato pažeidimo pavojingumo, o tuo pačiu ir atsakomybės griežtumo. Jis nesitikėjo, kad už pavojingą vairavimą įstatyme numatyta griežta administracinė nuobauda. V. Z. kaltė įrodyta administraciniu teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paties V. Z. paaiškinimu. Pažymi, kad padarytas pažeidimas yra šiurkštus (LR ATPK 27 str. ) ir yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų ne tik transporto priemonių saugumui, bet žmonių gyvybei ir sveikatai. Savo elgesiu kelyje V. Z. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kito automobilio vairuotojui ir keleiviui. Įvertinęs tai, kad administracine nuobauda siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų, Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, tikslu užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N18-1406/2007, N9-1626/2006, N6-1199/2006). Įstatymų leidėjas sankcijas už administracinius teisės pažeidimus diferencijuoja atsižvelgdamas į pažeidimų pavojingumą, o tais atvejais, kai sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, turi būti parenkama tokia nuobauda, kuria būtų pasiekti LR ATPK 20 str. numatyti tikslai.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, padaryto pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, V. Z. asmenybę ir nustatytas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, mano, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, V. Z. paskirta minimali nuobauda numatyta sankcijoje. Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti LR ATPK 20 str., gali būti pasiekti tik taikant V. Z. atžvilgiu ATPK 124² str. 1 d. sankcijose numatytą piniginę baudą ir papildomą administracinę nuobaudą, kuri yra proporcinga padarytam pažeidimui. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundo reikalavimai nepagrįsti ir jų tenkinti nėra įstatyminio pagrindo.

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareigūnų, užfiksavusių V. Z. padarytą pažeidimą, tarnybiniai pranešimai išsamūs, taip pat parodymų patvirtinimu teisme abejoti nėra pagrindo, byloje nėra nustatyta pareigūnų asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi. V. Z. veiksmai pagal LR ATPK normas kvalifikuoti tiksliai ir tinkamai, o tyrimo metu surinktų duomenų pakanka tvirtinti, kad V. Z. veiksmuose yra pažeidimų, numatytų LR ATPK 124 ² str. 1 d., 124¹ str. 2 d. požymių. Kauno apskr. VPK KPV pareigūno sprendimas byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai, nuobauda paskirta tinkamai taikant įstatymą. Tai, kad apeliantas padarė Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, akivaizdu, to neneigia ir jis pats. Apelianto veiksmai, t. y., kelio ženklų ir ženklinimo pažeidimas bei važiavimas prieš eismą, akivaizdžiai kėlė realų pavojų eismo dalyviams. KET 9 p. nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių.

LR ATPK 124 ¹ str. 2 d. nurodyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas <…>, užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.

LR ATPK 124 ² str. 1 d. nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.

Vertinant byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, jog V. Z. nesilaikė kelio ženklų ir ženklinimo, o taip pat vienu metu padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, kurie kėlė grėsmę eismo saugumui, nesilaikydamas kelio ženklų, išvažiavęs į priešingos krypties eismui skirtą važiavimo juostą, sukėlė pavojingą situaciją, tokiu būdu priversdamas policijos pareigūną A. J. keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad V. Z. nebuvo kaltinamas ir baudžiamas už chuliganišką vairavimą ir policijos pareigūnas, bausdamas V. Z. dėl jo padarytų pažeidimų, neskyrė nuobaudos dėl chuliganiško vairavimo, o jo veiksmai buvo įvertinti kaip kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas ir pavojingas vairavimas, taigi pagal LR ATPK 124 ¹ str. 2 d., 124 ² str. 1 d. kvalifikuoti teisingai.

LR ATPK 30 str. reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. LR ATPK 30² str., reglamentuojantis baudos skyrimą, numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Teismas konstatuoja, kad pareigūnas, ištyręs bylos medžiagą, atsižvelgė į visas aplinkybes ir pažeidėjui paskyrė minimalią sankcijose numatytą nuobaudą.

V. Z. praeityje už šiurkščius LR ATPK nuostatų pažeidimus nebaustas, tačiau tai, kad vairavo nesilaikydamas KET nustatytų reikalavimų, grubiai juos pažeidė. rodo, jog apeliantas nesilaiko galiojančių įstatymų.

Taigi, teismas konstatuoja, kad Kauno apskr. VPK KPV AVS pareigūnas teisingai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, įrodymus esančius byloje, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurį keisti ar naikinti teismui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ATPK 300 str., 301 str. 302 str. 1 d. 1 p., 304 str.

nutaria:

V. Z. skundo netenkinti.

Kauno apskrities VPK KPV AVS vyresniosios specialistės Evridikos Valuckienės 2016-06-29 nutarimą Nr. 20N-64908111-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.