- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-08-25
- Bylos Nr.
- A2.6.-3937-929/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02462-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Pažeidėjas
- S. T.
- Nukentėjusysis
- L. P.
- Advokatai
- Laimutė Palujanskaitė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. T., jos atstovei advokatei Laimutei Palujanskaitei, nukentėjusiajai L. P.,
teismo posėdyje išnagrinėjusi S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji2015 m. gruodžio 22 d., apie 22.10 val., Vilniuje, ties Basanavičiaus g. 16, vairuodama automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidi ir važiuodama atbula, pro stovintį automobilį Mini Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Teismo posėdžio metu apklausta S. T. savo kaltės dėl inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad apie eismo įvykį sužinojo, kai buvo iškviesta į policiją. Neatsimena, kad 2015 m. gruodžio 22 d. būtų buvusi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje. Tą dieną greičiausiai buvo Kaune, bet tiksliai pasakyti negali. Tuo laikotarpiu nejuto, kad savo automobiliu būtų į ką nors atsitrenkusi. Jeigu būtų atsitrenkusi į kitą automobilį, būtų išlipusi. Įbrėžimų vieta ant jos ir nukentėjusiosios automobilių nesutampa, neatitinka įbrėžimo aukščiai. Apie tai sakė ir pareigūnams, atlikusiems automobilių sugretinimą. Jos automobilis apibraižytas jau senai. Tris savaites buvo išvykusi į JAV, automobilis stovėjo Vilniaus senamiestyje, Raugyklos gatvėje. Automobiliu važinėja tik ji, niekas kitas jo negalėjo vairuoti.
S. T. 2016 m. vasario 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad ji yra Toyota Corolla savininkė, niekas kitas be jos šio automobilio nevairuoja, ji neatsimena, kad per paskutinius metus būtų buvusi autoįvykio kaltininkė ir (ar) pabėgusi iš eismo įvykio vietos, šioje byloje nagrinėjamo įvykio neatsimena, jokio kontakto su kita transporto priemone nepajuto, neprisimena, kad gruodžio 22 d. būtų minimoje gatvėje, iš savo automobilio išlipusi nebuvo, po gatvę nevaikščiojo ir transporto priemonių neapžiūrinėjo (b. l. 21).
Nukentėjusioji L. P. apklausiama teismo posėdžio metu parodė, kad2015 m. gruodžio 22 d. važiavo link senamiesčio Basanavičiau gatve, buvo vakaras apie 22.00 val.| Gatvė buvo gerai apšviesta, kaip Vilniaus centre. Sustojo ties šviesoforu, arčiau vidurio juostos ir pajuto smūgį į savo automobilio dešinės pusės galą. Kitas automobilis atbuline eiga atsitrenkė į jos automobilį, smūgį pajuto į dešinę pusę. Ji pasignalizavo, įjungė avarinį signalą, tačiau kitas automobilis pavažiavo atgal ir vėl trenkėsi į jos automobilį. Tas automobilis į jos automobilį trenkėsi važiuodamas atbuline eiga, o nuvažiavo priekiu, prieš eismą nuvažiavo dideliu greičiu. Automobilis buvo pilkai mėlynas, jį matė maždaug 5-7 metrų atstumu, įsidėmėjo jo numerį. Vairuotojos veido nematė. Jos automobiliui buvo įlenktos dešinės pusės durelės. Paprašė mačiusio jaunuolio telefono numerio kaip liudytojo ir laukė pareigūnų.
L. P. 2015 m. gruodžio 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad ji 2015 m. gruodžio 22 d., apie 22.10 val. vairavo automobilį Mini Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo prie raudono šviesoforo signalo, pajuto smūgį ir išgirdo susidūrimo garsą, ji pamatė, kad į jos automobilį atsitrenkė automobilis, kuris atbuline eiga išvažinėjo iš savo stovėjimo vietos, ji įjungė garsinį signalą. Minėtas automobilis nuvažiavo, kas sėdėjo už automobilio vairo, neįsidėmėjo (b. l. 14).
Liudytojas J. M. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad gruodžio 22 d. tarp 22.00 ir 23.00 val. ėjo Basanavičiaus gatve į kalną. Praėjo šviesoforą Basanavičiaus ir Mindaugo gatvių sankryžoje. Matė kaip vienas automobilis norėjo išvažiuoti iš savo parkavimo vietos ir užstojo eismą troleibusui. Paskui tas automobilis grįžo į vietą, o troleibusui užsidegė raudona šviesa ir jis sustojo. Už to automobilio sustojo „Mini Cooper“.Jis išgirdo pokštelėjimo garsą nuo plastmasių susidūrimo. Iš atsitrenkusio automobilio niekas neišlipo, jis pradėjo vėl judėti į priekį ir nuvažiavo į kalną Basanavičiaus gatve. Ten buvo dvi eismo juostos skirtingomis kryptimis. Visi kiti automobiliai stovėjo parkavimui skirtose vietose. Būdamas maždaug 10 m. atstumu įsidėmėjo minėto automobilio numerį. Automobilio numerį įsidėmėjo, kai jis išvažinėjo po susidūrimo. Jo regėjimas minus 5. Paties kontakto nematė, nes užstojo kitas automobilis, tik išgirdo vieną pokštelėjimą, jį girdėjo gerai. Atkreipė dėmesį, kad automobiliai praktiškai buvo susilietę. Nematė kas vairavo automobilį, vairuotojo atpažinti negalėtų. Jis pasakė nukentėjusiajai į jos automobilį atsitrenkusio automobilio numerį ir davė savo telefono numerį.
J. M. 2016 m. sausio 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino automobilį Mini Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltininko automobilio markės ir spalvos neįsidėmėjo, kas vairavo šį automobilį, nematė. Apgadinimai ant kaltininko automobilio turėtų matytis ant galinio bamperio dešinėje pusėje, toje vietoje kur plastmasės, tiesioginio kontakto nematė (užstojo kitas parkavimo vietoje stovėjęs automobilis), bet girdėjo plastmasių susilietimą („pokštelėjimą“) su nukentėjusiu automobiliu. Po kontakto, joks asmuo iš kaltininko automobilio neišlipo, automobilis tiesiog pradėjo važiuoti į priekį, tuo metu jis įsidėmėjo galinius šio automobilio valstybinius numerius (b. l. 15, 16).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūno 2015 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 22 d., apie 22.22 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Basanavičiaus g. 16, kurio metu apgadintas automobilis Mini Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio vietoje automobilio Mini Cooper vairuotoja L. P. paaiškino, kad vairavo automobilį Basanavičiaus g., ties 16 namu sustojo, nes degė raudonas šviesoforo signalas, tuo metu iš stovėjimo vietos išvažinėjo automobilis Toyota Corolla, kuris su galiniu bamperiu kliudė stovinčio Mini Cooper dureles dešine puse, apvažiavo Mini Cooper ir nuvažiavo link Algirdo g., apgadinimų aukštis -0,52-0,57 m. (b. l. 10).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad eismo įvykio metu apgadintas Mini Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintos priekinės dešinės pusės durys (b. l. 13).
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 12 d. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuota, kad automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka (b. l. 22, 23).
Liudytoja D. B. teismui paaiškino, kad atliko Mini Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą bei sugretinimą. Konkrečiai šio veiksmo aplinkybių neprisimena, nes turi daug bylų. Paprastai sugretinimui iškviečiamos abi transporto priemonės, dalyvavusios eismo įvykyje, iš pradžių apžiūrimos po vieną, o po to sustatomos, gretinami jų apgadinimai. Yra pildomas sugretinimo protokolas, iš pradžių išklausoma transporto priemonių savininkai, klausiama, ar jie sutinka su pažeidimu. Jie turi teisę parašyti pastabas sugretinimo protokole. Šiuo atveju neatsimena, ar transporto priemonių savininkai turėjo pastabų atliekant sugretinimą. Iš fotolentelės matyti, kad apgadinimų pobūdis yra slystamasis. „Toyota“ apgadinimų maksimalus aukštis yra 64 cm., o „Mini Cooper“ maksimalus aukštis yra 58 cm. Ant „Toyotos“ yra vienas tęstinis slystamo pobūdžio kontaktas. Jie matuoja tik apgadinimų aukštį. Automobilių apgadinimų aukštis gali skirtis. Ant stovinčio automobilio apgadinimai būna didesni nei ant judančio. Jį lemia ir kelio reljefas, priklauso, kiek automobilyje sėdėjo žmonių. Nežino ar šio eismo įvykio metu automobiliuose buvo keleivių, į eismo įvykio vietą nuvykusi nebuvo. Jai dėl apgadinimų atitikimo abejonių nekilo, todėl perdavė bylą teismui. Ji specialių žinių neturi. Kiti specialistai atliekant automobilių sugretinimo veiksmą nedalyvavo.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-07-08 ekspertizės akte Nr. 11-832(16) nurodyta, kad automobilio „Mini Cooper", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės durelių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija nesuderinama su automobilio „Toyota Corolla", valst Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos dešiniojo karšto ir kampo apgadinimais ir negalėjo būti padaryti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, t. y. automobilio „Toyota Corolla", valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai važiuojant atbuline eiga pro stovintį automobilį „Mini Cooper", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepalikus tarpo iš šono ir jį atsitrenkus. Automobilio „Mini Cooper", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės durelių apgadinimas, kuris tiriamosios dalies 1 pav. pažymėtas pirmu numeriu, tikėtina, kad galėjo būti padarytas automobilio bamperio, turinčio atsikišusį banguotą priekinį vertikalų paviršių, slystamo kontakto metu.
Pagal nuotraukas nustatyti, kokiu būdu buvo padaryti automobilio „Mini Cooper", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių dešinės pusės durelių paviršiniai nubraukimai, kurie tiriamosios dalies 1 pav. pažymėti antruoju ir trečiuoju numeriu, negalima.
Automobilio „Toyota Corolla", valst Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos įkirtimas dešiniame krašte, tikėtina, susidarė automobiliui „Toyota Corolla", valst Nr. (duomenys neskelbtini)," bamperiu atsitrenkus į objektą, turinti riboto paviršiaus briaunas.
Automobilio „Toyota Corolla", valst Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos šoniniame paviršiuje nežymios paslydimo trasos, tikėtina, nukreiptos priekio kryptimi, buvo padarytos slystamo kontakto su glotniu paviršiumi metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad jų visuma nepakankama išvadai, jog S. T. padarė jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji L. P., kuri eismo įvykio metu vairavo automobilį „Mini Cooper", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei liudytojas J. M., kuris matė eismo įvykį, nei minėtą eismo įvykį sukėlusio automobilio markės, nei jo vairuotojo neįsidėmėjo. Liudytojas J. M. nurodė įsidėmėjęs tik šio automobilio valstybinius numerius, pagal kuriuos vėliau ir buvo nustatytas automobilis „Toyota Corolla", valst Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu šis liudytojas paaiškino, kad tiesioginio automobilių kontakto eismo įvykio metu kontakto nematė (užstojo kitas parkavimo vietoje stovėjęs automobilis), girdėjo tik automobilių susidūrimo garsą, be to, pripažino, kad turi regėjimo sutrikimų (jo žodžiais tariant, jo regėjimas – minus 5). Nors nukentėjusioji L. P. teisme tvirtino, kad taip pat įsidėmėjo į jos automobilį atsitrenkusio automobilio valstybinį numerį, tačiau liudytojas J. M. teisme nurodė, kad būtent jis pasakė nukentėjusiajai minėto automobilio valstybinį numerį. Administracinėn atsakomybėn traukiama S. T. tiek bylos tyrimo metu, tiek apklausiama teisme nuosekliai tvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku juokiuose eismo įvykiuose nedalyvavo, nebuvo atsitrenkusi į kitus automobilius. Pažymėjo, kad apgadinimai ant jos ir nukentėjusiosios automobilių neatitinka tarpusavyje. Nors Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 12 d. transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokole užfiksuota, kad automobilių Mini Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka, tačiau teismo posėdyje apklausta liudytoja D. B., kuri ir atliko automobilių sugretinimo veiksmą, detaliau tokios savo išvados pagrįsti negalėjo. Teismui byloje paskyrus eismo įvykio ekspertizę buvo gautas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, kad automobilio „Mini Cooper", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės durelių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija nesuderinama su automobilio „Toyota Corolla", valst Nr. (duomenys neskelbtini), galinio bamperio plastikinės apdailos dešiniojo karšto ir kampo apgadinimais ir negalėjo būti padaryti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis. Automobilio „Mini Cooper", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės durelių apgadinimas, tikėtina, kad galėjo būti padarytas automobilio bamperio, turinčio atsikišusį banguotą priekinį vertikalų paviršių, slystamo kontakto metu. Tuo tarpu, kaip pažymėta ekspertizės akte, automobilio „Toyota Corolla" galinio bamperio plastikinė apdaila yra išgaubta į išorę, plokščia bei neturi ribotų išsikišančių paviršių. Be to, akcentuota ir tai, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis, automobilis „Toyota Corolla" vairuotojai atbulai išvažiuojant iš stovėjimo aikštelės, galinio bamperio dešiniu kampu turėjo braukti per automobilio „Mini Cooper" dešinės pusės dureles priekio kryptimi.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, N444-1502/2011, N575-159/2012).
Nustačius, kad byloje užfiksuoti automobilių Mini Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai neatitinka tarpusavyje ir nesant byloje kitų patikimų įrodymų apie tai, kad S. T. 2015 m. gruodžio 22 d., apie 22.10 val., Vilniuje, ties Basanavičiaus g. 16, vairuodama automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį Mini Cooper, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, nėra pagrindo jos patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo byla S. T. nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250, 286-287 straipsniais, teismas, -
nutaria:
Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. S. T. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.