Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjui K. P., jo atstovui advokatui Evaldui Onaičiui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Rasai Stravinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. P. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.

Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2007-01-01 – 2007-12-31 laikotarpį, 2009-07-31 surašė patikrinimo aktą Nr. 35-77 (MGK byla, I t., b. l. 24-33), kuriame nustatė, kad pareiškėjas pagal 2007-11-29 sudarytą beprocentinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), paskolino UAB „Autoverta“ 500000 Lt. Mokesčių administratorius, išanalizavęs pareiškėjo nurodytus pajamų šaltinius, konstatavo, kad paskolai suteikti jis galėjo turėti 43000 Lt piniginių lėšų, kurias buvo gavęs dovanų iš tėvo pagal 2004-04-19 dovanojimo sutartį, todėl likusi 457000 Lt suma yra panaudota iš nenustatytų šaltinių. Patikrinimo metu taip pat nustatytas pareiškėjo 2007 m. 34667 Lt pajamų trūkumas, todėl padaryta išvada, kad šios išlaidos taip pat buvo patirtos iš nenustatytų ir neapmokestintų pajamų šaltinių. Konstatuota, kad pareiškėjas 2007 metais patyrė iš viso 491667 Lt išlaidų iš nenustatytų ir neapmokestintų pajamų šaltinių, nuo kurių jam buvo apskaičiuota 132749 Lt GPM ir 25621 Lt GPM delspinigių.

Šiaulių AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo dėl patikrinimo akto pateiktas pastabas ir atsikirtimus (MGK byla, I t., b. l. 21-23), 2009-10-21 sprendimu Nr. 14.4-102-76 (MGK byla, b. l. 16-20) iš dalies patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą apskaičiuotus 123389 Lt GPM, 23814 Lt GPM delspinigių bei skyrė 12339 Lt GPM baudą. Inspekcija nustatė, kad pareiškėjas galėjo sutaupyti ir turėti iki 50000 Lt sumą, kurios nereikėjo deklaruoti vienkartinio turto deklaracijoje, todėl konstatuota, kad pareiškėjo 2007 m. išlaidos, neįskaitant suteiktos paskolos, neviršija turėtų pajamų. Atsižvelgus į tai, patikrinimo akte apskaičiuota 132749 Lt GPM suma buvo pakeista ir sumažinta 9360 Lt suma, atitinkamai perskaičiuoti ir mokėtini delspinigiai.

Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri 2010-02-22 sprendimu Nr. 68-46 (MGK byla, I t., b. l. 7-11) patvirtino Šiaulių AVMI 2009-10-21 sprendimą. Mokestinių ginčų komisija prie LR Vyriausybės 2010-05-31 sprendimu Nr. S-154(7-86/2010) patvirtino centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą (MGK byla, II t., b. l. 89-101).

Ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjas turėjo pakankamai juridinę galią turinčiais įsigijimo šaltiniais pagrįstų (apmokestintų) pajamų, kurios buvo panaudotos jo 2007 metais patirtoms išlaidoms (ūkio subjektui suteikta 500000 Lt paskola).

Mokesčių administravimo įstatymo (Valstybės Žinios, 2004, Nr. 63-2243; toliau – MAĮ) 8 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Pagal šio straipsnio 3 dalį, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, taip pat, kaip jau buvo paminėta anksčiau, mokestiniuose teisiniuose santykiuose taikomas turinio viršenybės principas.

MAĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (turinio viršenybės principas).

Pagal MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 13 punktą, viena iš mokesčių administratoriui numatytų teisių, vykdant jam pavestas funkcijas, yra teisė nustatyta forma ir tvarka nurodyti asmenims pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti, kai kyla pagrįstas įtarimas, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas.

MAĮ 70 str. 1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Valstybės Žinios, 2002, Nr. 73-3085; toliau – GPMĮ) 27 str. 1 d., nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

Pagal Lietuvos Respublikos Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (2003-12-18 Nr. IX-930) 3 str. 3 dalies nuostatas, nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turėtą turtą, įskaitant pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50000 Lt . Pagal minėtojo įstatymo 4 str. 1 dalį nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005 m. gegužės 1 d. privalo pateikti mokesčių administratoriui turto deklaraciją, o pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nuolatinis gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Autoverta“ paskolintas pinigines lėšas (500000 Lt) grindė savo motinos V. P. dovanotomis lėšomis (48000 Lt + 43000 Lt), savo tėvo J. V. P. dovanotomis lėšomis (200000 Lt + 43000 Lt), pareiškėjo sutuoktinės senelių V. K. ir K. K. jai dovanomis lėšomis (200000 Lt), iš viso 534000 Lt. Patikrinimo metu, jau po atlikto mokestinio tyrimo, pareiškėjas papildomai nurodė kitus pajamų šaltinius: 5 paskolos sutartis, pagal kurias 5 fiziniai asmenys jam yra paskolinę 280000 Lt sumą (nurodoma, kad paskolintos sumos yra grąžintos 2008 m. gegužės-liepos mėnesiais). Mokėtiną GPM pareiškėjui atsakovas apskaičiavo vadovaudamasis MAĮ 70 str. bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-05-24 įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių 4.1 punkto nuostatomis, nustatęs, kad pareiškėjo asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį buvo didesnės už deklaruotas pajamas.

Dėl pareiškėjo motinos V. P. padovanotų lėšų. Mokestinio ginčo byloje yra pateikta 1994-06-27 dovanojimo sutartis tarp V. P. ir pareiškėjo, pagal kurią V. P. padovanojo pareiškėjui 48000 Lt, taip pat 1998-10-10 dovanojimo sutartis pagal kurią V. P. padovanojo pareiškėjui 43000 Lt. V. P. 2009-01-23 Inspekcijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad 1994 m. sūnui padovanojo 48000 Lt iš santaupų, nes dirbo pelningose įmonėse, kuriose buvo mokami nemaži atlyginimai ir priedai. Savo 2009-01-23 paaiškinime V. P. nurodė, kad 1998 m. padovanojo sūnui 43000 Lt, nes buvo pardavusi butą, pridėjo dalį pinigų, kurie buvo pasidalyti su vyru skyrybų metu. V. P. nurodė, kad butas, kuriame gyvena, dabar pirktas už mamos pinigus, nes po skyrybų gyveno kartu su mama. V. P. 2009 m. balandžio mėnesio paaiškinime nurodė, kad tarybiniais laikais gaudavo atlyginimus rubliais, kartu su vyru taupė pirkdami JAV dolerius, pinigų nedėjo į taupomąsias kasas, laikė namuose. Patikrinimo metu nustatyta, kad pagal turimus IMIS SODRA duomenis V. P. yra dirbusi tik Šiaulių respublikinėje ligoninėje nuo 1993-07-01 iki 1993-09-09. Kitų duomenų apie įdarbinimus duomenų bazėse nėra. Pareiškėjas patikrinimo metu pateikė dokumentus apie V. P. ankstesnių metų uždarbį: VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažymą apie uždarbį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. P. uždarbis per 1969-1974 metus, litais iš viso: 58,32 Lt; Šiaulių m. savivaldybės administracijos kanceliarijos archyvo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl darbo užmokesčio AB „Elnias“, kurioje nurodytas darbo užmokestis per 1962-1969 bei AB „Nuklonas“ per 1971-1972 metus, rubliais, iš viso: 7751 rubliai; AB „Lietuvos dujos“ pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, kurioje nurodyta išmokėta laikino nedarbingumo pašalpų suma per 1975-1976 metus, litais, iš viso: 13,43 Lt; UAB „Šiaulių namų valda“ pažymą (duomenys neskelbtini) apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, kurioje nurodyta išmokėta laikino nedarbingumo pašalpų suma per 1979-1981 metus, litais, iš viso: 27,17 Lt; AB „Šiaulių duona“ pažymą (duomenys neskelbtini) apie draudžiamąsias pajamas pensijai skirti, kurioje nurodyta darbo užmokesčio suma uždirbta 1981-1991 metais, litais, iš viso: 410,66 Lt (MGK byla, I t., b. l. 85-103). Įvertinus, kad per nurodytus metus V. P. gautos pajamos yra nedidelės, reikalingos pragyvenimui ir kitoms reikmėms, teismas daro išvadą, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad V. P. turėjo 48000 Lt santaupų, kurias galėjo padovanoti pareiškėjui.

Dėl 1998-10-10 padovanotų 43000 Lt pareiškėjas nurodė, kad tuos pinigus V. P. jam padovanojo pardavusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiauliuose. Mokesčių administratoriui pateikti dokumentai patvirtino, kad V. P. pardavė šį butą 1998-10-06 už 30000 Lt. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad 1998-10-17 ji įsigijo kitą butą (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., už 20000 Lt. Nors pareiškėjas nurodė, kad kitą butą ji įsigijo už motinos pinigus, tačiau pagal pateiktą S. B., V. P. mamos, Lietuvos Taupomojo banko taupomosios knygelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą pinigų likutis sąskaitoje 1997-12-31 buvo 1,71 Lt, 1998-12-31 - 1,72 Lt. 1998-04-13 atkurtos santaupos 3616 Lt, kurios išimtos iš banko 1999-04-30. Taip pat patikrinimo metu pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis nustatyta, kad pareiškėjo močiutė, S. B., savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių m. 1996-12-19 padovanojo pareiškėjo tėvui V. J. P., kurį pastarasis 2004-04-06 pardavė ir, kaip teigia pareiškėjas, gautus pinigus padovanojo jam. Patikrinimo metu buvo pateikta 1999-01-20 testamento kopija, pagal kurią J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) šiuo metu gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., pareiškėjo mamos teta, savo mirties atveju visą priklausančią piniginę kompensaciją už iš valstybės išperkamą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių r. palieka V. P., taip pat pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), jog kompensacija sumoje 59897 Lt už žemę išmokėta, tačiau šioje pažymoje nenurodyta kam ir kada, kokiomis dalimis kompensacija mokėta. Pagal prie pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktą pinigų pervedimų grafiką pinigai už žemę pradėti mokėti 1995-12-27, per 1995 metus išmokėta 212 Lt, per 1996 metus - 1024 Lt, per 1997 metus - 4577 Lt, per 1998 metus - 2892 Lt. Visa likusi suma išmokėta iki 2006-08-02, tačiau šiame dokumente nėra nurodytas asmuo, kuriam šie pinigai buvo išmokami. Pagal pateiktą raštišką paaiškinimą J. B. nurodė, kad 1998-02-09 už parduotą žemės sklypą V. P. padovanojo 10000 Lt, taip pat 2004-05-06 už parduotą žemės sklypą padovanojo 7000 Lt, tačiau mokestinio patikrinimo metu dovanojimo sutartys nebuvo pateiktos (MGK byla, I t., b. l. 85-103). Pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso (CK) 282 str. (1997-12-23 įstatymo Nr. VIII-585 redakcija) nuostatas, dovanojimo sutartys, kurių suma yra didesnė kaip 2000 Lt, turėjo būti rašytinės formos (282 str. 1 dalis), o didesnės kaip 30000 Lt pinigų sumos dovanojimo sutartys turėjo būti rašytinės formos ir notariškai patvirtintos. Tuo tarpu byloje yra nustatyta, kad dėl 10000 Lt J. B. dovanojimo pareiškėjo motinai V. P. sutartis nepateikta, o pareiškėjo motinos 43000 Lt dovanojimo sutartis yra surašyta ranka ir notariškai nepatvirtinta. Pagal CK 58 str. 3 dalį (1994-05-17 įstatymo Nr. 1-459 redakcija) įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Įvertinus mokestinio ginčo byloje esančius rašytinius įrodymus ir asmenų pateiktus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad jie yra prieštaringi, skirtingai nurodomas pinigų šaltinis, nepatvirtina pinigų dovanojimo fakto. Tai, kad pareiškėjo mamos giminaitė galėjo turėti pajamų šaltinių už parduotą žemės sklypą, valstybės išperkamą sklypą, negali būti pagrindu teigti, kad minėtosios lėšos buvo perleistos V. P., nes pati V. P. paaiškinime, nurodė visai kitą jos padovanotų piniginių lėšų šaltinį, be to, sandoris, kuriuo yra įformintas piniginių lėšų dovanojimas, yra negaliojantis pagal įstatymą. Todėl atsakovė pagrįstai nepripažino šio pareiškėjo piniginių lėšų šaltinio.

Dėl pareiškėjo tėvo J. V. P. padovanotų lėšų. Mokestinio ginčo byloje yra pateikta 2004-04-19 sutartis pagal kurią J. V. P. padovanojo pareiškėjui 43000 Lt. Šios pinigų sumos dovanojimas yra mokesčių administratoriaus pripažįstamas ir neginčijamas, nes mokestinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad J. V. P. 2004-04-06 pardavė butą Šiaulių m. (duomenys neskelbtini), gautą dovanų 1996 m. iš pareiškėjo močiutės (sutuoktinės mamos) S. B. (vidutinės rinkos kaina - 47087 Lt). Mokestinio ginčo byloje taip pat yra pateikta 1994-07-01 notariškai nepatvirtinta dovanojimo sutartis, pagal kurią J. V. P. dovanojo savo sūnui 50000 JAV dolerių. Mokestinio tyrimo metu pareiškėjas Inspekcijai pateikė 1989-01-09 sprendimą, pagal kurį buvo įkurtas gamybos ir paslaugų kooperatyvas „Parama“ prie Staklių gamyklos, taip pat VĮ Registrų centro išrašo kopiją, jog kooperatyvas perregistruotas į uždarąją akcinę bendrovę, veiklos rūšis - statyba. Pareiškėjo teigimu, jo tėvas nuo 1991-03-04 buvo paskirtas ir dirbo šios bendrovės vadovu ir per 1989-1997 metus galėjo uždirbti 50000 JAV dolerių, kuriuos padovanojo savo sūnui. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal 1994-07-01 dovanojimo sutartį gautus dolerius iškeitė kursu po 4 Lt už 1 JAV dolerį, pinigus laikė namuose ir nebuvo išleidęs iki 2007 metų, kai suteikė paskolą UAB „Autoverta“. Tačiau nesant jokių įrodymų apie J. V. P. uždirbtas pajamas, taip pat apie tai, kad jis buvo minėtos įmonės vadovas (pagal mokesčių administratoriaus pateiktą informaciją iš IMIS SODRA duomenų bazės, nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjo tėvas dirbo minėtoje įmonėje), nėra pagrindo daryti išvadą, jog J. V. P. iki tariamo dovanojimo sandorio sudarymo (1994-07-01) galėjo uždirbti tiek pinigų (MGK byla, I t., b. l. 104-111).

Pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo (2003-12-18 Nr. IX-930) 3 str. 3 dalies nuostatas nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003-12-31 turėtą turtą, įskaitant pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50000 Lt . Pagal minėtojo įstatymo 4 str. 1 dalį, nuolatinis Lietuvos gyventojas iki 2005-05-01 privalo pateikti mokesčių administratoriui turto deklaraciją, o pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nuolatinis gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Pareiškėjas nurodo, kad 2003-12-31 dienai jis buvo sutaupęs 291000 Lt piniginių lėšų (91000 Lt gavęs dovanų iš mamos ir 200000 Lt - iš tėvo), tačiau vienkartinės gyventojo turto deklaracijos, kurioje būtų buvę deklaruotos šios sumos, pareiškėjas Inspekcijai nėra pateikęs, taip jis pats savo veiksmais pripažindamas, kad tokių piniginių lėšų ne banke neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kad mokestinio ginčo byloje nėra jokių patikimų įrodymų, kad asmenys, kurie tariamai pareiškėjui dovanojo pinigines lėšas galėjo jas turėti, Inspekcija pagrįstai šių nurodytų šaltinių nepripažino tinkamais pajamų šaltiniais pareiškėjo 2007 m. patirtoms išlaidoms pagrįsti.

Dėl K. ir V. K. padovanotų lėšų. Pareiškėjas įrodinėja, kad jo sutuoktinės R. P. seneliai K. ir V. K. jai yra padovanoję 200000 Lt. Mokestinio ginčo byloje yra pateiktos dvi notariškai nepatvirtintos dovanojimo sutarčių kopijos 2007-02-10 ir 2007-06-05, pagal kurias K. K. dovanoja savo anūkei R. P. po 50000 Lt, taip pat pateiktos dviejų notariškai nepatvirtintų dovanojimo sutarčių kopijos 2007-02-10 ir 2007-06-05, pagal kurias V. K. dovanoja savo anūkei R. P. po 50000 Lt. Patikrinimo metu iš Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos gauti K. K. ir V. K. paaiškinimai. K. K. paaiškino, kad pinigus sutaupė, dirbdama Šiaulių m. vidurinėje mokykloje mokytoja bei valytoja. V. K. paaiškino, kad dirbo gamyklose bei statybose. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniai 1994 metais pardavė butą Šiaulių mieste (Nekilnojamojo turto registro duomenimis 1994-08-22 parduotas butas (duomenys neskelbtini), Šiaulių m.), 2007 metais pardavė žemės sklypą (Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2007-05-03 parduotas 1,69 ha sklypas Kėdainių r., Trakų k.). Gyveno ūkiškai, pardavinėjo gyvulius, pieno produktus. Paaiškimuose akcentuojama, kad šeima gyveno ūkiškai, jų vartojimo išlaidos labai mažos K. K. nurodo, kad per metus ji asmeniškai sutaupo 8000 Lt. Taip pat nurodo, kad pinigus anūkei dovanojo tam, kad ji ją iki mirties išlaikytų (MGK byla, I t., b. l. 112-123). Iš minėtų sutarčių kopijų matyti, kad jomis sutuoktiniai (K. ir V. K.) laikotarpiu nuo 2007 m. vasario iki 2007 m. birželio mėnesio (per du kartus) padovanojo savo anūkei 200000 Lt. Pagal nuo 2001-07-01 įsigaliojusio CK 6.469 str. 1 dalies nuostatas sutartis, kai dovanojama didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, turi būti rašytinės formos, pagal minėtojo straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos. Pagal Notariato įstatymo 37 str. 1 dalį visi notariniai veiksmai registruojami viename notariniame registre, t. y. notariškai patvirtinta sutartis yra registruojama notariniame registre, ir tai leidžia identifikuoti įvykusį sandorį, jo laiką ir nesudaro pagrindo abejoti šio sandorio realumu, sandorių dalyvių siekimu sukurti atitinkamas civilines teises ir pareigas. Įvertinus mokestinio ginčo byloje pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjo sutuoktinės seneliai nurodo norėję savo anūkei padovanoti jų sutaupytus pinigus, kurių bendra suma 200000 Lt. Esant tokiai dovanojamai sumai, CK kodeksas reikalauja tokį dovanojimo sandorį sudaryti notarine forma, jį registruoti notariniame registre. Tačiau iš pateiktų dokumentų kopijų matyti, kad jie surašyti tokiu būdu ir dovanojamos sumos išskaidytos tokiu būdu, kad tokio pobūdžio sandoriui nebūtų reikalaujama notarinės formos, t. y. K. K. ir V. K. tą pačią dieną kiekvienas atskirai padovanoja po 50000 Lt, kurie buvo jų sutaupyti ir jiems abiems priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovė pagrįstai nurodė, kad šie dokumentai negali patvirtinti realaus 200000 Lt perdavimo fakto.

Kaip minėta, pagal 2003-12-18 LR Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. IX-1910 nuostatas gyventojai 2003-12-31 turėję grynųjų pinigų bankuose ir ne bankuose daugiau kaip 50000 Lt privalėjo pateikti Vienkartinę gyventojo (šeimos) deklaraciją FR0593 ir deklaruoti turimas lėšas, nei K. K. nei V. K. deklaracijų nėra pateikę ir turėto pinigų likučio po 100000 Lt nedeklaravo. Nors iš senelių dovanų gautos pajamos pagal GPM įstatymo 17 str. 1 d. 19 punktą nėra apmokestinamos, tačiau pagal GPM įstatymo 27 str. nuostatas, šios pajamos turi būti deklaruojamos pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Pareiškėjo sutuoktinė R. P. yra pateikusi metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2007 m., tačiau minėtų 200000 Lt neapmokestinamųjų pajamų metinėje pajamų deklaracijoje nedeklaravo. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, kad tariamai dovanotos lėšos nėra deklaruotos, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių realaus piniginių lėšų gavimo faktą pareiškėjo nurodytu būdu iš nurodyto šaltinio fakto. Mokestinio ginčo byloje yra pateikti duomenys apie K. K. ir V. K. išmokėtas socialines išmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ignalinos skyriaus 2009-09-07 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) K. K. už laikotarpį nuo 1994-12-01 iki 2009-08-31 išmokėta 82411,27 Lt, pagal 2009-09-07 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. per šį laikotarpį išmokėta 90994,37 Lt (MGK byla, I t., b. l. 62-73). Minėtos sumos išmokėtos per tęstinį laikotarpį, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtieji asmenys būdami pensijinio amžiaus, 2007 m. metų vasario-birželio mėnesiams galėjo būti sutaupę bendrą 200000 Lt sumą, kurią tariamai padovanojo pareiškėjo sutuoktinei, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrįstai nepripažino tinkamu šio pajamų šaltinio.

Dėl paskolintų lėšų. Pareiškėjas pateikė 5 paskolų sutartis, taip pat paskolų grąžinimo sutartis, pagal kurias fiziniai asmenys pareiškėjui 2007 metais buvo paskolinę 280000 Lt (MGK byla, II t., b. l. 1-10). Patikrinimo metu Inspekcija pagal duomenų bazėse turimą informaciją (GYPAS duomenų bazę, Nekilnojamojo turto registrų duomenis, EDS duomenis, IMIS duomenų bazę) įvertino šių fizinių asmenų galimybes paskolinti pareiškėjui nurodomas sumas.

Nurodoma, kad A. Ž. pagal 2007-10-15 sutartį paskolino pareiškėjui 45000 Lt, paskola grąžinta 2008-05-28. Minėtas asmuo teikė deklaracijas ir deklaravo tokias pajamas: 2004 m. apmokestinamųjų pajamų iš individualios veiklos - 130,84 Lt, 2005 m. apmokestinamųjų pajamų iš individualios veiklos - 3259,98 Lt, 2006 m. apmokestinamųjų pajamų iš individualios veiklos -3808,98 Lt, 2007 m. apmokestinamųjų pajamų iš individualios veiklos - 1623,17 Lt. Sutuoktinė dirba mokytoja ir gavo su darbo santykiais susijusių pajamu: 2005 m. - 15866 Lt, išskaičiuota pajamų mokesčio 3929 Lt; 2006 m. - 18190,88 Lt, išskaičiuota pajamų mokesčio 4059 Lt, patyrė išlaidų kompiuterio įsigijimui 2910 Lt; 2007 m. - 29497,08 Lt, išskaičiuota pajamų mokesčio 6824 Lt, patyrė išlaidų būsto paskolos palūkanų 4440,19 Lt. Pagal Gyventojų registro duomenis šeima augina 2 nepilnamečius vaikus, pagal Nekilnojamojo turto registrų duomenis 2007-08-08 įsigijo žemės sklypą, vidutinė rinkos vertė 138771 Lt bei namą, vidutinė rinkos vertė 282448 Lt. Sutuoktinės paskolinę sąskaita atidaryta 2004-10-22, uždaryta 2007-07-09, kitos paskolinės sąskaitos atidarytos 2007-08-22 ir 2008-04-14. A. Ž. pateikė paaiškinimą, kuriame paskolintas lėšas grindė iš savo tėvų pensininkų gautomis piniginėmis dovanomis (MGK byla, II t., b. l. 11). Inspekcija surinko duomenis, kad A. Ž. kartu su sutuoktine pagal 2007-08-07 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo ½ dalį pastato ir ½ statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (nupirkta su mokėjimo atidėjimu), nuo 2007-08-30 įregistruota minėto turto hipoteka, iš Inspekcijos surinktų duomenų nustatyta, kad A. Ž. 2007 m. deklaracijoje deklaravo patyrusi 4440,19 Lt išlaidų būsto paskolos palūkanų, sumokėtų AB „Hansabankas“. A. Ž. sutuoktinės paskolinę sąskaita AB banke „Snoras“ atidaryta 2004-10-22, uždaryta 2007-07-09, kitos paskolinės sąskaitos atidarytos 2007-08-22 (AB „Swedbank“) ir 2008-04-14 (AB „Ūkio bankas“ Šiaulių skyrius). Iš šių duomenų matyti, kad nors A. Ž. nurodo pareiškėjui paskolinęs 45000 Lt (kuriuos tariamai yra gavęs iš savo tėvų), jam nepalankiomis sąlygomis (palūkanų mokėjimas paskoloje nenumatytas, paskolos grąžinimas nėra užtikrintas nei įkeitimu, nei kitomis užtikrinimo priemonėmis), tačiau būsto įsigijimui naudojo skolintas lėšas, banko įstaigoms moka palūkanas - toks elgesys nėra pateisinamas jokia ekonomine logika. Minėtos aplinkybės rodo, kad šis asmuo negalėjo pareiškėjui skolinti jo nurodomos sumos, nes ja nedisponavo, mokestinio ginčo byloje nėra duomenų, kad tariamai paskolintos lėšos būtų pagrįstos juridinę galią turinčiais pajamų šaltiniais, išskyrus paties A. Ž. paaiškinimą, kad minėtos lėšos yra gautos iš jo tėvų. Taip pat surinkti duomenys liudija, kad A. Ž. šeimai trūko lėšų, lėšų trūkumui padengti buvo imamos paskolos, mokamos palūkanos.

Nurodoma, kad Ž. Š. pagal 2007-11-24 sutartį suteikė pareiškėjui 100000 Lt paskolą, paskola grąžinta 2008-05-22. Minėtas asmuo Inspekcijai deklaracijų neteikė, pagal GYPAS duomenų bazę: 2005 m. išmokėta 6688,24 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, išskaičiuota pajamų mokesčio 99 Lt; 2006 m. - 7200 Lt su darbo santykiais susijusių pajamų, išskaičiuota pajamų mokesčio 1047 Lt; 2007 m. - su darbo santykiais susijusių pajamų 9565,94 Lt, išskaičiuota pajamų mokesčio 1494 Lt. Sutuoktinė dirba ligoninėje ir yra gavusi su darbo santykiais susijusių pajamų: 2005 m. - 15136,79 Lt, išskaičiuota pajamų mokesčio 2691 Lt; 2006 m. - 15018,08 Lt, išskaičiuota pajamų mokesčio 3328 Lt, patyrė išlaidų studijoms 2500 Lt; 2007 m. - 16657,75 Lt, išskaičiuota pajamų mokesčio 3409 Lt, patyrė išlaidų studijoms 1300 Lt. Sutuoktinės paskolinę sąskaita atidaryta 2007-02-02. Ž. Š. pateikė paaiškinimą, kuriame pinigų skolinimą grindė iš savo tėvų gautomis piniginėmis dovanomis. Mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nustatyta, kad Ž. S. nuo 2007-03-26 dirba UAB „Autoverta“, t. y. bendrovėje kuriai pareiškėjas 2007 m. suteikė 500000 Lt paskolą. Jeigu minėtas asmuo disponavo piniginėmis lėšomis, kurios tariamai buvo paskolintos pareiškėjui, tai UAB „Autoverta“ turėjo galimybę šias pinigines lėšas tiesiogiai skolintis iš minėto asmens. Iš Inspekcijos surinktų duomenų apie minėtojo asmens ir jo sutuoktinės pajamas, matyti, kad jos nėra pakankamos sukaupti pareiškėjui paskolintą 100000 Lt sumą. Pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu Ž. Š. nepateikė juridinę galią turinčių pajamų šaltinių, kuriais pagrįstų jo tariamai paskolintas lėšas, tariamai turėtos pajamos yra grindžiamas Ž. Š. paaiškinimu apie tai, kad pinigus jam padovanojo jo tėvai (MGK byla, II t., b. l. 12). Pagal Inspekcijos surinktus duomenis, Ž. Š. sutuoktinės vardu 2007-02-02 atidaryta paskolinė sąskaita AB „Swedbank“, taigi šeimos pajamos nebuvo pakankamos.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal 2007-10-16 sutartį E. Č. paskolino jam 50000 Lt, nurodoma, kad paskola grąžinta 2008-07-27. Minėtas asmuo deklaracijų Inspekcijai neteikė, pagal GYPAS duomenų bazę jo ir sutuoktinės pajamų nėra. Pareiškėjas teigia, kad E. Č. dirba Ispanijoje (MGK byla, II t., b. l. 13). Pareiškėjas pateikė Complem. Aliment. Zaiden, S.A. algalapio išrašą už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2006-04-30, pagal kurį E. Č. 2006-04-30 išmokama suma sudaro 1200 EUR (MGK byla, II t., b. l. 20).

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pagal 2007-11-19 sutartį E. M. paskolino jam 50000 Lt, paskola grąžinta 2008-05-22. E. M. deklaracijų neteikė, turimais duomenimis yra atidaręs sąskaitą JAV doleriais ir eurais. Paaiškino, kad nuo 2005 metų rugsėjo mėn. gyvena ir dirba Airijoje ir pateikė pažymą, kad metinis jo uždarbis yra 25000 EUR. Pagal GYPAS šaltinius Lietuvoje uždirbtos pajamos yra labai mažos, 2005 m. uždirbta 1581 Lt, 2006 m. - 3219 Lt, 2007 m. pajamų visai nėra. Pateiktoje iš darbdavio pažymoje, surašytoje 2009-05-05, nurodyta, jog dabartinis E. M. uždarbis yra 25000 eurų per metus, kiek galėjo uždirbti ankstesniais metais, nenurodyta. Mokestinio ginčo byloje yra pateikta O‘Connor Coarh Hire 2009-05-05 pažymos kopija, pagal kurią E. M. dirba šioje įmonėje nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio, jo dabartinis atlyginimas 25000 EUR per metus, taip pat yra pateikta 2009-06-15 pažymos Dėl pajamų mokesčio atskaitymo iš atlyginimo (Office of the Revenue Commisioners South West Region, PAYE Mail Centre) kopija, kurioje nurodomi duomenys apie E. M. gautą atlyginimą 2006-2008 metais, sumokėtus mokesčius (MGK byla, II t., b. l. 16,18).

Pareiškėjas nurodo, kad pagal 2007-11-19 sutartį A. A. paskolino jam 35000 Lt, paskola grąžinta 2008-07-17. A. A. gyvena ir dirba Airijoje, pateikta pažyma, kad jos metinis uždarbis yra 25000 EUR, pažymoje nurodyta, kad A. A. įmonėje dirba nuo 2007-06-01 iki 2009-02-13. Paskola K. P. suteikta 2007-11-19, o pagal GYPAS šaltinius jos Lietuvoje uždirbtos pajamos yra labai mažos, 2005 metais darytos išlaidos mokslui, o 2006, 2007 m. pajamų visai nėra. Mokestinio ginčo byloje yra pateikta Allen Vaguard Ltd 2009-05-05 pažymos kopija, pagal kurią A. A. dirbo įmonėje Allen Vanguard, Airijoje montavimo operatore nuo 2007-06-01 iki 2009-02-13, jos metinis atlyginimas buvo 25000 EUR (t. y. iki tariamos paskolos suteikimo pareiškėjui dirbo tik 5 mėnesius), taip pat yra pateiktas 2009-06-08 pažymos Dėl pajamų mokesčio atskaitymo iš atlyginimo (Office of the Revenue Commisioners South West Region Cork North West District), kurioje nurodoma, kad A. A. 2007 m. atlyginimas 23760 EUR, 1231,99 EUR mokestis, 3651,50 EUR visas socialinio draudimo mokestis, 1108,29 EUR darbuotojo socialinio draudimo mokestis (MGK byla, II t., b. l. 23, 25).

Įvertinus mokestinio ginčo byloje pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nepripažino šių pareiškėjo nurodytų pajamų šaltinių tinkamais. Paskolos sutartyse nurodomos sąlygos yra nenaudingos paskolos davėjams, nors skolinamos gana nemažos piniginės lėšos, nenurodytas nei skolinimo tikslas, nei numatytos paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonės, tuo labiau, kad dalies paskolas teikusių asmenų pajamos yra mažos, minėti asmenys (A. Ž. ir Ž. Š.) grindė savo tėvų dovanotomis pajamomis. Nors pareiškėjo pateikti dokumentai rodo, kad E. Č., E. M. ir A. A. turėjo pajamų šaltinius užsienyje, tačiau pajamų šaltinių turėjimas nėra pagrindu teigti, kad minėtieji asmenys paskolino jo nurodomas sumas, nes pvz. A. A. iki tariamos paskolos suteikimo buvo dirbusi tik penkis mėnesius, minėti asmenys užsienio valstybėse turėjo atitinkamų pragyvenimo ir kitų išlaidų, paskolos sutartys sudarytos jiems nepalankiomis ir nenaudingomis sąlygomis, jų grąžinimas nėra užtikrintas.

Pareiškėjas šiuos pajamų šaltinius nurodė tik po atlikto mokestinio tyrimo, kai Inspekcija suabejojo kitais pareiškėjo nurodomais pajamų šaltiniais (t.y. tėvų, žmonos senelių dovanotomis piniginėmis lėšomis). Jeigu tokio pobūdžio sutartys buvo realiai sudarytos ir vykdomos, tai turėjo būti žinoma ir mokestinio patikrinimo metu, tačiau atliekant mokestinį patikinimą, pareiškėjas patirtas išlaidas grindė visai kitais pajamų šaltiniais.

Pareiškėjo pozicija dėl aukščiau nurodytų pajamų šaltinių yra nenuosekli ir vertintina kritiškai, nes duomenis apie šiuos pajamų šaltinius pareiškėjas nurodė tik po to, kai mokesčių administratorius mokestinio tyrimo metu suabejojo jo nurodytų aukščiau išanalizuotų pajamų šaltinių pagrįstumu. Todėl teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo pateiktos paskolos ir jų grąžinimo sutartys nebuvo realiai sudarytos, minėtieji dokumentai buvo surašyti formaliai, siekiant sudaryti galimybę jose nurodomomis sumomis pagrįsti pareiškėjo 2007 metais UAB „Autoverta“ suteiktą 500000 Lt paskolą.

Dėl pareiškėjo pajamų, gautų iš vykdytos automobilių prekybos veiklos. Inspekcija patikrinimo akto tvirtinimo metu pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas galėjo sutaupyti ir turėti (įskaitant kitus pajamų šaltinius) iki 50000 Lt sumą, kurios nereikėjo deklaruoti vienkartinio turto deklaracijoje, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo 2007 m. išlaidos, neįskaitant suteiktos paskolos, neviršija turėtų pajamų ir patikrinimo akte apskaičiuotą 132749 Lt GPM sumą sumažino 9360 Lt suma, atitinkamai perskaičiuodama ir delspinigius. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Inspekcijos sprendime yra prieštaravimų.

Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai, pareiškėjai apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 123389 Lt GPM, 23814 Lt GPM delspinigių ir 12339 GPM baudą.

Jokių esminių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylą nenustatyta. Skundžiami mokesčių administratoriaus ir Komisijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjo K. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.